Bakterijos triumfuoja prieš antibiotikus

PSO skaičiavimu, per metus pasaulyje dėl bakterijų atsparumo antibiotikams miršta 700.000 žmonių, o antibiotikais nebepagydomų ligų, kurias sukelia bakterijos, sąrašas ilgėja.

Tuberkuliozė gali tapti nepagydoma

Labiausiai nerimaujama dėl tuberkuliozės, kurią sukeliančias bakterijas anksčiau įveikdavo penki skirtingi antibiotikai, tačiau bakterijos mutuoja, ir nė viena antibiotikų rūšis nebegali pilnai išgydyti ligonių.

Taip atsitinka dėl to, kad ligoniai dažniausiai gydomi per trumpai (gydymas turėtų trukti 9–20 mėnesių) – iš ligoninės jie išeina nepilnai pasveikę, o iki galo neįveiktos tuberkuliozę sukeliančios bakterijos tampa atsparios gydymui naudotiems antibiotikams.

PSO duomenimis, tik 52 proc. tuberkulioze susirgusių ligonių pilnai pasveiksta, o per metus pasaulyje nuo šios ligos miršta 250.000 žmonių.

Per daug ir ne vietoje

Loreta Tuzikienė, Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja, VŽ vardija ir kitas ligas, kurios vis sunkiau pasiduoda antibiotikams. Pavojingiausios – plaučių uždegimas, bakteriemija, gonorėja. PSO duomenimis, šiuo metu tokioms ligoms gydyti kuriami naujos kartos antibiotikai, tačiau rinkoje jie pasirodys negreitai. Be to, nepagydomomis antibiotikais netrukus gali tapti dar 12 sparčiai murtuojančių bakterijų.

nuotrauka:: 2left

Specialistė atkreipia dėmesį, kad viena pagrindinių priežasčių – per didelis antibiotikų vartojimas ne pagal indikacijas.

„Tai liečia ir peršalimo ligas, nes gydytojai skiria gydymą pagal tikėtiną bakterijos sukėlėją, be tyrimų, t.y., neaugina pasėlių. Tik nuo 2016 m. sausio Valstybinės ligonių kasos vaikams pradėjo kompensuoti streptokoko antigeno nustatymo testą ir tik 2–7m. vaikams“, – teigia p. Tuzikienė, atkreipianti dėmesį, kad LOR, pulmonologai ir kiti specialistai, kurie turi daugiau galimybių nei šeimos gydytojai imti pasėlius, dažnai nedaro ir negydo infekcinių ligų pagal antibiotikogramas.

Dr. Indrė Būtienė, Klaipėdos vaikų ligoninės pediatrė, apie atsakingą antibiotikų vartojimą rašanti savo tinklaraštyje, siūlo tokiais tyrimais domėtis ir patiems pacientams. „Jei manote, kad jums ar jūsų vaikui antibiotikai skirti be būtinos priežasties, tai patikrinti galite iš vieno kraujo lašo – ir valstybinėse poliklinikose, ir privačiose gydymo įstaigose galima atlikti tyrimą ir sužinoti, ar blogą savjautą tikrai sukėlė bakterijos. Jei tai virusinė infekcija, antibiotikai tik pablogins būklę“, – pataria gydytoja.

Ji atkreipia dėmesį, kad virusinę ir bakterinę infekcijas bent apytiksliai atskirti įmanoma net namų sąlygomis.

„Virusai nesukelia tokios blogos savijautos. Net esant karščiavimui, žmogus nesijaučia lyg apsinuodijęs. Numušus temperatūrą, savijauta labai pagerėja. Bakterinės infekcijos, kuriai gydyti reikalingi antibiotikai, organizmą veikia kitaip. Bakterijos išskiria toksinus, todėl net ir sumažinus temperatūrą vaistais, savijauta lieka prasta, liežuvis – apsivėlęs“, – skirtumus vardija dr. Būtienė.

Žala – visam gyvenimui

Dr. Būtienė perspėja, kad betikslis antibiotikų vartojimas ne tik negydo, bet ir trukdo organizmui pasveikti – antibiotikai neleidžia imuninei sistemai kovoti su ligos sukėlėjais.

„Yra duomenų, kad antibiotikai gali sutrikdyti imuniteto formavimąsi jauname amžiuje ir turėti įtakos didesniam žmogaus sergamumui ateityje. Be to, kas žino, gal netrukus bus nustatyta, kad antibiotikai keičia ir mūsų genus“, – kalba gydytoja, neabejojanti, kad antibiotikai kartais būtini, tačiau jų vartojimas turi ir neigiamų pasekmių.

Gydytoja pasakoja, kad antibiotikai sunaikina organizmo bakterijas. Priklausomai nuo šių vaistų rūšies, vieni sunaikina tik dalį jų, kiti – visas. „Ši mikrobioma mums tarnauja kaip apsauginis kūno „šalmas“. Mikroorganizmai vieni kitus prižiūri, neleidžia kažkuriai grupei per daug daugintis ir neįsileidžia iš aplinkos svetimų mikroorganizmų. Suirus nusistovėjusiai pusiausvyrai, pavyzdžiui, antibiotikais sunaikinus bakterijas, kažkuri iš likusių mikroorganizmų grupių pajunta laisvę ir pradeda daugintis. Ne kartą girdėjau tėvų nuostabą – „gėrėm antibiotikus ir po jų niekur nosies iš namų nekišom, bet vaikas vėl sukarščiavo ir atsirado sloga“. Tačiau jei aplinkoje yra agresyvesni ir didžiuliais būriais vešintys svetimi virusai, nė dienai nepraėjus, pradeda reikštis virusinės infekcijos požymiai. Vaikui vėl susirgus, paprastai gydytojai nusprendžia, kad skyrė per silpną antibiotiką ir skiria antrą kursą, jau stipresnių vaistų“, – teigia gydytoja, raginanti nepakliūti į šį uždarą ratą ir antibiotikus vartoti tik įsitikinus, kad jie būtini.

„Antibakterinis“ pavojus

Gydytoja p. Tuzikienė teigia, kad atsparumas antibiotikams didėja ne vien jais gydantis. Tam įtakos gali turėti jų naudojimas žemės ūkyje, kosmetikos, higienos prekių pramonėje. Net kasdien naudojamas muilas ar dantų pasta gali didinti atsparumą antibiotikams. „Bakterijų atsparumą didina antiseptikai, pavyzdžiui, trizolamas, kuris plačiai naudojamas muilų, dantų pastos gamyboje“, - aiškina specialistė.

Gydytoja Būtienė priduria, kad antibiotikų mes gauname ir su geriamuoju vandeniu, maistu — prie to prisideda nebereikalingų antibiotikų išpylimas į kriauklę, iš kurios vaistais „praturtintas“ vanduo galiausiai vėl sugrįžta ant mūsų stalo.