VŽ rekomenduoja: ką veikti savaitgalį

RENGINIAI

Gruodžio 9–11 d. Vilniuje vyksta pirmasis tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“.

Nacionaliniame dramos dramos teatre ir Valstybės pažinimo centre vyksiantis festivalis, dar vadinamas poezijos ir džiazo švente, pristato 12 renginių, skirtų tekstų kūrėjams ir jų skaitytojams. Pagrindinė festivalio ašis – literatūros autoriai ir jų kūryba: poetai ir prozininkai skaitys savo kūrinius ir bendraus su publika. Renginiu siekiama populiarinti viešuosius literatūros skaitymus, skirtus plačiajai visuomenei.

Informacija – www.vilniauslapai.lt

10–11 d. Vilniuje, bare „Paviljonas“ (Pylimo g. 21B) rengiamas „Paviljono“ knygų savaitgalis.

Renginio programa labai įvairi: pradedant Vilniaus tyrinėtojo, poeto, vertėjo, literatūros kritiko Dariaus Pocevičiaus ekskursija „Sovietmetis, kurio nepastebime“, naujausių knygų pristatymais, diskusijomis, baigiant koncertais. Viena iš diskusijų kabliukui praryti: rašytojas ir vertėjas Laurynas Katkus, parašęs romaną apie Pirmąjį pasaulinį karą „Judantys šešėliai“ ir neseniai išvertęs Ernsto Jüngerio romaną „Plieno audrose“, diskutuos su knygų gurmanu, viešųjų ryšių specialistu ir rašytoju Aidu Puklevičiumi, šiuo metu rašančiu istorinę knygą apie Pirmąjį pasaulinį karą

Visas vyksmas „Paviljone“ nemokamas, programa – feisbuko paskyroje.

MUZIKA

Gruodžio 10 d. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, – pianistas Lukas Geniušas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Simfoninės muzikos koncerte „Rapsodija fortepijonui ir orkestrui“ skambės G. Bizet fragmentai iš orkestrinių siuitų „Arlietė“, P. Čaikovskio Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1, M. Ravelio Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 ir „Bolero“. Diriguos Modestas Pitrėnas.

Lukas Geniušas, garsios muzikų giminės narys, kartais juokauja neturėjęs galimybės rinktis profesiją: penkerių metų jis buvo nukreiptas į pianisto kelią ir dabar yra dėkingas visiems, kurie tai padarė. 26-erių pianistas yra laimėjęs prizų dešimtyje tarptautinių pianistų konkursų, tarp jų – 2010 m. G. Bachauer Solt Leik Sityje (I vieta ir aukso medalis), F. Chopino Varšuvoje (II vieta ir sidabro medalis), XV P. Čaikovskio Maskvoje (II premija), garsiose pasaulio salėse groja ir rečitalius, ir su orkestrais.

Gruodžio 10 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje projekto „Klasika visiems“ koncertas.

Projekto dalyviai – profesionalūs muzikai ir muzikai mėgėjai – pristatys vieną garsiausių XX a. chorinių kūrinių – vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo kantatą „Carmina Burana“. Dalyvaus solistai – sopranas G. Gelgotė, tenoras M. Jankauskas, bosas S. Skjervoldas (Norvegija), pianistai R. ir S. Zubovai ir mušamųjų ansamblis „Giunter Percussion“. Diriguos Vilniaus universiteto (VU) chorų vadovė R. Gelgotienė.

VU chorų „Pro musica“, „Virgo“ ir „Gaudeamus“ rengiamo projekto „Klasika visiems“ dalyviais gali tapti visi, pažįstantys muzikos raštą ir norintys muzikuoti.

Gruodžio 11–13 d. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, „Grammy“ laureatas, kompozitorius ir dirigentas Ericas Whitacre’is ir choras „Bel Canto“.

Programą „Revolution Together“ atliks choras „Bet Canto“, Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas S. Krylovas), Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestras (vadovas E. Ališauskas), ansamblis „Giunter Percussion“, Lina Dambrauskaitė (sopranas), Artūras Anusauskas (fortepijonas).

Programoje – E. Whitacre’io, J. Newmano, M. Gore’o, V. Miškinio, V. Augustino kūriniai, pagrindiniu jos akcentu vadinama E. Whitacre’io „Deep Field“ orkestrui, chorui bei mobiliajai programėlei ir „Godzilla Eats Las Vegas!“ Kosminę, novatorišką kompoziciją „Deep Field“ choras „Bel Canto“ Lietuvos publikai pristatė pernai, dabar kūrinys papildytas ryškia vargonų partija.

Diriguos „Bel Canto“ meno vadovas Artūras Dambrauskas ir E. Whitacre’is.

TEATRAS

Gruodžio 9 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre – Jono Vaitkaus režisuoto spektaklio „Fjorenca“ premjera.

Po dešimties metų pertraukos į Kauno dramos teatrą režisierius sugrįžo su Lietuvoje nė karto nestatyta vieno žymiausio pirmosios XX a. pusės rašytojo Thomo Manno pjese „Fjorenca“.

