Lietuvos mokyklos integruos šachmatus į pradinukų pamokas

Bandomąjį projektą, kurio metu šachmatai bus dėstomi pradinukams, pirmosios išbandys keturiasdešimt Lietuvos mokyklų, bet norinčių yra ir daugiau. Šachmatus kaip priemonę ugdyti vaikų intelektą bei socialinius gebėjimu vaikams dėstys ne šachmatų sporto treneriai, o pradinių klasių mokytojai, kuriems padės konsultacijos ir specialiai sukurtos mokymo priemonės.

VŽ „Savaitgalio“ nuomone, mokyti vaikus galėtų būti pasitelkti ir savanoriai, mokantys žaisti šachmatais.

Tačiau Aleksandras Černovas, Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas, įsitikinęs, kad lengviau pedagogą išmokyti šachmatų pradmenų, nei šachmatininką išmokyti pedagogikos.

Be to, pašnekovo teigimu, integruotos pamokos skirsis nuo specializuotuose šachmatų būreliuose vykstančių užsiėmimų, kuriuose ugdomi sportininkai, o sėkmės kriterijus ir pagrindinis tikslas yra kuo greičiau išmokti žaisti, dalyvauti varžybose ir pasiekti sportinį rezultatą.

Tuo tarpu projekto mokykloms tikslai, anot p. Černovo, yra lavinti intelektualinius gebėjimus, ugdyti komandinę dvasią, stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi, skatinti teigiamą elgesį.

Ugdo mąstymo gebėjimus

Viktorija Čmilytė-Nielsen, viena iš projekto iniciatorių, šachmatų didmeistrė, Seimo narė, neabejoja, kad šachmatai yra puiki mokymo priemonė, kurioje telpa tokios temos kaip matematika, istorija, pasaulio pažinimas. Pasitelkiant šachmatų lentą ir figūras net patiems mažiausiems galima paaiškinti geometrijos pradmenis, supažindinti su koordinačių sistemomis, ugdyti erdvinį mąstymą, įtvirtinti skaitymo, rašymo gebėjimus.

nuotrauka::1

„Praktika rodo, kad šachmatai lavina atmintį, turi teigiamą įtaką vaikų gebėjimui susikoncentruoti ir ugdo socialines kompetencijas, pagarbą kitam, komandinę dvasią", – teigia geriausia Lietuvos šachmatininkė p. Čmilytė-Nielsen, kurios vyras Peteris Nielsenas, kaip rašė VŽ, treniruoja triskart pasaulio šachmatų čempionu tapusį Magnusą Carlseną.

Vaikų rezultatai gerėja

Apie tai, kad šis intelektualus stalo žaidimas ir minties sportas turi įtakos vaikų mokymosi pasiekimams, skelbia ne vienas mokslinis tyrimas. Vienas iš jų 2000 m. atliktas Niujorke. Jame dalyvavo per 3.000 pradinių klasių moksleivių. Rezultatai parodė, kad šachmatų mokymasis ir akademiniai pasiekimai susiję: po pusmečio reguliarių šachmatų pamokų, vaikų, kurie kartą per savaitę buvo mokomi šachmatų, rezultatai standartizuotose matematikos ir gimtosios kalbos testuose 20% lenkė bendraamžių. Išsamūs šachmatų įtakos mokymosi rezultatams tyrimai taip pat buvo atlikti Armėnijoje, Vengrijoje ir kitose šalyse. Jų rezultatai visais atvejais buvo panašūs.

Pagal sėkmingiausią kitų šalių praktiką, šachmatai mokymo procese paprastai pasitelkiami pirmoje arba antroje klasėje. Tam paruošiamas 25-30 pamokų kursas. Lietuvoje projektą išbandančiose mokyklose iš pradžių vyks šešios šachmatų pamokos.

Panašus į Lietuvoje išbandomą modelį sėkmingai veikia Skandinavijos šalyse, Švedijoje, kur šachmatai nėra itin populiarūs, tačiau suvokiama šio intelektualaus žaidimo įtraukimo į pradinukų mokymą nauda.

Šachmatai mokykloje – ne vienintelė iniciatyva siekiant gerinti mokymosi rezultatus.

Dešimtyje Lietuvos mokyklų, prisijungusių prie pilotinio Ugdymo plėtotės centro (UPC) vykdomo projekto „Informatika pradiniame ugdyme“, pradinukai mokomi programavimo.

Neseniai VŽ rašė, kad sostinėje penktokams išdalinta pirmoji mikrokompiuterių „Micro Bit“ partija.

Rašyti komentarą