„Scanoramoje“ šiemet – tik šimtas filmų

Publikuota: 2017-11-10
 

Vakar, lapkričio 9 d., įvyko pirmasis „Scanoramos“ vakarėlis. Lakoniškas ir komiškas režisierės Sally Poter filmas „Vakarėlis“ – tikslus pasirinkimas didžiausio ir svarbiausio rudens kino renginio programos pradžiai. Be to, „Vakarėlyje“, kaip ir kituose šio Europos šalių kino forumo filmuose, laukiami ne tik Vilniaus, bet ir Kauno, Klaipėdos, Šiaulių žiūrovai.

Festivalių programos kituose miestuose bent iš dalies užpildo tenykščių kino teatrų repertuarus, kur kino pasiūla nė iš tolo neprilygsta sostinės panoramai.

Taigi 13-oje „Scanoramos“ programų rodoma apie 100 filmų – nuo šio skaičiaus festivalio organizatoriai stengiasi nenutolti, ir toks racionalus sprendimas suteikia renginiui rėmus, aprėpiamumo iliuziją. „Scanorama“ vyksta penkioliktą kartą, ji išgyveno įvairių laikų, bet nuo pat pirmojo, dar tik Šiaurės šalių forumo, jos pagrindinė organizatorė kinotyrininkė Gražina Arlickaitė siekia, kad renginys atitiktų šiuolaikiškus tarptautinius standartus. „Scanorama“ nuolat papildoma naujomis iniciatyvomis, įvairėja programos, plečiasi geografija, keičiasi festivalio komandos, tačiau įspūdis, kad jūsų laukia gero, profesionaliai atrinkto kino savaitė, išlieka.

Veidmainystės tyrimas

Šįmet „Scanoramos“ organizatoriai kaip niekada aktyviai viešina savo renginį, kalba apie filmus. Tai palengvina užduotį kritikams, iš kurių reikalaujama konkrečių rekomendacijų. Tačiau bet kokia rekomendacija didžia dalimi yra asmeninio pasirinkimo arba tiesiog atsitiktinumo rezultatas – visų filmų pamatyti neįmanoma, net jei esi užkietėjęs kino festivalių turistas. Žiūrovams, negalintiems daug laiko skirti kinui, bet ir nenorintiems iškristi iš kultūrinio konteksto, siūlyčiau keletą pasirinkimų. Pirmiausia – paprasčiausias: „Scanorama“ rodo tris filmus iš penkių, nominuotų geriausio Europos kino apdovanojimui.

Įdomiausias, tikra pramoga – Rubeno Ostlundo „Kvadratas“ (programa „Naujienos iš Šiaurės“), šįmet pelnęs ir „Auksinę palmės šakelę“ Kanuose. Tai kritiškas ir šmaikštus kūrinys režisieriaus, kuris aiškiai įvaizdina savo satyros idėją – prarają tarp skirtingų intelektinių ir socialinių visuomenės sluoksnių. Tą prarają užpildo veidmainystė.

Filmo autorius nenustoja šaipytis nė sekundės – nei socialinę atskirtį vaizduojančiose scenose, nei erotiniame epizode, kuriame herojus ir žurnalistė nuoširdžiai „atidirba“ tai, ko reikalauja jų socialiniai ir biologiniai statusai bei situacija. Atitikti reikalavimus, patenkinti lygu pasitenkinti – to siekia šiuolaikinio meno kuratorius ir adeptas Kristijanas, aplink kurį besisukantys pasaulio fragmentai susidėlioja į melagingų kreivų veidrodžių karalystę. Narcizai naujosios kartos žurnalistai ir „piaro“ specialistai, savimi patenkinti ir niekada nesenstantys šiuolaikiniai menininkai – visi vieni prieš kitus nuoširdžiai vaidina prisiimtus vaidmenis, dažnai – atsisakydami realaus gyvenimo. Režisierius suaktualina ne taip dažnai ekrane keliamas elitinio meno, socialinio jautrumo gestų ir jų turinio bei realaus poreikio ir poveikio problematiką. Tarp teorinių išvedžiojimų, gerų ketinimų ir tikrovės, atrodo, plyti neįveikiama bedugnė.

