Vietoj krepšinio varžybų – į žirgų lenktynes

VŽ viešnia Evelina Kolbasnik, VšĮ Raseinių hipodromo direktorė ir žirgų sporto entuziastė, pasakoja apie žirgų lenktynių atgimimą Lietuvoje.

Naujausiais Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos Statistikos tarnybos (FAOSTAT) duomenimis, šiuo metu pasaulio žirgynuose auginama 58 mln. žirgų. Europoje jų – beveik 8 mln. Daugiausia Prancūzijoje – 840.000.

Įdomumo dėlei – laukinių žirgų priskaičiuojama antra tiek. Žmones visais laikais traukė šie gyvūnai, jų populiarumas neblėsta ir dabar.

Postūmis – hipodromas

Ponia Evelina sako, kad užaugo kartu su žirgais. Jos tėvas Stanislovas Bagdonas – vienas didžiausių žirgų augintojų Lietuvoje. Tai iš jo dukra išmoko meilės ir žirgams, ir visai gyvajai gamtai, tad natūralu, kad susiejo savo gyvenimą su žirgų sportu ir jų priežiūra.

Anot VŽ viešnios, mūsų visuomenė bręsta, nebijo naujovių ir noriai jas išbando. Ji įsitikinusi, kad tik tada, kai šalyje po kojomis juntama tvirta žemė, valstybėje ima daugėti prestižinių sporto šakų. Ir šypteli: „Žmonės iš Somalio ar Nepalo dažniausiai neskrenda į kitas šalis paburiuoti, dalyvauti golfo turnyre ar pažiūrėti žirgų lenktynių.“ Pastarosios Lietuvoje pradėtos rengti 1989-aisiais, bet ilgainiui išsikvėpė ir atgijo tik 2016-aisiais.

Postūmiu pradėti organizuoti žirgų lenktynes p. Evelinai tapo Raseinių hipodromo rekonstrukcija. 2014 m. atnaujintas hipodromas tapo vieninteliu Baltijos šalyse, kuriame gali vykti tarptautinės lygiosios žirgų lenktynės. Šiemet pasirašyta koncesijos sutartis ir pradėti organizuoti pirmieji renginiai.

Didžioji dalis hipodromo renovacijai reikalingų lėšų – daugiau nei 1,2 mln. Eur – gauta iš ES struktūrinių fondų.

Raseinių savivaldybės indėlis – kiek daugiau nei 164.000 Eur, privačių investuotojų – per 115.000 Eur.

Tikslas – grynakraujai

Šiemet hipodrome surengtos 7-erios žirgų lenktynės, dar vienos vyks spalio 9-ąją. Varžomasi daugiausia grynakraujais jojamųjų veislių žirgais – jie vadinami greičiausiais pasaulyje. Šios veislės žirgai įprastai rungiasi nuo 3 iki 5 bėgimų. Be jų, dėl pergalių varžosi arabų, žemaitukų, dar kelių kitų veislių žirgai.

„Mūsų tikslas – per 5 metus pritraukti tiek naujų žirgų augintojų, kad 6 bėgimus lenktyniautų vien grynakraujai jojamųjų veislės žirgai“, – pabrėžė p. Evelina.

Į Sartus nesižvalgo

Dažnam lietuviui žirgų lenktynės asocijuojasi su Sartais – čia jau daugiau nei 100 metų rengiamos žirgų kinkinių lenktynės, kai žirgai tempia vienvietį dviratį vežimą. Raseinių hipodrome vyksta lygiosios žirgų lenktynės, kai žirgais joja žokėjai. Anot p. Evelinos, tai du skirtingi renginiai, kurių tikslai, misijos ir auditorijos skiriasi. Lygiosios žirgų lenktynės kaip teatras, o sartų – diskoteka.

Pašnekovė priduria, kad į lygiąsias žirgų lenktynes moterys užsienyje ateina pasipuošusios sukniomis ir skrybėlėmis, vyrai – kostiumais: „Tai yra tarsi nesurežisuotas spektaklis su savo taisyklėmis ir kodais.“

Tarp brangiausių

Iš verslo žurnalo „Forbes“ sudaryto turtingiausių pasaulio sporto renginių sąrašo matyti, kad žirgų lenktynės yra vienintelis sportas, metantis iššūkį futbolui.

Daugiausia žirgų augintojai uždirba Dubajuje – čia rengiamose lenktynėse kasmet išdalijama 10 mln. USD, o pagrindinį bėgimą laimėjęs žirgas savininkui atneša 6 mln. USD prizą.

Už olimpinio borto

Žirgai – vieninteliai gyvūnai, kurie vis dar yra šiuolaikinių olimpinių žaidynių dalis, jais varžomasi penkiakovėje, tačiau pačios žirgų lenktynės hipodromuose į olimpinę programą neįtrauktos.

