Džiazas: nuo Paryžiaus iki Niujorko

Labiausiai intriguojančiu iš jų, ko gero, galima pavadinti Niujorko avangardinio džiazo korifėjų Andrew Lambo ir Warreno Smitho bei Arkadijaus Gotesmano trio koncertą (spalio 15 d.), kurio tiesioginiu įrašu iš Lietuvos rusų dramos teatro bus papildyta „Vilnius Jazz“ įrašų kolekcija (koncertą įrašys festivalio partnerė įrašų kompanija „No Business Records“).

Centrinė trio figūra – džiazo mohikanu vadinamas būgnininkas, perkusininkas, kompozitorius Warrenas Smithas (g. 1934). Per šešis dešimtmečius trunkančią karjerą jis koncertavo ir įrašinėjo muziką su nesuskaičiuojama daugybe įvairių stilių muzikos įžymybių. Pirmasis „didysis“ jo įrašas su Milesu Davisu padarytas 1957 m., tuomet W. Smithas grojo vibrofonu. 1958-aisiais pradėjo groti tai viename, tai kitame Brodvėjaus „rūsio ansamblyje“, tais metais jo keliai susidūrė su Gilu Evansu. Septintąjį dešimtmetį jis akompanavo Arethai Franklin, Ninai Simone, Janis Joplin, dirbo su Quincy Jonesu, Countu Basie, Anthony Braxtonu, Charlesu Mingusu, Vanu Morrisonu, Joe Zawinulu ir daugybe kitų.

Saksofonininkas, fleitininkas A. Lambas (g. 1958) ir W. Smithas jau daugiau kaip 20 metų groja kartu, o A. Gotesmanas prisidėjo prie jų ekspromtu.

Dvigubas solo

Su Niujorku susijęs ir spalio 16-osios koncertas. „NoBusiness Records“ leidžiamą solinį albumą solo koncertu pristatys Liudas Mockūnas, neabejotinai vienas talentingiausių vidurinės kartos Lietuvos saksofonininkų.

Tą vakarą žiūrovai išgirs dvigubą solo programą – ne tik grupėje, bet ir vienas scenoje improvizuos perkusininkas Dalius Naujokaitis, daugiau nei 20 m. gyvenantis Niujorke.

Trumpai priminsime: Dalius Naujokaitis-Naujo muzikos karjerą pradėjo devintajame dešimtmetyje Vilniuje, grodamas su Vladimiru Čekasinu, Petru Vyšniausku, Juozu Milašiumi. Karjerą Niujorko scenoje pradėjo 1995-aisiais, grodamas solo koncertus Jono Meko įsteigtame Kino antologijos archyve, kiek vėliau pradėjo dalyvauti įvairiuose projektuose.

Ir Paryžius

Smagų spalio 16-osios koncertą žada 30-metį minintis Prancūzijos nacionalinis džiazo orkestras („Orchestre National de Jazz“, ONJ) atvežantis į Vilnių naujausią savo projektą – džiazo siuitą „Berlynas“.

Pasak Antano Gusčio, festivalio prodiuserio ir rengėjo, orkestro istorija gana spalvinga: nuo 1986 m. jo sudėtis pasikeitė 11 kartų, jam vadovavo visa virtinė asmenybių. Tačiau orkestro kūrybinis polėkis niekada nebuvo išblėsęs, jis įsitvirtino šalies džiazo istorijoje kaip nuolat atsinaujinanti, visiems muzikos žanrams atvira eksperimentų laboratorija.

Kai 2014 m. ONJ meno vadovu tapo gitaristas ir kompozitorius Olivier Benoit, baimintasi, kad kolektyvas gali nutolti nuo džiazo. Mat naujasis vadovas nardė po kur kas platesnius vandenis – domėjosi eksperimentine elektronika, šokiu, videomenu, reiškėsi teatre ir cirke. Į džiazo orkestrą jis irgi susikvietė plačios stilistinės amplitudės ir labai spalvingos patirties menininkus, tačiau netrukus orkestras nuramino savo gerbėjus, kai pristatė projektą „Europa“, – juo užsimota apžvelgti Senojo žemyno muzikos kraštovaizdį. 2014 m. nuskambėjo įspūdingas Paryžiaus portretas, dabar ONJ keliauja po Europos scenas, apdainuodamas Berlyną, o daugiaveidis miestas leidžia autoriui į valias eksperimentuoti muzikos formomis ir kalba.

Olivier Benoit daugiau kaip 15 metų yra vienas ryškiausių Prancūzijos alternatyviosios muzikos scenos kūrėjų. Pradėjęs karjerą Lilyje, jis aktyviai ten reiškėsi kaip kompozitorius ir dirigentas su novatoriškais „Circum Grand Orchestra“ ir ansambliu „La Pieuvre“, bendradarbiavo su Regioninio improvizacinės ir eksperimentinės muzikos centro (CRIME) menininkais.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo