VŽ rekomenduoja: renginiai

Rugsėjo 23–28 d. – Audriaus Stonio filmų retrospektyva

Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje (VDFF) rodoma Audriaus Stonio, vieno kūrybingiausių, meistriškiausių ir produktyviausių Lietuvos režisierių, filmų retrospektyva.

A. Stonys – dažnas VDFF svečias ir konkursinės programos laureatas, dokumentikos pasaulyje pripažintas dar 1992 m., kai už filmą „Neregių žemė“ jam buvo įteiktas Europos kino akademijos geriausio dokumentinio filmo apdovanojimas „Feliksas“. Vidinį neregių pasaulio peizažą atskleidžiantis filmas – taip pat programoje.

Retrospektyvoje bus parodytos trumpametražių filmų programos (1989–2006 m.) ir pastaraisiais metais sukurti pilno metro darbai „Varpas“ (2008 m.), „Raminas“ (2011 m.), „Kenotafas“ (2013 m.). Taip pat žiūrovai pamatys LKC užsakymu suskaitmenintus ir restauruotus režisieriaus filmus: „Atverti duris ateinančiam“ (1989 m.), „Uostas“ (1998 m.) ir „Baltijos kelias“ (1990 m.).

Rugsėjo 24 d. vyks atviros A. Stonio meistriškumo dirbtuvės „Tiesa ir/ar iliuzija.

Rugsėjo 24, 25 d. – premjera Lietuvos rusų dramos teatre

Režisierius Jonas Vaitkus pastatė spektaklį pagal šiuolaikinio rusų dramaturgo Aleksandro Andrejevo pjesę „Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai“.

Intriguojantis pjesės siužetas vaizduoja Jeruzalę paskutiniais Jėzaus gyvenimo mėnesiais. Jo aplinkos žmonės – ne šventieji, o kasdieniški personažai, autoriaus valia tampantys ypatingomis asmenybėmis.

Nenusižengdamas Evangelijų istorijoms, dramaturgas jas praturtino įsivaizduojamais charakteriais ir jų motyvais, padėdamas suprasti, kaip Dievo tikėjimo ugnis, rusenanti žmonių prigimtyje, gali užsiliepsnoti ir prikelti šviesai jų sielas, ligi tol skendėjusias netikėjimo prieblandoje. Anot dramaturgo, ne kiekvienam lemta patirti tokią Dievo Dvasios galybę, kokia užgriuvo užsispyrėlį Saulių jo kelyje Damasko link, bet kiekvienas žmogus gali sulaukti Dievo Malonės, jeigu to trokšta ir kryptingai siekia – tokia yra šios pjesės pagrindinė mintis.

Vaidina Vytautas Anužis, Valentinas Krulikovkis, Aleksandra Metalnikova, Inga Maškarina ir kiti.

Rugsėjo 24 d., 25 d. – premjera „Medėjos kambarys“.

24 d. spektaklis rodomas Kaune, KTU kultūros centre, 25 d. – OKT/Vilniaus miesto teatro studijoje.

Spektaklį pagal antikinį mitą pastatė Artūras Areima. Anot režisieriaus, šiandieniame pasaulyje Medėjos istorija kone kasdien pasirodo laikraščių antraštėse ir kriminalinių televizijos naujienų reportažuose.

Spektaklio turinys radosi kūrybinėje laboratorijoje su jaunaisiais aktoriais – jis nagrinėja savo pačių ar artimųjų išgyventus smurto atvejus, į kuriuos vengiama gilintis ir apie kuriuos nenorima kalbėti viešojoje erdvėje.

Spektaklio „Medėjos kambarys“ kūrybinė grupė užduoda sau ir publikai nepatogius klausimus: iš kur tiek daug žiaurumo? Kaip žmogui kyla noras naikinti? Kodėl jis žaloja kitą?

Spektaklio bendraautoriai: Milda Vyšniauskaitė, Mantas Tarasevičius, Marijus Mažūnas, Eimantė Urmonaitė, Erika Uktverytė ir kt.