Apie įšalą, kūną ir sielą

Aktualiausias iš pretendentų į Europos geriausią filmą – Andrejus Zviagincevas su savąja „Nemeile“ (programa „Kertant Europą“). Po „Leviatano“ sėkmės jo naujausias filmas, matyt, sulauks didelio susidomėjimo ir taps diskusijų objektu, o šiuo atveju yra apie ką diskutuoti, ne tik žavėtis režisieriaus meistryste, puikiu operatoriaus Michailo Kričmano darbu, tiksliu aktorių parinkimu.

Filmo pradžia, kurioje atvirai ir net šiek tiek įkyriai, kol visiems ir kiekvienam taps aišku, eksponuojama šalta ir purvina šalis, šauniai dera su tiesmuku, aiškiu ir ideologiškai priimtinu finalu – abejonių nepaliekančia išvada apie šiandienės Rusijos įšalą ir už jį atsakingą visuomenės dalį. Čia režisierius kalba metaforomis ir ženklais, pateisina pelnytą socialinio kritiko reputaciją. Bet filmo pagrindas yra realistinė istorija apie dingusį dvylikametį, besiskiriančių tėvų abejingumą jam, jų vartotojiškas nuostatas, taikomas produktams, erotiniams pojūčiams, viskam. Nuo jų, svarstančių, kaip naujus gyvenimus „vartoti“ trukdantį sūnų įtaisyti į internatą, berniukas ir pabėga. Filmas – tai jo paieškos, kurių metu atsiskleidžia vienintelis padorus istorijos „personažas“ – savanorių būrys. Bet režisierius aukoja savo realius herojus ir pagrindinę – vaiko, jo likimo – liniją dėl metaforos. Tarsi apgauna (jeigu žiūrovas nori apsigauti): kartu su savanoriais ieškojai ir vyleisi surasti žmogų, o, pasirodo, žiūrėjai ne į tą pusę – režisierius kviečia susimąstyti apie šalies gyvenimą.

Trečias pretendentas į garbingiausią Europos kino apdovanojimą – vengrų režisierės Ildiko Enyedi kamerinis poetiškas pasakojimas apie dviejų vienišių santykius „Apie kūną ir sielą“ (programa „Kertant Europą“). Filmas šių metų „Berlinalėje“ pelnė pagrindinį „Auksinio lokio“ apdovanojimą. Turint omenyje, kad šis prizas nedažnai atitenka Vidurio ir Rytų Europos režisieriams, ypač smalsu pamatyti šį filmą.

Tradicinio kino gerbėjams

Tradiciškai manoma, kad festivaliai skirti kino žinovams, profesionalams etc. Visgi toks požiūris jau atgyvena. Šių dienų kino festivaliai – tai alternatyvios platinimo platformos filmams, kurių formatas dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatitinka komercinių kino teatrų politikos įvairiose šalyse. Dėl skirtingų kultūros vartojimo įpročių, tradicijų. Pavyzdžiui, tai, kas kino teatrų repertuarams tinka Skandinavijos šalyse, nebūtinai tiks mūsų platintojams ir rodytojams. Todėl festivaliai tapo ir ta vieta, kuri laukia ne tik radikalaus, „kitokio“ kino gerbėjų, bet ir tų, kurie vertina konvencinį kiną ir tradicinius žanrus. Kai kurie „Scanoramos“ filmai tikrai nepretenduoja į estetinių ieškojimų avangardą, bet ar dėl to jie netenka galimybės būti pamatyti?