Daugiau nei prieš 100-metį parašyto kūrinio veiksmas vyksta XV a. intrigų ir konfliktų draskomoje Florencijoje, tačiau, pasak Jono Vaitkaus, pjesės idėjos aktualios šiandienos Lietuvai: „Tai pjesė apie liberalizmo krizę, kuri beatodairiškai sunaikina tikrąsias žmogaus vertybes. Prisidengiame žinojimo kauke, aukščiau visko iškeliame išsilavinimo būtinumą, tačiau visa tai bergždžias reikalas, jei negauname atgaivos dvasiai ir nesuvokiame, kad žmogus – ne gyvulys ar daržovė, o paslaptis. Nebėra ribos, kuri nubrėžtų aiškią liniją tarp malonumų patenkinimo ir dvasinės pilnatvės. Su tuo galiu kovoti tik teatro kalba, tai mano vienintelis ginklas“.

Ar mes visi galvojame tą patį?

PARODOS

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) – Raimondo Paknio fotografijų paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos.

Pasak menotyrininkės dr. Giedrės Jankevičiūtės, „R. Paknys fotografuoja ir rodo tai, kas jį visą gyvenimą labiausiai domino, – senąją architektūrą. Tai Lietuvos paveldas – bažnyčios, koplyčios, vienuolynai, dvarai. Prieš keletą metų jo susidomėjimo laukas prasiplėtė rytų ir pietryčių kryptimi – į LDK žemes Baltarusijoje (LDK paveldo Baltarusijoje vaizdų eksponuojama ir šioje parodoje) ir Ukrainoje.

Naujausios fotografijos – laiko, patirties, brandos, aiškaus supratimo apie kūrybos tikslus bei prasmę, gilaus fotografuojamo objekto ir fotografavimo sąlygų pažinimo vaisius. Plokšteline (4 × 5) kamera, – fotografas naudoja jas dvi: „LinhofMaster Technika“ ir „Horseman“, – nufotografuotos analoginės nuotraukos didinamos išlaiko ryškumą ir tikrovės vaizdui artimą piešinį.

Toks atvaizdo kūrimas yra visiška priešybė Lietuvoje įsitvirtinusiai architektūros fotografijai – greitu žvilgsniu pamatytiems ir greitam žiūrėjimui pritaikytiems vaizdams. Šios fotografijos sukurtos neskubant ir skirtos žiūrėti ilgai. Jos gražios kaip paveikslai, nors kartu šiek tiek baugina – kaip visi iš praeities į mūsų dabartį įsiveržę pavidalai.“

Paroda veiks iki 2017 m. sausio 9 d.

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, – akcija „18 dienų autentikos“.

Į šią akciją itin verta atkreipti dėmesį Lietuvos tarpukario istorijos ir architektūros mėgėjams, gerbėjams, prijautėjams, mat muziejus nusprendė atverti restauruoto buvusio Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus (V. Putvinskio g. 55) pastato duris ir parodyti modernistinės architektūros šedevro, UNESCO paveldo objekto šiaip jau visuomenei uždaras erdves.

Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono ir Kazio Kriščiukaičio tarpukariu sukurtas statinys pagal tuomečius siekius turėjo būti „gražiausias visos Lietuvos monumentas“, o Stokholmo muziejaus direktorius dar nebaigtą statyti muziejų pavadino „didžiausiu ir moderniškiausiu visoje Baltijoje (...) Europiška retenybe“.

Vytauto Didžiojo Kultūros muziejus įkurtas 1936 m. perorganizavus laikinąją M. K. Čiurlionio galeriją, pastaroji visuomenei ji buvo atidaryta 1925 metais.

Akcija veiks iki sausio 18 d.

Kauno fotografijos galerijoje veikia Juozo Budraičio fotografijų paroda „Mano Paryžius“.

Joje dėmesys fokusuojamas į Paryžiuje užgimusį fenomeną – slampinėjimo (fl?neurie) kultūrą. Individualus pasakojimas apie miestą kuriamas iš Juozo Budraičio 1979 m. sukurtų fotografijų, matytų prancūzų filmų, klausytų vinilinių plokštelių, asmeninėje bibliotekoje surinktų knygų.

Paroda veiks iki gruodžio 23 dienos.

Klaipėdoje, galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18) veikia Vytauto Kumžos (g. 1992) darbų paroda „Trust it, use it, prove it”.

Ši paroda – projekto „C pusė“ dalis, pristatančio iš Klaipėdos kilusių jaunųjų menininkų, kuriančių ir studijuojančių užsienyje, kūrybą, o jos autorius joje analizuoja skirtumus tarp objektų ir jų reprezentavimo fotografijoje.

Vytautas Kumža baigė studijas Vilniaus dizaino kolegijoje, studijavo Karališkoje menų akademijoje, Hagoje. Šiuo metu studijuoja „Gerrit Rietveld“ akademijoje Amsterdame. 2016 m. jis buvo nominuotas Europos fotografijos apdovanojimams.