VŽ rekomenduoja: paskutinės minutės pasiūlymai

RENGINIAI

Gruodžio 31 d. 24 val. Vilniuje – naujamečiai fejerverkai Arkikatedros aikštėje.

Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami Naujametę naktį susitikti laimingiausios Europos sostinės svarbiausioje aikštėje. Fejerverkai šiemet bus leidžiami nuo Stalo kalno.

Sausio 1 d. Gedimino pilies kalne – tautinės vėliavos pakėlimas.

Sausio 1-ąją minima Lietuvos vėliavos diena. 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanoriai, vadovaujami Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, tuomet savanoriai sugiedojo Lietuvos himną.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kasmet sausio 1-ąją Gedimino kalno bokšte rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija. Senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį.

KINAS

Gruodžio 31 d. festivalis „Kino pavasaris“ kviečia į filmo-koncerto „OLE OLE OLE Rolling Stones“ naujametinius seansus, jie vyks penkių didžiųjų miestų kino teatruose „Forum Cinemas“.

Legendine vadinamai roko grupei „The Rolling Stones“ – 55-eri. Muzikos pasaulio ikonomis tapusiems jos nariams – gerokai per 70, tačiau jie groja toliau ir veda milijonus iš proto. Ne vieną filmą apie visų laikų ryškiausią, legendine vadinamą roko grupę „The Rolling Stones“ sukūrusio režisieriaus Paulo Dugdale‘o kūrinys – prieš gerą pusmetį vykusio grupės koncertinio turo po Pietų Ameriką dienoraštis. Koncertus Argentinoje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Meksikoje, kitose žemyno šalyse vainikavo įspūdingas pasirodymas Kubos sostinėje. Skaičiuojama, kad daugiau nei mėnesį trukusio turo koncertuose apsilankė per 1 mln. 200.000 žmonių, o grupė uždirbo 84 mln. USD.

31 d. 21 val. Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre – „Dainuojantys lietuje“.

Gera mintis naujuosius sutikti su Stanley‘aus Donano ir Gene Kelly Holivude 1952 m. sukurtu miuziklu, po kurio tame pačiame Holivude šio žanro filmai stipriai išpopuliarėjo. Ir ne tik – šis filmas žymi garsinio kino pradžią, o garsusis kino kritikas Rogeris Ebertas „Dainuojančius lietuje“ yra pavadinęs „džiaugsmingiausiu ir linksmiausiu miuziklu kino istorijoje“. 1989 m. JAV Kongreso biblioteka šį filmą įtraukė į Nacionalinį filmų registrą.

TEATRAS

Gruodžio 30 d. 18 val. Kauno akademiniame teatre – premjerinis W. Shakespeare‘o „Hamleto“ spektaklis.

Daugybė režisierių kūrė Hamleto portretą, tad ne veltui ši pjesė yra tapusi teatro sinonimu. Kiekviena karta turi savo atsakymą į būties klausimą. Tiek Hamletui, tiek jo bendraamžiams, režisieriui Vidui Bareikiui ir aktoriui Vainiui Sodeikai (Hamletas), teatras ir scena yra vietos ieškoti to, kas yra „ne melas“, ir su jaunatviška viltimi rasti bent trupinėlį to, kas yra tiesa.

Gruodžio 30 d. 19 val. Vilniuje, Menų spaustuvėje, C. Graužinio pankoratorija pagal K. Binkio poemą „Tamošius Bekepuris“.

Bene pirmą kartą profesionalioje teatro scenoje atgimsta lietuvių literatūros klasiko Kazio Binkio poema „Tamošius Bekepuris“. Kiek nepelnytai primirštas kūrinys šiandien primena apie nesenus piršlybų vargus, kuriuos mūsų krašto žmonės taip džiaugsmingai mėgo vargti.

Vaidina teatro „cezario grupė“ aktoriai.

Gruodžio 31 d. Valstybiniame jaunimo teatre premjera – režisieriaus Vido Bareikio „Pasirinkimas“.

Tai – dokumentinio teatro bandymas, kuriame tikrų istorijų pagrindu pasakojama apie realius žmones, jų santykius su pasauliu, pasirinkimus, patirtus visuomeninius ir asmeninius lūžius. Spektaklio kūrybinės komandos papasakotos istorijos persipina su dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pasiūlytais siužetais. Spektaklis pradėtas kurti 2016-ųjų vasarą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II kurso studentams, režisierių Algirdo Latėno ir Vido Bareikio auklėtiniams, išvykus į kūrybinę stovyklą Čiobiškyje. Kūrybos procesą Čiobiškyje filmavo ir dokumentinę medžiagą kaupė Vytenis Kriščiūnas, ši vaizdo medžiaga tapo spektaklio sudedamąja dalimi.

