Palangos bažnyčioje bus įrengta apžvalgos aikštelė

Pasak Jurgitos Vanagės, Palangos mero pavaduotojos, bažnyčios remonto ir pritaikymo turizmui bei visuomenės poreikiams projektas jau parengtas, paraiška ES finansavimui gauti pateikta VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai. Viso projekto vertė – 157.543,18 Eur, iš ES fondų regioninėms priemonėms finansuoti tikimasi 101.961,48 Eur, Palangos savivaldybė numačiusi skirti 55.581,70 EUR).

Pasak p. Vanagės, aikštelės lankymas bus nemokamas.

Projektą inicijavo Palangos miesto savivaldybė, bažnyčios tvarkybos darbų remonto projektą parengė UAB „Klaipėdos projektas“, darbus atliks UAB „Pamario restauratorius“.

Ir aikštelė, ir muziejus

Bažnyčia yra aukščiausias pastatas Palangoje, jos bokšto aukštis – 59,95 m. Aikštelė bus įrengta 21,4 m aukštyje, jos plotas – apie 18 m2, joje bus galima per du monoklius stebėti Palangą, taip pat matysis varpo ir laikrodžio mechanizmai.

Ponia Vanagė VŽ pasakojo, jog laikrodis pagamintas Berlyno laikrodžių gamykloje „Rochlitz“ 1931 m., taigi šiuos metus galima laikyti oficialia bažnyčios statybų pabaiga.

nuotrauka:: 1

Pasak p. Vanagės, laiptų pradžioje bus išsaugotos autentiškos pakopos, o nuo 5,62 m aukščio iki aikštelės laiptai bus pakeisti naujais.

Dar vienas įdomus dalykas – laiptų aikštelėse bus eksponuojama paroda-mini muziejus apie Palangos miesto raidą. Tad kopiant kelias neprailgs – sykiu bus galima susipažinti su kurorto raida.

Fundavo Tiškevičiai

Neogotikinė Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta 1898–1907 m. pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano prjojektą. Pagrindiniai bažnyčios fundatoriai – grafai Tiškevičiai, skyrė trečdalį statybai reikalingų lėšų, o jų valdyta bendrovė pagamino bažnyčiai plytas. Remiantis dokumentais, iš naujosios bažnyčios statybos ir šventoriaus sutvarkymo darbai tuomet kainavo 53.157 rublius, neskaitant žaliavų, dalies plytų kainos ir parapijiečių darbo. Palangos parapija buvo neturtinga, todėl bažnyčios statybai skyrė tik 1.500 rublių, t. y. tiek, kiek reikėjo užmokėti už projektą. Didžioji dalis bažnyčios statybai reikalingų lėšų buvo surinkta Palangos klebono Juozapo Šniukštos sumanumo dėka. Jo rūpesčiu buvo organizuojamos rinkliavos net kaimyninėse parapijose. Dokumentai rodo, jog nemažai lėšų surinkta iš Palangoje vasarojančių poilsiautojų. Antai vienas Varšuvos profesorius Kurhauze skaitė viešas paskaitas, o už darbą surinktas lėšas skyrė bažnyčios statybai. 1901 m. liepą St. Čiurlionis Palangoje surengė koncertą, jo pelnas buvo skirtas bažnyčios statybai.

Dabar bažnyčia gausiai lankoma tikinčiųjų. Kiti gi užsuka apžiūrėti meno kūrinių, datuojamų XVI–XVII a., tarp jų – ir Dievo Motinos paveikslo, nutapyto XVII a. pirmoje pusėje. Palangos bažnyčią garsina ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) bei Šv. Roko atlaidais. Be religinės funkcijos, Bažnyčia veikia ir kaip bendruomenės centras bei koncertų erdvė.