Pašnekovės įsitikinimu, šis sportas seniai tapo komercinis: „Įsivaizduok, daugiausia galimybių iškovoti olimpinį medalį turėtų tie, kurie už didžiulius pinigus įsigytų geriausią žirgą ir pasamdytų geriausią žokėjų. O tai visiškai prasilenkia su olimpinėmis vertybėmis.“

Pradžia – aukcionuose

Daugelis lenktynėse dalyvaujančių žirgų augintojų užsiima jų veisimu, taigi kiekvieno jų svajonė – kad jo žirgas būtų greičiausias. Kodėl? Paprastai kalbant, aukštos vietos varžybose savininkams garantuoja sėkmę žirgų aukcionuose, kuriuose kainą lemia žirgo laimėjimai.

Ruduo žirgų augintojams – pats darbymetis, šiuo metu vyksta pagrindiniai žirgų aukcionai.

Anot p. Evelinos, aukcionuose daugiau pinigų išleidžia užsieniečiai, o lietuviai neišlaidauja, už žirgą jie linkę mokėti iki 10.000 Eur.

Lietuvos žirgų augintojai ne visada gali varžytis su Vakarų valstybių žirgininkais, tad jie įtraukiami į aukcionuose vykstančias vadinamąsias užkulisines derybas.

Tokiose dalyvavo ir verslininkas Rimas Špokas, prieš dvejus metus įsigijęs kumelę Itran. Pradinė jos kaina aukcione buvo 4.268 Eur, bet, neatsiradus pirkėjo, p. Rimas vėliau nupirko ją už 2.845 Eur. Dabar keturmetė Itran – vienas geriausių lenktyninių žirgų Lietuvoje.

Lenktynes vadina hobiu

Anot p. Špoko, žirgų sportas visame pasaulyje yra prestižinis, juo domisi labai turtingi žmonės, taigi ir žirgų kainos išpučiamos iki begalybės.

„Jaunystėje esu jodinėjęs žirgais, tačiau ne lenktyniniais. Turėti žirgą buvo mano svajonė, kurią galėjau išpildyti sulaukęs 50-ies. Žirgą auginu, treniruoju, laikau savo sodyboje – man tai yra hobis“, – dėsto p. Rimas.

Aukcionuose žirgus perka ir p. Evelinos tėtis, turintis 40 žirgų. Ne visi jie auginami Lietuvoje – dalį žirgų šeima yra patikėjusi partneriams Lenkijoje. Šalyje kaimynėje treniruojami žirgai rungiasi ir ten vykstančiose lenktynėse, kur prizų fondai didesni nei Lietuvoje.

Bent kartą per mėnesį p. Evelina kartu su tėčiu vyksta į lenktynes Lenkijoje, stebi savo žirgų pasirodymus, kartu – ir tai, kaip organizuojamos lenktynės šalyje, turinčioje šimtametę patirtį šioje srityje.

Lenktynėse Raseinių hipodrome dalyvauja ir Lenkijos žirgų augintojai. Anot p. Evelinos, sveika konkurencija leidžia lietuviams tobulėti.

Statymai – neatsiejama dalis

Nė vienos žirgų lenktynės Anglijoje ar JAV neapsieina be statymų, taip žiūrovai dar labiau įsitraukia į renginį.

Griežtas Lietuvos azartinių lošimų įstatymas tokius statymus mūsų šalyje draudžia, taigi ir Raseinių hipodrome jų nėra. Tačiau organizatoriai gavo leidimą rengti loteriją ir žiūrovai dabar gali spėti nugalėtojus.

Pasak p. Evelinos, loterija tapo reikšminga renginių dalimi: „Retas gali sau leisti įsigyti žirgą ir jį prižiūrėti, bet išsirinkęs savo favoritą žmogus tampa didžiausiu jo aistruoliu ir – bent valandai – šeimininku.“

Žirgų lenktynių organizatoriams prieš sezoną nepavyko susitarti su lažybų punktais dėl bendradarbiavimo. Tačiau, įrodę loterijos populiarumą ir naudą, jie tikisi ateityje šią veiklą patikėti profesionalams.

Verslas domisi

Ponia Evelina sako pastebinti, kaip keičiasi į žirgų lenktynes atvykstantys žiūrovai. Anot jos, ankstesniais metais į hipodromą dažniausiai rinkdavosi Raseinių ir aplinkinių miestelių gyventojai, dabar daugiau nei pusė žiūrovų – iš didžiųjų šalies miestų ir kitų rajonų.

Pašnekovės įsitikinimu, rekonstruotas hipodromas tapo artimas verslui – tribūnose įrengta uždara erdvė susitikimams organizuoti ir kartu renginiui stebėti. Tokios ložės itin populiarios JAV, kai į NBA ar NHL rungtynes verslininkai ateina aptarti reikalų, o sportas tėra sudedamoji susitikimo dalis.