KONCERTAI

Gruodžio 30 d. 19 val. Nacionalinėje dailės galerijoje – Nacionalinės premijos laureatai, pianistai Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas, bei sopranas Joana Gedmintaitė.

Vienas ryškiausių Lietuvos operos sopranų Joana Gedmintaitė, 2014 m. apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ ir 2015 m. pelniusi „Operos švyturio“ apdovanojimą, atliks arijas iš G. Rossini „Sevilijos kirpėjo“, G. Puccini „Bohema“, „Džianis Skikis bei J. Strausso „Pavasario balsų“.

Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto duetas pagros klasikinės muzikos šedevrų – F. Liszto, C. Saint-Saens‘o, M. Clementi, kitų autorių kūrinių.

Gruodžio 30 d. 19 val. Palangoje, klube „Ramybė“ – džiazo muzikos koncertas „Nestandartiniai standartai“.

Žinomi Lietuvos džiazo žmonės Leonidas Šinkarenko (boso gitara), Vytautas Labutis (saksofonai, klavišiniai), Janas Maksimovičius ( saksofonai) ir Linas Būda (mušamieji) improvizuos džiazo standartų temomis.

Gruodžio 31 d. 18 val. Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, – „Atsisveikinimo simfonija“ palydint senuosius.

Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) koncerto programoje – J. S. Bacho ir A. Vivaldi koncertai dviem smuikams, kuriuos grieš Lana Trotovšek (Slovėnija) ir Sergejus Krylovas (orkestro meno vadovas bei dirigentas). Ko gero, tai ilgiausiai gyvuojanti Nacionalinės filharmonijos naujamečių koncertų tradicija – senuosius palydėti skambant J. Haydno „Atsisveikinimo“ simfonijai. Jau beveik 50 m. Lietuvos kamerinis orkestras groja šį kūrinį viena po kitos gęstant žvakėms.

Gruodžio 31 d. 22 val. Vilniuje, gyvos muzikos klube „Tamsta“ – poliarizuota naujųjų metų naktis. Pavadinimas sufleruoja, jog belaukiančius Naujųjų linksmins roko grupė „Poliarizuoti stiklai“.

1986 m. susikūrusi studentiška grupė vadinama „medinio“ roko legenda trečią dešimtį puoselėja lietuviškojo roko tradicijas, o jų dainas „Medžiai be lapų“, „Stasė“, ,,Aloyzas“, „Poliarizuoti stiklai“ mintinai žino kelios gerbėjų kartos.

Gruodžio 31 d. 21 val. Vilniuje, menų fabrike „Loftas“ – naujametis kostiumų karnavalas.

Šių metų karnavalo tema – 2017 m. septintąjį sezoną pristatysiantis televizijos serialas „Sostų karai“ .

Kvapą gniaužiančių kostiumų, gyvos muzikos ir teatrališkų, inscenizuotų atlikėjų pasirodymų programą šiemet paįvairins šviežias naujametinio „Lofto“ karnavalo formatas – Viduramžių puota.

Gruodžio 31 d. 19 val. Kauno muzikiniame teatre – Naujametis reviu.

Programoje – dainos iš kino filmų, miuziklų ir tiesiog - nuostabios melodijos. Koncerte dalyvaus teatro solistai, šokėjai, teatro choro dainininkų vokalinis ansamblis, simfoninis orkestras. Diriguos Jonas Janulevičius.

Gruodžio 31 d. 21 val. Kaune, „Punto Jazz“ palėpėje, – naujametinis vakaras.

Programoje – „AC/DC Show“.

Gruodžio 31 d. 20 val. Kaune, „Renginių oazėje“, – naujametė naktis su grupe „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

Sutikti kartu Naujųjų rengėjai kviečia ir tėvus su vaikais.

Gruodžio 31 d. 15 val. – Palangoje, Kurhauzo salėje, naujametinis „Jazz Island“ koncertas.

A cappella dainuojantis ansamblis atliks savo vadovo Artūro Noviko aranžuotas M. Noviko, J. Naujalio, lietuvių liaudies, J. S. Bacho, M. Daviso, F. Mercury ir kitų žinomų kompozitorių bei atlikėjų kūrinius.

Gruodžio 31 d. 18 ir 21 val. Palangos koncertų salėje – „Koncertas Liverpulio stiliumi“.

Dainininkai Jeronimas Milius, Rokas Spalinskas, Virginijus Pupšys, Kęstutis Nevulis, Beata Ignatavičiūtė, Martyna Kerpytė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras ir baleto šokėjai parengė žinomų legendinės grupės „The Beatles“ dainų programą.

