Tarpukario kultūros ir mecenatystės paroda

Paroda, instaliacija ir akcija viename: projektas „Labdariai.lt. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, primena 1930—1936 m. vykusią didžiausią Lietuvoje labdaros akciją, padėjusią surinkti per milijoną litų nacionalinio muziejaus statybai.

Neseniai paskelbę kelerių metų tyrimų rezultatus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus specialistai iki šiol mažai žinomus faktus apie, jų teigimu, unikalią ir analogų neturinčią visuomeninę akciją pristato interaktyvioje parodoje, kuri veiks iki kitų metų vasaros.

Tarpukario pamokos

Iš parodos eksponatų galima sužinoti apie tarpukario rinkodarą ir komunikaciją, kurios padėjo originaliomis priemonėmis, keisčiausiomis akcijomis suvienyti tautą statant paminklą kultūrai.

„Tai unikalus valstybės ir tautos vienybės pavyzdys. Muziejaus statybai valstybė skyrė milijoną litų, per milijoną surinko Lietuvos žmonės ir užjūrio lietuviai“, – primena parodos, kuria pradedamas valstybės 100-mečiui skirtų renginių ciklas, rengėjai.

Muziejaus archyvas išsaugojo didelę dalį medžiagos apie šią akciją, tačiau didžiausia vertybė – per 2.000 aukotojų pavardžių ir įstaigų, įmonių pavadinimų tų, kurie pagal išgales prisidėjo savo lėšomis.

Tarp jų – kunigas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, poetai Salomėja Nėris, Jurgis Baltrušaitis, rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, gamtininkas Tadas Ivanauskas, profesorius Vladas Lašas, Nepriklausomybės akto signataras istorikas Mykolas Biržiška.

Tarp aukotojų – ir įmonės, kurios egzistuoja iki šiol: „Rūtos“ saldainių fabrikas, „Volfas Engelman“, „Ringuva“.

Jie visi buvo suskirstyti į tris kategorijas – labdarių, rėmėjų ir šelpėjų, ir pagarbiai įrašyti į tris puošnias knygas, pažymėtas raidėmis L, R ir Š. „Tačiau šios dokumentuose įrašytos pavardės ir tėra tik pavardės. O juk už kiekvienos iš jų slepiasi žmonės, istorijos, veidai. Todėl parodos tikslas yra pažadinti mūsų pasididžiavimą ir smalsumą. Paieškoti savo šeimos, giminės pavardės ir radus pasidalyti aukotojo istorija, nuotrauka“, – pasakoja organizatoriai.

Ieškos giminių

Parodoje eksponuojamos trys aukotojus įamžinusios knygos, o daugiau kaip 2.000 jose ranka įrašytų pavardžių ir pavadinimų virsta erdvine instaliacija. Galima sekti labdaros akcijos metu vykusią prieš 500 metų mirusio kunigaikščio Vytauto Didžiojo portreto kelionę po Lietuvą, kai buvo renkamos aukos.

Trečiadieniais vyksta moksleiviams skirta edukacinė programa „Pasitikrink, ar turi gerumo geną“. Anot organizatorių, moksleiviai bus skatinami diskutuoti tautinio sąmoningumo tema, rinksis šių dienų herojus ir mokysis sukurti savo komunikacijos planą.

Programa skatins mąstyti, kaip, kokiais būdais galima suvienyti tautą. Programos metu moksleiviai galės patikrinti, ar jų šeimos, giminės dalyvavo šioje tarpukario akcijoje, ir kartu atlikti savo „Gerumo testą“.

Parodoje ir internete savo giminės, prisidėjusios prie Vytauto Didžiojo muziejaus statybos, paieškoti gali visi norintys. Kiekviena „atgaivinta“ aukotojo istorija papildys ekspoziciją, o pasidalijusieji istorija taps muziejaus bičiuliais ir kitais metais galės nemokamai lankytis visuose jo padaliniuose.

Rašyti komentarą