Rugsėjo 27 d. – Pasaulinė turizmo diena

Lietuvoje minima Pasaulinė turizmo diena, šių metų jos šūkis: „Turizmas visiems!“. Dienos renginiuose dalyvauja daugumos Lietuvos miestų ir miestelių turizmo ir informacijos centrai, tądien siūlysiantys gausybę nemokamų ekskursijų. Informacija – www.tourism.lt 

Rugsėjo 28 d. – Karališkojo filharmonijos orkestro koncertas

Nacionaliniame operos ir baleto teatre koncertuos vienas ryškiausių pasaulio orkestrų, britų muzikinės kultūros pažiba, Karališkasis filharmonijos orkestras (Royal Philharmonic Orchestra, RPO), šį mėnesį minintis savo gyvavimo 70-metį.

Kolektyvą 1946 m. subūrė talentingas dirigentas ir sumanus impresarijus seras Thomas Beechamas, po Antrojo pasaulinio karo siekęs atgaivinti orkestrinį gyvenimą Jungtinėje Karalystėje. Į pirmąją repeticiją orkestras susirinko 1946 m. rugsėjo 11-ąją. Po keturių dienų įvyko pirmasis koncertas Kroidone, vėliau – kituose Anglijos miestuose, o spalio 26-ąją – pirmasis pasirodymas Londone. Dabar RPO vadinamas Jung­tinės Karalystės muzikinio gyvenimo lyderiu. Oficiali jo buveinė nuo 2004 m. yra Londono „Cadogan“ salė, dar keturiolika šio kolektyvo nuolatinių scenų išsibarsčiusios visoje šalyje. Tiek koncertus prestižinėse Londono „Cadogan“ ir Karališkojoje „Southbank“ centro festivalių salėse, tiek regionines programas, tiek nepaprastai populiarią koncertų seriją Karališkojoje Alberto salėje diriguoja pasaulyje pripažinti muzikai. Vienas jų – Charles’is Dutoit, po ilgo bendradarbiavimo su RPO 2009 m. tapęs jo meno vadovu ir pagrindiniu dirigentu, atvykstantis su orkestru į Vilnių.

LNOBT skambės klasikos perlai: F. Mendelssohno-Bartholdy uvertiūra „Hebridai“, W. A. Mozarto Simfonija Nr. 39 Es-dur ir A. Dvo??ko Simfonija Nr. 9 e-moll „Iš Naujojo pasaulio“. Koncertas papildys penketą metų LNOBT viešinčių geriausių pasaulio orkestrų koncertų seriją.

Iki spalio 16 d. – Jano Bulhako fotografijų paroda

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55) veikia fotografijų paroda „Janas Bulhakas: Fotografuokite širdimi!“, parengta iš muziejaus fondų ir papildyta atvirukais su J. Bulhako įamžintais vaizdais iš Stanislovo Sajausko privačios kolekcijos.

Paroda skirta 140–osioms fotografijos klasiko gimimo metinėms.

„Mano tolimi, nežinomi kolegos ir bičiuliai – fotografuokite širdimi!” – tokią frazę kaip testamentą ateities fotografų kartoms vienoje iš savo knygų išsakė Janas Bulhakas (1876–1950), žymiausias XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotografas.

Gimęs vidutinio bajoro dvare netoli Naugarduko, jis pradėjo fotografuoti 1905 m., kai iš savo žmonos gavo dovanų fotoaparatą. J. Bulhakas taip susidomėjo fotografija, kad netrukus įsteigė foto studiją Peresiekos dvarelyje netoli Minsko, buvo išvykęs mokytis į Dresdeną pas garsų to meto vokiečių fotografą Hugo Erfurthą.

Lemtingiausiu J. Bulhako gyvenimo posūkiu tapo pažintis su Vilniuje gyvenančiu dailininku Ferdinandu Ruščicu. Būtent iš jo sulaukęs palankų atsiliepimų apie pradedančio fotografo užfiksuotus vaizdus ir jo paskatintas, 1912 m. J. Bulhakas atsikraustė gyventi į Vilnių ir atidarė meninės fotografijos fotoateljė.

1927 m. jis įkūrė Vilniaus fotografijos mėgėjų draugiją ir Vilniaus fotoklubą. 1945-aisiais repatrijavo į Lenkiją, apsigyveno Varšuvoje, ten įkūrė Lenkijos fotomenininkų sąjungą ir jai vadovavo iki mirties.