Gruodžio 31 d. Klaipėdoje, Švyturio arenoje, – roko opera “Jūratė ir Kastytis.

Kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir libreto autoriaus Rimvydo Stankevičiaus kūrinį režisavo Kostas Smoriginas, scenoje žiūrovai išgirs būrį žinomų šalies atlikėjų – Aistę Smilgevičiūtę, Vaidą Baumilą, Kostą Smoriginą, Evelina Sašenko ir kitus.

PARODOSIki gruodžio 31 d. Vilniaus rotušėje veikia Pauliaus Lileikio fotografijų paroda „Fotoamnestija 1988–1999“.

Šia paroda Lietuvos spaudos fotografų klubas pradėjo fotografų autorinių parodų ir leidinių seriją, atskleisiančią dokumentinės fotografijos prasmę ir energiją.

„Fotoamnestija“ – giliai fotoarchyvuose įkalintų atgimstančios Lietuvos vaizdų, įamžintų 1988–1999 m., inventorizacija. 50 darbų – tarsi 50 bylų, unikaliais fotovaizdiniais fiksuojančių atgimstančios Lietuvos įvykių raidą ir transformacijos periodą.

Gruodžio 30, 31 d. Nacionalinė dailės galerija rengia svetingą savaitgalį, skirtą Algio Skačkausko (1955–2009) retrospektyvinės tapybos parodos uždarymui.

Į Lietuvos dailės sceną A. Skačkauskas įžengė paskutinį sovietmečio dešimtmetį – reikšmingų istorinių permainų fone: Vidurio ir Rytų Europoje griuvo komunistinė sistema, formavosi demokratinės visuomenės. Dailėje stiprėjo neoekspresionizmui artima stilistinė raiška. A. Skačkausko tapybos paroda NDG – pirmas išsamus dailininko kūrybos pristatymas po jo mirties. Kartu ši paroda tapo proga vienoje vietoje sutelkti dailininko palikimą, plačiai pasklidusį po šeimos, institucijų bei privačių asmenų kolekcijas. Pristatoma ir literatūrinė A. Skačkausko kūrybos dalis – jo sukurti eilėraščiai.

Galerijos bilietas kainuos 20 centų, vyks nemokamos ekskursijos ir edukacinės dirbtuvės. Informacija – www.ndg.lt

Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, veikia paroda „Linksmų Šventų Kalėdų! Tarpukario kalėdiniai atvirukai iš Editos Mildažytės kolekcijos“.

Parodoje – atvirukai, religinio turinio paveikslėliai. Daugiausia jų – iš tarpukario, kai atvirukai buvo kuriami ir spausdinami Vokietijoje ir Prancūzijoje, Lietuvoje ant jų būdavo užspaudžiamas lietuviškas kalėdinis pasveikinimas. Nemažą kolekcijos dalį sudaro Estijoje leisti protestantiški kalėdiniai atvirukai.

Paroda veiks iki 2017 m. vasario 2 d.

Vilniuje, galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4), veikia paroda „Pranas Gailius. In memoriam“.

Pranas Gailius (1928–2015) – lietuvių išeivijos dailininkas, gyvenęs ir kūręs Prancūzijoje. Parodas rengė Lietuvoje, Paryžiuje, Šveicarijoje, Vokietijoje, JAV, Tokijuje ir kt. „Kunstkameroje“ pristatomi kūriniai iš skirtingų dailininko kūrybos etapų ir ciklų supažindina su novatoriška ir nuolat besitransformavusia jo kūryba.

Kaune, M. Žilinsko galerijoje, veikia Japonijos meno paroda.

Joje eksponuojama beveik 100 Japonijos menininkų darbų – tradicinė tapyba, skulptūra, kaligrafija, grafika, fotografija, juose atsispindi Rytų Azijos menininkų jausmingumas ir mokėjimas tirti šį pasaulį.

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, – akcija „18 dienų autentikos“.

Į šią akciją verta atkreipti dėmesį Lietuvos tarpukario istorijos ir architektūros mėgėjams, gerbėjams, prijautėjams, mat muziejus nusprendė atverti restauruoto buvusio Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus (V. Putvinskio g. 55) pastato duris ir parodyti modernistinės architektūros šedevro, UNESCO paveldo objekto šiaip jau visuomenei uždaras erdves. Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono ir Kazio Kriščiukaičio tarpukariu sukurtas statinys pagal tuomečius siekius turėjo būti „gražiausias visos Lietuvos monumentas“, o Stokholmo muziejaus direktorius dar nebaigtą statyti muziejų pavadino „didžiausiu ir moderniškiausiu visoje Baltijoje (...) Europiška retenybe“.

Akcija veiks iki sausio 18 d.