VŽ rekomenduoja: ką veikti savaitgalį

Nesuskubusiems kultūringai pradėti laisvadienių, prieš akis – ištisas koncertų, spektaklių, parodų kaleidoskopas. Pristatome keletą jų.

MUZIKA

Spalio 21 d. Vilniaus kongresų rūmuose – pianisto Andriaus Žlabio koncertas.

Prestižiniam „Grammy“ apdovanojimui nominuotas pianistas sykiu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Danieliaus Raiskino, atliks R. Schumanno koncertą fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 54.

JAV gyvenantis A. Žlabys vertinamas už virtuoziškumą „be pastangų“, dosnų ir visa apimantį garso skambesį, užburiančias interpretacijas ir muzikinio suvokimo turtingumą. Koncertinė jo veikla itin aktyvi: per metus pianistas pagroja 30–40 koncertų prestižinėse pasaulio salėse.

Spalio 21 d. – 26-ojo aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ pradedamasis koncertas Nacionalinėje filharmonijoje.

26-ąjį aktualiosios muzikos festivalį „Gaida“ pradės Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir solistai – Emanuelle Torquati (fortepijonas, Italija), Francesco Dillon (violončelė, Italija), Liudas Mockūnas (saksofonas). Koncerto programoje – lietuvių kūrėjų V. Baltako ir V. Germanavičiaus pasaulinės simfoninių kūrinių premjeros; garsaus Europos kompozitoriaus, šiemet 90-metį švenčiančio G. Kurtago „Dvigubas koncertas“ ir garsios Australijos menininkės Lizos Lim kūrinys „Pearl, Ochre, Hair String“. Diriguos Jonathanas Bermanas (Didžioji Britanija). Šiuolaikinės muzikos mėgėjus „Gaida“ džiugins iki lapkričio 11 d.

Programa – www.vilniusfestivals.lt

TEATRAS

Spalio 22 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro studijoje – ketvirtoji šio sezono premjera – Igno Šeiniaus „Kuprelis“.

Spektakliui inscenizaciją pagal klasika tapusį I. Šeiniaus impresionistinį romaną parašė aktorius Arūnas Vozbutas, jis spektaklyje atlieka pagrindinį – kuproto malūnininko Olesiaus – vaidmenį. Jo meilės objektą – Gundę – vaidina aktorė Jurga Kalvaitytė. Spektaklio režisavo aktorius, pradedantis režisierius Paulius Markevičius, vaidinęs Gintaro Varno „Oidipo mite“, Eimunto Nekrošiaus „Dieviškojoje komedijoje“, kartu su aktorių trupe „Theaomai“ – „Broliuose Kara­mazovuose“.

Anot režisieriaus, jo „Kuprelio“ versija svarsto, kas yra meilė, ir kalba apie atstumtį ir vėlavimą. Ne į autobusą ar susitikimą, bet vėlavimą plačiąja prasme, kai gyvenime pavėluojame sutikti žmogų, su juo pasikalbėti ir jį išklausyti.

Spalio 22 d. Klaipėdos dramos teatre – teatrinė instaliacija „Meile, don‘t stop“.

Lėlių ir objektų teatro trupė „459“ už spektaklį-instaliaciją „Meile, do‘t stop“ šiemet apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Jeigu meilę apgyvendintume dėžutėje? Kokia ji būtų? Ką ji mums papasakotų? Ir jei galėtume į ją pažvelgti per mažą plyšelį? Ką norėtume pamatyti? Išgirsti? Pajausti? Šie klausimai inspiravo teatrinės instaliacijos kūrėjus.

Idėjos autorė ir režisierė Karolina Jurkštaitė.

Spektaklyje dalyvauja 50 žiūrovų, kiekvienam jų spektaklis vyksta skirtingu laiku, taigi registracija būtina.

Spalio 23 d. 18 val. VDA parodų salėje „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius) – provokuojamas performansas „Platonių puota“.

Performansą parodys aštuonios skirtingų meno sričių kūrėjos (istorikės, filosofės, dainininkės, šiuolaikinio šokio kūrėja, fotografė, visos jos – įvairių performansų kūrėjos) iš Prancūzijos. Jo pagrindas – viena iš septynių originalių Platono „Puotos“ kalbų, perrašyta feministiniu rakursu. Dramą, burleską ir poeziją sujungianti „Platonių puota“ primena gyvuosius ir garso paveikslus. Pagrindinis šios puotos patiekalas – filosofės Faidros galva (mecosopranas Marianne Seleskovitch). Patarnaujančios platonės, kaip septyni į Platono „Puotą“ pakviesti svečiai, atlieka keistus ritualus. Tarsi nepaklusnios klausytojos, bet kartu ir Faidros sąmokslininkės, jos tai džiaugsmingai, tai paniekinamai rezga sąmokslą prieš vyriškąją meilės koncepciją.

