Valstybės atkūrimo šimtmečiui – ekspresionizmas iš Prancūzijos

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12), veikia tarptautinė paroda Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Tiems, kam kyla klausimas, ką bendra mūsų Nepriklausomybės šimtmetis turi su prancūziškuoju ekspresionizmu, parodos rengėjai VšĮ Menų tiltas turi parengę atsakymą konceptualiai ir istoriškai jis yra artimas Lietuvos dailės raidai: Mokymasis, stažuotės Paryžiaus meno mokyklose, stipendijos buvo kertiniai veiksniai, formavę lietuviškojo modernizmo principus. Justino Vienožinskio, kuris gilino žinias Paryžiaus meno centruose, dėka XX a. pradžioje Lietuvos dailėje įsivyravo prancūzų dailės tradicija.
Naujų modernėjančių tendencijų įtvirtinimui svarus vaidmuo teko Paryžiuje gyvenusiam ir studijavusiam Adomui Galdikui. Paryžiuje studijavę arsininkai Antanas Gudaitis, Viktoras Vizgirda, Antanas Samuolis buvo meno reformatoriai Lietuvoje, rėmęsi moderniomis prancūziškojo meno atšakomis. Būtent prancūziškoji modernioji mokykla tapo lietuvių koloristinės tapybos mokyklos pagrindu, o surengtos lietuvių menininkų parodos Paryžiuje atvėrė plačius pripažinimo kelius.
Projekto kuratorius Christianas Noorbergenas, garsus meno kritikas, dėstytojas, knygų autorius, parodai atrinko 13-os kūrėjų darbus. Bent viena pavardė iš jų būrio Rūtos Jusionytės (g. 1978) meno nesibodinčiam žmogui nėra vien eilutė parodos kataloge. Kita vertus, nuo 2001 m. Prancūzijoje gyvenančios autorės kūryba geriau žinoma toje šalyje, Belgijoje, Šveicarijoje; Lietuvoje ji pradėta eksponuoti prieš kelerius metus. Pasak meno kritikų, ji kupina vidinės įtampos, ryški ir kontrastinga. Beje, R. Jusionytė prieš kelerius metus buvo apdovanota Prancūzijos instituto Menų akademijos Georgeso Coulono premija už geriausią 2015-ųjų figūratyvinę skulptūrą.
Kiti parodos dalyviai, Prancūzijoje gyvenantys ir kuriantys įvairių tautybių ekspresionistinės raiškos menininkai, taip pat neabejotinai žinomi meno gerbėjams tai Francis Olivier Brunet, Nicolas Gasiorowski, Cristine Guinamand, Sergeas Labegorre, Niyazas Najafovas, Jeanas Louis Nehlichas, Olivier de Sagazanas, Gérardas Striche, Johanas Van Mullemas, skulptoriai Robertas Sobocinski, Marcas Petit ir fotomenininkas Marcas Krugeris. Kaune jie eksponuoja tapybą, skulptūrą, fotografiją.
Norint aiškiau įsivaizduoti kuratoriaus pasirinkimus, YouTube platformoje galima pažiūrėti vieno menininkų žinomo tapytojo, skulptoriaus ir performansų atlikėjo O. de Sagazano Samsaros įrašus. To paties meninio veiksmo versiją-performansą Transfigūracija jis atliko per parodos atidarymą.
Ryški ir emocinga
Paroda nėra lengvai žiūrima kaip kalėdiniai vaizdai atvirukuose. Priešingai, darbai ryškūs, provokuojantys, trikdantys, brutalūs, emocingi. Visus šiuos menininkus vienija didžiulis emocinis krūvis, perteikiamas jų kūriniuose. Mūsų dienų visuomenėje labai sureikšmintas intelektas, o šių autorių darbuose menas kuriamas iš emocijų. Intelektą ir protą garbinančioje visuomenėje ekspresionistai išsaugo ir perteikia savo vidines gelmes, per parodos atidarymą sakė p. Noorbergenas.
Paroda veiks iki gruodžio 31 d.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti