„Scanoramoje“ šiemet – tik šimtas filmų

Publikuota: 2017-11-10
 

Vakar, lapkričio 9 d., įvyko pirmasis „Scanoramos“ vakarėlis. Lakoniškas ir komiškas režisierės Sally Poter filmas „Vakarėlis“ – tikslus pasirinkimas didžiausio ir svarbiausio rudens kino renginio programos pradžiai. Be to, „Vakarėlyje“, kaip ir kituose šio Europos šalių kino forumo filmuose, laukiami ne tik Vilniaus, bet ir Kauno, Klaipėdos, Šiaulių žiūrovai.

Festivalių programos kituose miestuose bent iš dalies užpildo tenykščių kino teatrų repertuarus, kur kino pasiūla nė iš tolo neprilygsta sostinės panoramai.

Taigi 13-oje „Scanoramos“ programų rodoma apie 100 filmų – nuo šio skaičiaus festivalio organizatoriai stengiasi nenutolti, ir toks racionalus sprendimas suteikia renginiui rėmus, aprėpiamumo iliuziją. „Scanorama“ vyksta penkioliktą kartą, ji išgyveno įvairių laikų, bet nuo pat pirmojo, dar tik Šiaurės šalių forumo, jos pagrindinė organizatorė kinotyrininkė Gražina Arlickaitė siekia, kad renginys atitiktų šiuolaikiškus tarptautinius standartus. „Scanorama“ nuolat papildoma naujomis iniciatyvomis, įvairėja programos, plečiasi geografija, keičiasi festivalio komandos, tačiau įspūdis, kad jūsų laukia gero, profesionaliai atrinkto kino savaitė, išlieka.

Veidmainystės tyrimas

Šįmet „Scanoramos“ organizatoriai kaip niekada aktyviai viešina savo renginį, kalba apie filmus. Tai palengvina užduotį kritikams, iš kurių reikalaujama konkrečių rekomendacijų. Tačiau bet kokia rekomendacija didžia dalimi yra asmeninio pasirinkimo arba tiesiog atsitiktinumo rezultatas – visų filmų pamatyti neįmanoma, net jei esi užkietėjęs kino festivalių turistas. Žiūrovams, negalintiems daug laiko skirti kinui, bet ir nenorintiems iškristi iš kultūrinio konteksto, siūlyčiau keletą pasirinkimų. Pirmiausia – paprasčiausias: „Scanorama“ rodo tris filmus iš penkių, nominuotų geriausio Europos kino apdovanojimui.

Įdomiausias, tikra pramoga – Rubeno Ostlundo „Kvadratas“ (programa „Naujienos iš Šiaurės“), šįmet pelnęs ir „Auksinę palmės šakelę“ Kanuose. Tai kritiškas ir šmaikštus kūrinys režisieriaus, kuris aiškiai įvaizdina savo satyros idėją – prarają tarp skirtingų intelektinių ir socialinių visuomenės sluoksnių. Tą prarają užpildo veidmainystė.

Filmo autorius nenustoja šaipytis nė sekundės – nei socialinę atskirtį vaizduojančiose scenose, nei erotiniame epizode, kuriame herojus ir žurnalistė nuoširdžiai „atidirba“ tai, ko reikalauja jų socialiniai ir biologiniai statusai bei situacija. Atitikti reikalavimus, patenkinti lygu pasitenkinti – to siekia šiuolaikinio meno kuratorius ir adeptas Kristijanas, aplink kurį besisukantys pasaulio fragmentai susidėlioja į melagingų kreivų veidrodžių karalystę. Narcizai naujosios kartos žurnalistai ir „piaro“ specialistai, savimi patenkinti ir niekada nesenstantys šiuolaikiniai menininkai – visi vieni prieš kitus nuoširdžiai vaidina prisiimtus vaidmenis, dažnai – atsisakydami realaus gyvenimo. Režisierius suaktualina ne taip dažnai ekrane keliamas elitinio meno, socialinio jautrumo gestų ir jų turinio bei realaus poreikio ir poveikio problematiką. Tarp teorinių išvedžiojimų, gerų ketinimų ir tikrovės, atrodo, plyti neįveikiama bedugnė.

Apie įšalą, kūną ir sielą

Aktualiausias iš pretendentų į Europos geriausią filmą – Andrejus Zviagincevas su savąja „Nemeile“ (programa „Kertant Europą“). Po „Leviatano“ sėkmės jo naujausias filmas, matyt, sulauks didelio susidomėjimo ir taps diskusijų objektu, o šiuo atveju yra apie ką diskutuoti, ne tik žavėtis režisieriaus meistryste, puikiu operatoriaus Michailo Kričmano darbu, tiksliu aktorių parinkimu.

Filmo pradžia, kurioje atvirai ir net šiek tiek įkyriai, kol visiems ir kiekvienam taps aišku, eksponuojama šalta ir purvina šalis, šauniai dera su tiesmuku, aiškiu ir ideologiškai priimtinu finalu – abejonių nepaliekančia išvada apie šiandienės Rusijos įšalą ir už jį atsakingą visuomenės dalį. Čia režisierius kalba metaforomis ir ženklais, pateisina pelnytą socialinio kritiko reputaciją. Bet filmo pagrindas yra realistinė istorija apie dingusį dvylikametį, besiskiriančių tėvų abejingumą jam, jų vartotojiškas nuostatas, taikomas produktams, erotiniams pojūčiams, viskam. Nuo jų, svarstančių, kaip naujus gyvenimus „vartoti“ trukdantį sūnų įtaisyti į internatą, berniukas ir pabėga. Filmas – tai jo paieškos, kurių metu atsiskleidžia vienintelis padorus istorijos „personažas“ – savanorių būrys. Bet režisierius aukoja savo realius herojus ir pagrindinę – vaiko, jo likimo – liniją dėl metaforos. Tarsi apgauna (jeigu žiūrovas nori apsigauti): kartu su savanoriais ieškojai ir vyleisi surasti žmogų, o, pasirodo, žiūrėjai ne į tą pusę – režisierius kviečia susimąstyti apie šalies gyvenimą.

Trečias pretendentas į garbingiausią Europos kino apdovanojimą – vengrų režisierės Ildiko Enyedi kamerinis poetiškas pasakojimas apie dviejų vienišių santykius „Apie kūną ir sielą“ (programa „Kertant Europą“). Filmas šių metų „Berlinalėje“ pelnė pagrindinį „Auksinio lokio“ apdovanojimą. Turint omenyje, kad šis prizas nedažnai atitenka Vidurio ir Rytų Europos režisieriams, ypač smalsu pamatyti šį filmą.

Tradicinio kino gerbėjams

Tradiciškai manoma, kad festivaliai skirti kino žinovams, profesionalams etc. Visgi toks požiūris jau atgyvena. Šių dienų kino festivaliai – tai alternatyvios platinimo platformos filmams, kurių formatas dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatitinka komercinių kino teatrų politikos įvairiose šalyse. Dėl skirtingų kultūros vartojimo įpročių, tradicijų. Pavyzdžiui, tai, kas kino teatrų repertuarams tinka Skandinavijos šalyse, nebūtinai tiks mūsų platintojams ir rodytojams. Todėl festivaliai tapo ir ta vieta, kuri laukia ne tik radikalaus, „kitokio“ kino gerbėjų, bet ir tų, kurie vertina konvencinį kiną ir tradicinius žanrus. Kai kurie „Scanoramos“ filmai tikrai nepretenduoja į estetinių ieškojimų avangardą, bet ar dėl to jie netenka galimybės būti pamatyti?