DAILĖ

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia tapytojo ir poeto Algio Skačkausko (1955–2009) retrospektyva, pirmas išsamus dailininko kūrybos pristatymas po jo mirties.

A. Skačkauskas vadinamas vienu ryškiausių XX a. antros pusės tapytojų, išsiskyręs iš kolegų gyvenimo geismu, prasiveržusiu daugybėje drobių ir piešinių. Jo paveikslų siužetai nenuspėjami, įvairūs, daugiasluoksniai, o tapyba – niuansuota ir sodri. „Poetas tapyboje, tapytojas poezijoje“, – taip jį vadino kritika.

Parodoje į vieną sutelktas A. Skačkausko palikimas, plačiai pasklidęs po šeimos, įvairių institucijų (Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Modernaus meno centro, „Lewben Art Foundation“, „ValiunasEllex“) bei privačių asmenų kolekcijas Lietuvoje ir Norvegijoje, ypač siekiant rekonstruoti dailininko ankstyvąją kūrybą.

Paroda veiks iki 2016 m. gruodžio 11 d.

Vilniuje, galerijoje „Kunstkamera“, veikia paroda „Pranciškus Smuglevičius. Domus Aurea“.

Pranciškus Smuglevičius (1745–1807 m.) – žymiausias klasicizmo dailininkas Lietuvoje. 1763–1764 m. jis studijavo tapybą Romoje pas Antonijų Maronį, nuo 1766 m. kaip karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio stipendininkas mokėsi Šv. Luko akademijoje. 1785 m. Vilniuje, vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio užsakymu, nutapė paveikslų rekonstruojamai Vilniaus katedrai. 1797 m. tapo Vilniaus universiteto steigiamos Piešimo ir tapybos katedros profesoriumi ir visam laikui persikėlė į Vilnių.

Pasak „Kunstkameros“ vadovės menotyrininkės Simonos Makselienės, ir parodoje eksponuojamas 1776 m. išleistas vario raižinių albumas „Vestigia delle Terme di Tito e loro interne pitture“ (Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba), ir 20 pavienių darbų sužvejoti iš Lietuvoje esančių asmeninių kolekcijų, tai – originalai, muziejai tokių darbų neturi.

Paroda veiks iki gruodžio 2 d.

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12), veikia litvakų skulptoriaus Žako Lipšico (1891–1973) kūrybos paroda „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui – 125“.

Joje eksponuojama Ž. Lipšico litografijos (eskizai žymiosioms skulptūroms), piešiniai, asmeninė korespondencija, dokumentai, fotografijos ir skulptūros iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus rinkinių, darbai iš Lietuvos išeivijos dailės fondo, „Lewben Art Foundation“, Rolando Valiūno, Lauryno Jonušausko, kitų privačių kolekcijų.

Parodoje stengąsi pristatyti Ž. Lipšico kūrybos kelią nuo jaunystės metų gimtuosiuose Druskininkuose iki Paryžiaus ir vėlesnio gyvenimo JAV, kur, sulaukęs pripažinimo ir valstybinių užsakymų, kūrė monumentalias skulptūras žymiose JAV viešosiose erdvėse: Fairmounto parke Filadelfijoje, Minesotos universiteto Tweed‘o meno muziejaus teritorijoje, Kolumbijos universiteto teritorijoje, Niujorke, Filadelfijos mieste, Pensilvanijos valstijoje bei kitur. Ir visuomet mėgdavo pabrėžti, kad yra „skulptorius iš Lietuvos“.

Ž. Lipšico darbų saugoma Metropoliteno meno muziejuje Niujorke, Čikagos meno institute, Londono, Paryžiaus, kitų pasaulio didmiesčių muziejuose.

Paroda veiks iki gruodžio 31 d.

FOTOGRAFIJA

Vilniuje, „Prospekto galerijoje“, veikia žavi fotografijų paroda „Filadelfijos gat­vės: 1970–1985 / Streets of Philadelphia: 1970–1985“.

Parodą surengė Lietuvos fotomenininkų sąjunga kartu su „The Print Center“ (Filadelfija, Pensilvanija, JAV) galerija, mininčia 100 metų sukaktį. Šios galerijos kuratoriaus Johno Capertono kuruojama paroda atspindi laikotarpį, prasidėjusį džiaugsmingu pasirengimu JAV 200-osioms metinėms 1976-aisiais ir pasibaigusį tragišku MOVE buveinės susprogdinimu.

Joje eksponuojama penkiolikos garsių JAV fotografų 50 fotografijų, 30 metų nerodytų viešai. Daugelis jų atspindi Filadelfiją kaip atšiaurią, svetimą ir pavojingą vietą, visai kitokią, nei ji yra dabar.

Veiks iki lapkričio 12 d.