Toks yra, pavyzdžiui, Eriko Poppo filmas „Karaliaus ne“ (programa „Naujienos iš Šiaurės“), istorinė kostiuminė drobė, meistriškai pasakojanti apie mažai žinomą Norvegijos karaliaus ir karališkosios šeimos vaidmenį, lemiant šalies laikyseną ir likimą Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Filmo pasakojimas paremtas tikrais įvykiais, kai kurie veikėjai yra mūsų amžininkai. Be kruopščiai atkurto laiko anturažo, aktorių meistrystės, režisieriaus gebėjimo derinti didžiosios istorijos ir lokalų pasakojimą, filme nuolat skamba asmeninės atsakomybės tema ir skeptiškas režisieriaus požiūris į tariamą politinį neutralumą.

Paauglės Rozmari („Rozmari“, programa „Naujienos iš Šiaurės“) kelionė ir psichologinė drama, kurios herojės tikslas – rasti savo tikrąją motiną, irgi nebus pirmasis kūrinys rafinuotų sinefilų sąraše. Filmo režisierė ir scenaristė S. Johnsen, matyt, siekdama išvengti panašių dramų stereotipų, dėl siužeto originalumo vis pasiūlo trikdančių, su logika prasilenkiančių siužetinių posūkių. Bet šias nuodėmes atperka įtikinami, įdomūs moterų vaidmenys, pasakojantys ir apie paauglių jausmus, ir apie suaugusių žmonių infantilumą. Ne veltui režisierė istorijos centru daro televizijos šou laidą, skirtą jausmams ir pinigams. Ir nelabai aišku, kada ji ironizuoja, o kada susitapatina su savo herojėmis ir suteikia joms televizinio šou „katarsio“ galimybę. Kita vertus, šiame filme akivaizdžiai siūlomas kitoks požiūris į televizijos vaidmenį socialiniame gyvenime, ir tai papildomas stimulas pažiūrėti šią gana ašaringą melodramą.

Vienas „labai labai“

Jeigu skubančiam, bet kino formoms ir chuliganizmui atviram žiūrovui reiktų rekomenduoti kokį nors vieną „labai keistą“ filmą, neabejotinai tai būtų Grego Zglinskio „Gyvūnai“ (programa „Naktinė būtybės“). Tai filmas, kurį žiūrėdamas nė vieną sekundę negali būti tikras, kad tai, ką matai, yra tikrovė. Režisierius vertas garbingo siurrealisto vardo, nes jis taip grakščiai painioja net ne tikrovės ir pramano, bet herojų pasąmonės ir sąmonės vaizdinius, kad su juo net sunku suspėti. Bet jis neapgaudinėja, o iškart supažindina žiūrovus su žaidimo taisyklėmis – tai filmas be tikrovės, supintas iš herojų nepasitikėjimo savimi, savo tapatybe, santykiais, kūrybinėmis galiomis. Juodojo humoro ir absurdo viršūnėje – daug džiaugsmo suteiksianti mistinė kalbanti katė Miša. Tokio skoningo ir sinefiliškai išprotėjusio filmo net festivaliuose reikia gerai paieškoti.

Apie įspūdingas „Scanoramos“ retrospektyvas – klasiko Lucino Visconti ir gyvo klasiko Michaelio Haneke’s filmus, programas, kaip reta intriguojančias lietuviško kino premjeras, industrijos renginius, festivalio svečius – www.scanorama.lt

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Valstybės pažinimo centre – nauja interaktyvi paroda 

Vilniuje, Valstybės pažinimo centre, Vasario 16-osios išvakarėse atidaryta nauja interaktyvi paroda...

Laisvalaikis
2018.02.19
BAFTA apdovanojimuose triumfavo „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ 

BAFTA apdovanojimuose, kurie laikomi britišku „Oskarų“ atitikmeniu, triumfavo tragikomedija „Trys stendai...

Laisvalaikis
2018.02.19
Stuburo skausmas – mūsų pačių reikalas 2

Nedaug rasi vyrėlesnio amžiaus žmonių, dirbančių sėdimą darbą, kurie nejustų nugaros skausmų ar bent jau...

Laisvalaikis
2018.02.18
VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Kuo Vilniaus knygų mugė arčiau, tuo labiau intriguojamus leidinius ir jų autorius į viešumą „išmeta“...