Toks yra, pavyzdžiui, Eriko Poppo filmas „Karaliaus ne“ (programa „Naujienos iš Šiaurės“), istorinė kostiuminė drobė, meistriškai pasakojanti apie mažai žinomą Norvegijos karaliaus ir karališkosios šeimos vaidmenį, lemiant šalies laikyseną ir likimą Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Filmo pasakojimas paremtas tikrais įvykiais, kai kurie veikėjai yra mūsų amžininkai. Be kruopščiai atkurto laiko anturažo, aktorių meistrystės, režisieriaus gebėjimo derinti didžiosios istorijos ir lokalų pasakojimą, filme nuolat skamba asmeninės atsakomybės tema ir skeptiškas režisieriaus požiūris į tariamą politinį neutralumą.

Paauglės Rozmari („Rozmari“, programa „Naujienos iš Šiaurės“) kelionė ir psichologinė drama, kurios herojės tikslas – rasti savo tikrąją motiną, irgi nebus pirmasis kūrinys rafinuotų sinefilų sąraše. Filmo režisierė ir scenaristė S. Johnsen, matyt, siekdama išvengti panašių dramų stereotipų, dėl siužeto originalumo vis pasiūlo trikdančių, su logika prasilenkiančių siužetinių posūkių. Bet šias nuodėmes atperka įtikinami, įdomūs moterų vaidmenys, pasakojantys ir apie paauglių jausmus, ir apie suaugusių žmonių infantilumą. Ne veltui režisierė istorijos centru daro televizijos šou laidą, skirtą jausmams ir pinigams. Ir nelabai aišku, kada ji ironizuoja, o kada susitapatina su savo herojėmis ir suteikia joms televizinio šou „katarsio“ galimybę. Kita vertus, šiame filme akivaizdžiai siūlomas kitoks požiūris į televizijos vaidmenį socialiniame gyvenime, ir tai papildomas stimulas pažiūrėti šią gana ašaringą melodramą.

Vienas „labai labai“

Jeigu skubančiam, bet kino formoms ir chuliganizmui atviram žiūrovui reiktų rekomenduoti kokį nors vieną „labai keistą“ filmą, neabejotinai tai būtų Grego Zglinskio „Gyvūnai“ (programa „Naktinė būtybės“). Tai filmas, kurį žiūrėdamas nė vieną sekundę negali būti tikras, kad tai, ką matai, yra tikrovė. Režisierius vertas garbingo siurrealisto vardo, nes jis taip grakščiai painioja net ne tikrovės ir pramano, bet herojų pasąmonės ir sąmonės vaizdinius, kad su juo net sunku suspėti. Bet jis neapgaudinėja, o iškart supažindina žiūrovus su žaidimo taisyklėmis – tai filmas be tikrovės, supintas iš herojų nepasitikėjimo savimi, savo tapatybe, santykiais, kūrybinėmis galiomis. Juodojo humoro ir absurdo viršūnėje – daug džiaugsmo suteiksianti mistinė kalbanti katė Miša. Tokio skoningo ir sinefiliškai išprotėjusio filmo net festivaliuose reikia gerai paieškoti.

Apie įspūdingas „Scanoramos“ retrospektyvas – klasiko Lucino Visconti ir gyvo klasiko Michaelio Haneke’s filmus, programas, kaip reta intriguojančias lietuviško kino premjeras, industrijos renginius, festivalio svečius – www.scanorama.lt

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
LVSO atsvara kalėdinių hitų vajui – G. Verdi „Requiem“

Gruodžio 14 d. Vilniaus kongresų rūmuose ir gruodžio 15 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje Lietuvos...

Laisvalaikis
2018.12.14
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 2

Kalėdinių renginių pasipylė kaip iš gausybės rago ir tikrai ne visi jie – su kokybės antspaudu. Tačiau iš...

Laisvalaikis
2018.12.14
Pasaulio plaukimo čempionate sidabro medalius pelnė R. Meilutytė ir D. Rapšys

Rūta Meilutytė Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo trumpajame baseine čempionate pelnė sidabro medalį 50...

Laisvalaikis
2018.12.12
Kur slidinėsime šiemet: dėmesio verti kurortai 1

Prasidėjus sezonui, milijonai slidininkų ir snieglentininkų tarsi kokie maldininkai traukia į slidinėjimo...

Laisvalaikis
2018.12.12
Pasaulio plaukimo čempionate Kinijoje – D. Rapšio triumfas 2

Kinijoje vykstančiame plaukimo trumpajame baseine pasaulio čempionate Danas Rapšys iškovojo aukso medalį 400...

Laisvalaikis
2018.12.11
Besipučianti e. sporto industrija olimpinio judėjimo dar nedomina

Diskutuoti apie galimybę į olimpines žaidynes įtraukti e. sporto turnyrus kol kas dar anksti, teigia...

Technologijos
2018.12.11
VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Prieškalėdinis laikotarpis yra kaip tik tas metas, kai leidyklos iššauna stambiausius savo sviedinius, o...

Laisvalaikis
2018.12.10
Pirmąja UEFA moterų futbolo programos rėmėja tapo „Visa“

Pasaulinė mokėjimo technologijų kompanija „Visa“ tapo pirmąja bendrove su UEFA pasirašiusia rėmimo sutartį...

Laisvalaikis
2018.12.10
„Youtube“ daugiausia uždirba septynmetis 3

Socialinio tinklo „Youtube“ platformoje šiemet daugiausia uždirbo septynmetis amerikietis Ryanas. „Youtube“...

Laisvalaikis
2018.12.09
Sporto transliacijos Didžiojoje Britanijoje – be lošimų reklamų

Didžiojoje Britanijoje lošimų kompanijos nebesireklamuos per televiziją tiesioginių sporto rungtynių...

Rinkodara
2018.12.08
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Kalėdinį sezoną įžiebę eglutes jau pasitiko didieji šalies miestai, šį savaitgalį prie šventinio šurmulio...

Laisvalaikis
2018.12.07
L. Armstrongą po dopingo skandalo išgelbėjo sena investicija į „Uber“ 10

Dopingo skandalas buvusiam dviratininkui Lance‘ui Armstrongui kainavo milijonus dolerių, tačiau išsilaikyti...

Laisvalaikis
2018.12.07
Britų milijardierius M. Ashley parduoda „Newcastle United“ klubą

Britų milijardierius Mike‘as Ashley po dešimtmečio paieškų, rodos, rado, kas nupirktų jo valdomą „Newcastle...

Laisvalaikis
2018.12.05
Diplomatinės neliečiamybės atsisakęs B. Beckeris toliau bankrutuoja 1

Buvusi Vokietijos teniso žvaigždė Borisas Beckeris atsisakė diplomatinės neliečiamybės, kurią jam suteikė ES...

Laisvalaikis
2018.12.04
2018-ieji futbole  – Lukos Modričiaus metai

Geriausiam Europos futbolininkui teikiamą „Auksinio kamuolio“ (Ballon d'Or) apdovanojimą šiemet laimėjo...

Laisvalaikis
2018.12.04
E. Jankauskas palieka Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio postą 1

Lietuvos futbolo federacija (LFF) antradienį oficialiai paskelbė, kad atsisveikina su visas rungtynes Tautų...

Laisvalaikis
2018.12.04
Investicija į gyvenimo kokybę vardu „sportas“: pagrindinės taisyklės Rėmėjo turinys

Sveikata ir gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo mūsų fizinio aktyvumo, tačiau ar dažnas gali pasigirti...

Laisvalaikis
2018.12.04
Prieš Naujuosius Vilniuje atidaro naują baseiną 6

Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad naujasis Fabijoniškių baseinas bus atidarytas šių metų gruodžio 31...

Moteris, kuri nugalėjo Madrido „Real“

„Istorinė pergalė ir svajonė, kurios visą laiką siekėme“, – taip pergalę rezultatu 3:0 prieš didįjį Madrido...

Laisvalaikis
2018.12.02
Margaret Atwood rašo „Tarnaitės pasakojimo“ tęsinį

Kanadiečių rašytoja Margaret Atwood pranešė rašanti tęsinį savo bestseleriui „Tarnaitės pasakojimas“...

Laisvalaikis
2018.12.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau