VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Sigmundas Freudas savo laikais ir mūsų dienomis

Elisabeth Roudinesco, iš prancūzų k. vertė Rūta Zapolskienė, išleido leidykla „Charibdė“, 2016 m.

E. Roudinesco, prancūzų akademikė, istorikė ir psichoanalitikė, gavusi prieigą prie S. Freudo archyvų JAV ir Vienoje – pacientų ligų istorijų ir S. Freudo laiškų, monografijoje pateikia naujos medžiagos apie psichoanalizės pradininko gyvenimą ir veiklą. S. Freudas jai įdomus kaip psichoanalizės kūrėjas, asmenybė, terapeutas, kaip žmogus, ilgam pakeitęs daugelį mokslo sričių – filosofiją, psichologiją, psichiatriją, turėjęs įtakos formuojantis humanitarinių mokslų sampratai.

E. Roudinesco analizė padėjo įrodyti, kad didžioji XX a. literatūros dalis patyrė froidizmo ir psichologinės medicinos įtaką, paremtą „susinaikinimo“ teorija. Jos naudojamas biografijos tyrimo modelis, paremtas tėvo pradininko figūra, leidžia daug giliau suprasti patį S. Freudą, jo santykius su šeima, vaikais, pacientais, draugais, priešais bei moterimis.

Mindaugas Navakas

Sudarė Elona Lubytė, išleido Lietuvos dailės muziejus, 2016 m.

Knygoje, apibendrinančioje 2014 m. Na­cio­nalinėje dailės galerijoje vykusią skulptoriaus Mindaugo Navako retrospektyvinę parodą „Šlovė buvo ranka pasiekiama“, pristatoma vieno įdomiausių lietuvių menininkų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kūryba. Knyga sumanyta kaip atviras pasakojimas, prasidedantis nuo pasivaikščiojimo po paties M. Navako instaliuotą parodą, ir atspindintis kritišką jo požiūrį į asmeninių kūrybinių siekių ir išgyventų politinių projektų (ne)išsipildymą. Sykiu skulptoriaus pažiūrų ir formų maištingumas bei pilietinė pozicija atspindi vėlyvojo sovietmečio realijas ir naujųjų laikų pokyčius.

Leidinyje publikuojami skirtingų kartų menotyrininkų Alfonso Andriuškevičiaus bei Inesos Brašiškės ir danų skulptoriaus Henriko B. Anderseno tekstai, o jo sudarytoja E. Lubytė, pasitelkusi vaizdinius ir tekstinius šaltinius, bando rekonstruoti M. Navako pasaulėžiūrinių vertybių, meninių sprendimų raidą ir parodoje rodytų darbų sukūrimo, pristatymo Lietuvoje ir svetur aplinkybes.

Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos

Prof. dr. Juozas Skirius, išleido LEU leidykla, 2016 m.

Monografijoje nušviečiama Lietuvos tautininkų valdžios vykdoma politika JAV lietuvių atžvilgiu 1926–1940 metais. Remiantis gausiais šaltiniais, analizuojamas išeivijos ideologinių srovių (katalikų, tautininkų, socialistų ir kitų) požiūris į Lietuvos valdžią po 1926 m. perversmo, tyrinėjama tautininkų vyriausybės pozicija ir bandymai pralaužti susidariusią išeivijos opoziciją.

Monografijoje pristatoma ne tik Lietuvos vyriausybės, bet ir atskirų organizacijų (Vilniui vaduoti sąjungos, Draugijos užsienio lietuviams remti) veikla bei asmenybių – prof. Mykolo Biržiškos, prof. Kazio Pakšto, Rapolo Skipičio vykdytos misijos, siekiant palaikyti glaudžius ryšius su gausiomis lietuvių išeivijos organizacijomis. Knygoje daug dėmesio skiriama Lietuvos diplomatų JAV – Broniaus Kazio Balučio, Povilo Žadeikio, Jono Budrio, Petro Daudžvardžio ir kitų veiklai, siekiant glaudesnių ryšių su išeivija, bandant suvienyti išeivijos patriotines sroves.

Prof. dr. Juozo Skiriaus knyga vertinama ne vien kaip analitinis žvilgsnis į praeitį, bet ir apmąstymai, ko galime pasimokyti iš praeities. Istorikų nuomone, lietuvių išeivijos problemos nagrinėjimas dabar, kai naujųjų lietuvių emigrantų skaičius jau artėja prie milijono, yra itin aktualus.