Laisvalaikis
2018.02.18
Berlinalės kino mugėje – Lietuviški virtualios realybės projektai

Vokietijoje prasideda 68-asis Berlyno tarptautinis kino festivalis, o kartu su juo ir Europos filmų mugė,...

Laisvalaikis
2018.02.16
Vasario 16-oji Pjongčiange Januškevičiūtei buvo sėkminga

Ieva Januškevičiūtė sėkmingai baigė moterų slalomo ir didžiojo slalomo rungtis. Mantas Strolia ir Modestas...

Laisvalaikis
2018.02.16
Tyrimas: šimtmetį pasitinkantys lietuviai vieningesni ir laimingesni 2

„Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 m. kasmet atliekami Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos...

Laisvalaikis
2018.02.16
Lietuvos biatlonininkai 20 km biatlono lenktynėse nesužibėjo

Tomas Kaukėnas šiandien vykusiose vyrų 20 km biatlono lenktynėse užėmė 78-ą vietą ir rizikuoja nepatekti į...

Laisvalaikis
2018.02.15
VŽ rekomenduoja: Šimtmečio renginiai

Visoje Lietuvoje visą ilgąjį savaitgalį vyks galybė Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtų...

Laisvalaikis
2018.02.15
T. Kaukėnas olimpiadoje pasiekė naują Lietuvos biatlono rekordą

Vyrų biatlono 12,5 km persekiojimo lenktynėse Tomas Kaukėnas finišavo 13-tas ir pasiekė naują olimpinį...

Laisvalaikis
2018.02.12
Signatarų rūmuose – šimtmečiui skirtų pašto ženklų paroda

Signatarų namuose pristatyta 2016–2018 m. išleista proginių pašto ženklų serija „Lietuvos valstybės atkūrimui...

Laisvalaikis
2018.02.12
Lietuva pasauliui dovanoja šimtmečio grojaraštį 2

Valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuva pasauliui dovanoja 100 dainų rinkinį, patalpintą vienoje...

Laisvalaikis
2018.02.12
Abu Dabyje atidarytas Luvro muziejus

Globalizacija ir muziejų funkcijų plėtra, jų tikslas pritraukti kuo daugiau lankytojų ir ištraukti iš...

Laisvalaikis
2018.02.10
Antroji Lietuvos religija velkasi pramogų rūbą

Blizgią oficialią šimtmečio minėjimo programą paįvairins ir kitokio pobūdžio renginiai. Vienas jų –...

Laisvalaikis
2018.02.10
VŽ rekomenduoja: naujos knygos 1

Lietuvoje naujų knygų lentyna pagreitintu ritmu pildosi dukart per metus – prieš Kalėdas ir Vilniaus knygų...

Laisvalaikis
2018.02.10
Premjera: „Pamišėlio užrašai“ pagal O. Koršunovą 2

Vasario 11 d. Vilniuje, OKT studijoje, numatyta Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio „Pamišėlis“ pagal...

Laisvalaikis
2018.02.09
VŽ rekomenduoja: ką veikti savaitgalį 2

Šį savaitgalį svarbiausios bus Užgavėnės – kai kur linksmos, kai kur intelektualios, modernios ir tradicinės.

Laisvalaikis
2018.02.09
Olimpiadą atidarė iškilminga ceremonija

Pietų Korėjos Pjongčango olimpiniame stadione, stebint bene 35.000 žiūrovų, suliepsnojo olimpinė ugnis.

Laisvalaikis
2018.02.09
Olimpiada: rezultatus gerina ne tik sportininkai, bet ir žaidynės

Šiandien, vasario 9 d., Pjongčange, Pietų Korėjoje, prasideda ir XXIII žiemos olimpinės žaidynės, kurios...

Laisvalaikis
2018.02.09
Lietuvos bankas išleidžia monetą su signatarų parašų faksimilėmis 10

Lietuvos bankas (LB) vasario 13 d. išleidžia keturias unikalias kolekcines monetas – tris sidabro ir vieną...

Laisvalaikis
2018.02.06

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau