VŽ rekomenduoja: knygos

Jukka Rislakki „Vorkuta! Sukilimas lageryje“

Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė

Leidykla „Briedis“, 2016 m.

Jukka Rislakki – žurnalistas, dokumentinių leidinių apie netolimos istorijos įvykius Suomijoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje autorius. Jis apdovanotas Suomijos valstybės mokslo populiarinimo, tiriamosios žurnalistikos „Lumilapio“, latvių dienraščio „Diena“ premijomis, pelnęs „Suomen tietokirjailijat ry“ pripažinimo premiją, skiriamą mokslo knygų autoriams. Rislakki knygos sulaukė didelio dėmesio Suomijoje, Latvijoje ir JAV. Šaltą 1953 m. vasarą gulago sistemą sudrebino kalinių sukilimas Vorkutoje. Tarp tų, kurie vadovavo sukilimui, buvo suomis Einas Priukia (Eino Prykä), itin aktyviai veikė kaliniai iš Baltijos šalių ir ukrainiečiai. Akmens anglių 29-ojoje kasykloje lietuviams atstovavo nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kapitonas Afanasijus Kazanas. Remdamasis dokumentais, kalinių ir liudininkų prisiminimais, knygos autorius intriguojančiai atskleidžia sukilimo peripetijas. Nemažai kalinių dėl laisvės ir teisingumo paaukojo gyvybę. Nors sukilimas baigėsi kruvinu susidorojimu, Sovietų Sąjungos gulago sistemoje prasidėjo didelės permainos.

Sergei Loiko „Oro uostas“

Iš rusų kalbos vertė Vytautas Leščinskas

Leidykla „Briedis“, 2016 m.

Sergejus Loiko – „Los Angeles Times“ specialusis korespondentas ir fotografas, dirbantis ten, kur vyksta karas ir ginkluoti konfliktai. Per tą laiką jis parašė daugiau kaip tūkstantį straipsnių ir paskelbė daugiau kaip 600 fotografijų. Jo straipsniai ir fotografijos – iš ginkluotų konfliktų, revoliucijų bei karų Kalnų Karabache, Rumunijoje, Tadžikistane, Čečėnijoje, Afganistane, Irake – spausdinami šimtuose laikraščių ir žurnalų visame pasaulyje.

„Oro uostas“ – tikrais faktais grindžiamas romanas apie Ukrainos karių kovą su prorusiškais separatistais bei Rusijos karinėmis pajėgomis per 242 dienų trukusią Donecko oro uosto apgultį. S. Loiko buvo vienintelis užsienio žurnalistas ir fotografas, kuriam pavyko patekti į sugriautą oro uostą ir keletą dienų gyventi drauge su narsiais jo gynėjais. Romano veiksmas prasideda Oro uoste – Donecko oro uosto prototipe, kur maža ukrainiečių įgula dieną ir naktį atremia gyvąja jėga bei technika daugelį kartų pranašesnio priešo atakas.

Knyga iliustruota Sergejaus Loiko fotografijomis. 

George Prochnik „Nepakeliama tremtis: Stefanas Zweigas pasaulio pakrašty“

Iš anglų kalbos vertė Vytautas Grenda

Leidykla „Tyto alba“, 2016 m.

George‘as Prochnikas – eseistas, poetas, anglų ir amerikiečių literatūros dėstytojas, žurnalo „Cabinet“ redaktorius. „Nepakeliama tremtis: Stefanas Zweigas pasaulio pakrašty“ – trečioji jo knyga. Joje ramiai ir objektyviai autorius pasakoja apie tragišką Zweigo šlovės ir nusivylimo istoriją. Dar 1930-aisiais Stefanas Zweigas buvo vienas populiariausių pasaulio rašytojų, pelnęs visuotinį pripažinimą, turtus ir žymiausių kultūros kūrėjų draugystę. Į valdžią atėjus Hitleriui, visa tai sutrupėjo kaip smėlio pilis. Europietis kosmopolitas atsidūrė tremtyje... Autorius, taip pat išeivių iš Vienos palikuonis, prieš skaitytojus išskleidžia menininko, tikėjusio vieninga Europa, minčių ir jausmų žemėlapį. Tai ir staigaus Europos žlugimo, ir žmogaus, vis labiau tolstančio nuo to, kas sudarė jo pasaulį, istorija, kupina nuojautos, kad pasaulis negrįžtamai keičiasi, ir kad tai, kas buvo savaime suprantama, artima, kas sudarė mūsų kultūrinį identitetą, pažeista neatitaisomai. Šis pasakojimas – apie dvasinę tikrovę, apie Senojo ir Naujojo pasaulio skirtumus, apie Vakarų civilizacijos idealų griuvimą ir apie menininko likimą daugybę gyvenimų pražudžiusioje mėsmalėje. 

Vidmantas Šmigelskas  „Kur skraido liūdesio lėktuvai“

Leidykla „Versus aureus“, 2016 m.

Vidmantas Šmigelskas (1971 m.) – geografijos mokytojas, „Anykštos“ laikraščio žurnalistas. „Kur skraido liūdesio lėktuvai“ – antroji autoriaus knyga. V. Šmigelskas su bičiuliais dešimt savaičių praleido Anglijoje: skynė narcizus ir rūšiavo statybines atliekas. Naujoji knyga – tos „komandiruotės“ dienoraštis, papildytas istorinėmis ir geografinėmis detalėmis. Šiame kūrinyje autorius ironiškai, kartais net ciniškai dėsto, kaip gali baigtis laimės paieškos svetimoje šalyje.

Knygoje originaliai pateikiama galima emigracijos pradžios versija ir realios jos pasekmės. Autorius šmaikščiai, su geroka doze ironijos, o neretai ir prasismelkiančiu kartėliu pasakoja apie savo šlovingą narcizų skynėjo ir atliekų rūšiuotojo karjerą Anglijoje. Tekstas lengvai skaitomas, autoriaus žodžiais – „be pretenzijų į meną“, tačiau skaitytoją įtraukia kaip gyva nuotykių istorija, turinti ryškią siužetinę liniją ir charakteringus, asmenines dramas išgyvenančius personažus. Skaitant šią knygą galima svariai pagilinti istorijos, geografijos, psichologijos žinias, įgyti netikėtų gyvenimo patirčių.

Kęstutis Navakas „Vyno kopija“

Leidykla „Tyto alba“, 2016 m.

Kęstutis Navakas – žinomas poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas. Už savo kūrybą yra pelnęs daugybę įvertinimų, 2007 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. „Vyno kopija“ – pirmasis jo romanas.

„Romano pasakotoją api­­būdinčiau knygos žo­džiais: „Žlugę žmonės man gražūs.“ Klajojantis – vienu metu dabar ir atmintyje – po miesto alėją, nerepre­zentacines kavines, Muzikinį teatrą, užkaborius ir kambario kosmosą stebėtojas įrodo, kad valkatavimas ir prasigėrimas gyvenimą gali paversti svaiginančiu meno faktu, jei bandoma numalšinti, bet nenugalima fantazija įspūdžius fermentuoja teisingai. Vynas neturi kopijų, tik nuodijančius falsifikatus, jų pavyzdžių pilnos knygotekos. Navakas falsifikato pagaminti nepajėgus.

Taigi, svaiginkitės, kol pajusite „nežinia ko alsavimą į mentis“. Tik po mažą gurkšnį, dideliu galite užspringti. Nes šioje knygoje net degtukai ant stalo kadaise yra šlamėję mišku“, – taip apie K. Navako romaną atsiliepia taip pat Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, rašytoja Giedra Radvilavičiūtė.

Antony Polonsky „Žydai Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje“

Iš anglų kalbos vertė Indrė Joffytė ir Rūta Puišytė

Leidykla „Versus aureus“, 2016 m.

Antony Polonsky, Bran­deis (JAV) universiteto profesorius, yra bene autoritetingiausias Rytų Europos žydų istorijos tyrinėtojas. Vienas naujausių jo darbų pateikia išsamų sintetinį istorinės, politinės ir kultūrinės žydų bendruomenės raidos Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje vaizdą.

Modernus, gausiais ar­chyviniais tyrimais paremtas darbas ypač svarbus Lietuvos žydų istorijai. Originaliame knygos pavadinime nėra Lietuvos vardo, tačiau istorinės realijos lėmė, kad Lietuva, buvusi Abiejų Tautų Respublikos dalis, vėliau – Rusijos imperijos dalis, tapo neatsiejamu A. Polonsky studijų objektu.

XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos žydų bendruomenė, didžiausia pasaulyje, buvo ir Rytų Europos intelektinio bei religinio žydų gyvenimo centras. Autorius į žydų istoriją žvelgia ne per konflikto ar kančios prizmę, o ieškodamas skirtingų bendruomenių sugyvensenos principų.

Knygoje aprašomas vienos reikšmingiausių bendruomenių žydų istorijoje iškilimas, suklestėjimas, beveik visiškas sunaikinimas ir laipsniškas atgimimas.

FOTOGALERIJA Knygos savaitgaliui (6 nuotr.)