„Vilnius Jazz“ festivalyje – šiuolaikinis ir avangardinis džiazas

Antanas Gustys, „Vilnius Jazz“ sumanytojas ir prodiuseris, sako, kad sunku būtų įvardyti svarbiausias festivalio programas, vis dėlto ryškiausiu festivalio kirčiu jis vadina Prancūzijos ir Skandinavijos džiazo desantą – laukiama keturių kolektyvų iš šių šalių.

Kaip žemės drebėjimas

Spalio 14-osios vakarą gros dvi įtakingos švedų ir norvegų grupės – „Atomic“ ir „The Thing“ su švedų saksofonininku Matsu Gustafssonu priešakyje. Sunku būtų rasti kitą kolektyvą, taip virtuoziškai supinantį avangardinį džiazą ir šiuolaikinės akademinės muzikos idėjas, amerikietiškojo ir europietiškojo „free“ džiazo stilių kaip „Atomic“. Siurrealistiškas jų džiazas, sakytum, nepaklūsta jokiai komponavimo logikai ir vis dėlto yra gerai organizuotas. Jis trykšta improvizuotais proveržiais, įtūžio pliūpsniais, žavi trapaus grožio salelėmis.

„The Thing“ muzika supurto kaip žemės drebėjimas. Tai vienas daugiausia pasaulyje koncertuojančių laisvojo džiazo trio, sulydantis savo kūryboje „free“ džiazą, „noise“, avantroką ir panką.

„Vilnius Jazz“ festivalio programoje kasmet išgirsi ir įdomių šiuolaikinio džiazo atmainų. Šiemet šią poziciją turėtų „padengti“ prancūzų akordeonininko Vincent’o Peirani ir saksofonininko Emile’o Parisieno duetas, pristatysiantis savo diską „Belle Epoque“ („ACT Records“). Du džiazo chameleonai juo nusilenkė gimtinės muzikos tradicijoms ir jas pagimdžiusiai epochai, kupinai laisvės, laimės ir nerūpestingo džiaugsmo. Jų vaizduotė beribė, įkvėpimo šaltiniai įvairiausi – nuo pop iki XX a. pradžios kompozitorių palikimo, nuo džiazo iki prancūziško folkloro ir „world“. „Vilnius Jazz“ bus paskutinė dueto Baltijos turo „Belle Epoque“ stotelė. Muzikantai nuo rugsėjo pabaigos keliavo link Lietuvos per Estiją, Latviją ir Suomiją.

30-metį minintis Prancūzijos nacionalinis džiazo orkestras (Orchestre National de Jazz vadovas Olivier Benoit) drebina pasaulį ode Europai, visu projektų ciklu apžvelgdamas Senojo žemyno muzikos kraštovaizdį.

2014 m. orkestras nutapė įspūdingą Paryžiaus portretą. Dabar keliauja po Europos scenas ir apdainuoja Berlyną.

Didmiesčio atmosferą atlikėjai perteikia nervingu, kupinu kontrastų avangardinio džiazo, minimalistinės ir elektroninės muzikos, progresyviojo roko lydiniu. „Berlyno“ projekte nėra antraeilių veikėjų, savo galimybes parodo visi dešimt muzikantų.

Pasaulio spalvos

Anot p. Gusčio, ypatinga bus kiekviena festivalio diena. Jis pataria nepraleisti sparčiai populiarėjančio Europoje belgų trio „De Beren Gieren“ koncerto: šis jaunas ansamblis spėjo įsitvirtinti savičiausių Europos grupių lygoje.

Atvyks dvi originalios Kanados ir Kroatijos menininkės. Kanadietė daugiainstrumentininkė Marianne Trudel su trio „Trifolia“ žada intriguojantį džiazo, „world music“ ir klasikinės muzikos derinį. Kroatė su palyda – viena ryškiausių Europos etnodžiazo dainininkių Tamara Obrovac ir jos „Transhistria Ensemble“ – pristatys sodraus etninio kolorito programą.

Po ilgos pertraukos į „Vilnius Jazz“ sceną grįš rusų atlikėjai. „Anksčiau esame pristatę turbūt visas ryškiausias šios šalies naujojo džiazo žvaigždes, laikas atkurti tradiciją. Džiaze negali būti sienų“, – sako p. Gustys.

Įrašui – korifėjus

Tradiciškai bus pildoma „Vilnius Jazz“ įrašų kolekcija. Festivalio partnerė įrašų kompanija „No Business Records“ šiemet įamžins Niujorko avangardinio džiazo korifėjų Andrew Lambo ir Warreno Smitho bei Arkadijaus Gotesmano trio koncertą. Jis vadinamas viena didžiausių 29-ojo „Vilnius Jazz“ intrigų. Nedaug likę tokių džiazo mohikanų kaip perkusininkas W. Smithas. Per šešis dešimtmečius trunkančią karjerą jis koncertavo ir įrašė muziką su nesuskaičiuojama daugybe įvairių stilių muzikos įžymybių, tarp jų – Milesu Davisu, Quincy Jonesu, Countu Basie, Anthony Braxtonu, Charlesu Mingusu, Vanu Morrisonu, Joe Zawinulu. A. Lambas ir W. Smithas kartu groja per 20 metų, A. Gotesmanas prisidės prie jų ekspromtu.

Festivalio programa – www.vilniusjazz.lt

(VŽ, „Vilnius Jazz“ informacija)