Virtuali realybė – tokia pati, tik geresnė

Publikuota: 2016-08-20
Vaizdo žaidimus galima garbinti arba jų nekęsti. Tačiau faktas yra tai, kad jie – neatsiejama verslo pasaulio dalis ir milijonų vaikų bei suaugusiųjų laisvalaikio praleidimo būdas. 
„REUTERS“/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
Vaizdo žaidimus galima garbinti arba jų nekęsti. Tačiau faktas yra tai, kad jie – neatsiejama verslo pasaulio dalis ir milijonų vaikų bei suaugusiųjų laisvalaikio praleidimo būdas. „REUTERS“/„Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“

Apie vaizdo žaidimus gaubančius mitus ir motyvus žaisti VŽ pasakoja Marius Kalinauskas, Mykolo Romerio universiteto lektorius ir doktorantas, nagrinėjantis žaidimų mechanikos taikymo aspektus. Jis ir pats aktyviai įsitraukęs į žaidimų pasaulį.

Kompiuterinių žaidimų populiarumas neblėsta daugiau kaip 40 metų. Naujienų agentūra „Marketwired“ praneša, kad 1 mlrd. 200 mln. pasaulio gyventojų yra nuolatiniai virtualių žaidimų kambarių lankytojai, o verslo žurnalo „Forbes“ ekonomistai prognozuoja, kad iki 2020 m. šis skaičius išaugs dar 15%.

Nenuostabu, kad vaizdo žaidimų industrija yra laikoma pelningiausia pramogų pramonės šaka. Remiantis statistikos portalo „Statista“ duomenimis, iki šių metų pabaigos žaidimų industrijos vertė sieks beveik 100 mlrd. USD. Gyvuoja daug įvairių nuomonių apie kompiuterinius žaidimus, vieni teigia, kad tai seilėtų mažvaikių užsiėmimas, kiti dalyvauja tarptautiniuose žaidimų turnyruose ir taip uždirba pragyvenimui. Kaip yra iš tikrųjų, padės išsiaiškinti Marius Kalinauskas.

Laužyti mitus

Anot pašnekovo, vienas iš XXI a. mitų, kad kompiuterinius žaidimus žaidžia tik vaikai ir paaugliai, visiškai neatitinka tikrovės. Tai patvirtina naujausia www.essentialfacts.theesa.com pateikta statistika, kurioje matyti, kad vidutinis žaidėjų amžius yra 35 m. Apie amžiaus grupes daug publikacijų parengę garsūs Harvardo ir Oksfordo universitetų profesoriai sutaria dėl fakto, kad vaizdo žaidimus įprastai žaidžia išsilavinę, vidutines arba aukštas pajamas gaunantys, mieste gyvenatys 28–39 m. vyrai ir moterys. Pasak p. Mariaus, visuomenės dalis, kuri jokia forma nėra susijusi su vaizdo žaidimais, kuria neigiamą jais besimėgaujančiųjų įvaizdį: „Tokius žmones turiu nuliūdinti: mano namai neprimena urvo, esu socialus ir turiu daug kitų pomėgių.“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kitas gajus stereotipas – vaizdo žaidimus dažniausiai žaidžia vyrai. Iš tiesų jau du dešimtmečius moterų ir vyrų santykis išlieka apylygis. Anot p. Mariaus, moterys įprastai renkasi laisvalaikio žaidimus mobiliajame telefone. Prieš tai išsakytą mintį iliustruoja verslo žurnale „Forbes“ paskelbtas straipsnis apie dabartinę žaidimų sensaciją „Pokemon Go“: jame rašoma, kad šį žaidimą žaidžia 63% moterų ir 37% vyrų.

Motyvai

VŽ „Savaitgalio“ pašnekovas paklaustas, kodėl žmonės žaidžia vaizdo žaidimus, negalėjo pateikti vieno atsakymo. Anot jo, visų motyvai skirtingi: „Taip yra ne todėl, kad mes nesuvokiame savo elgesio, o todėl, jog negalvojame apie motyvatorius, skatinančius pasirinkti tam tikrą elgesio modelį.“

Per daug nesikapstant mokslinėje retorikoje, galima apibendrinti, – polinkis žaisti susijęs su pirminių poreikių patenkinimu. Pavyzdžiui, viena populiariausių bendrųjų motyvacijos teorijų – Apsisprendimo teorija (angl. Self-determionation theory) – teigia, kad mes žaidžiame: jei tai mums suteikia laisvo pasirinkimo pojūtį (autonomija), jei reikalaujami įgūdžiai atitinka mūsų galimybes (kompetencija) ir žaidimas mums prasmingas kaip bendraminčių sambūrio vieta (susietumas).

Pasak p. Mariaus, dažnai sakoma, jog žaidžiama siekiant pabėgti nuo realybės, pasislėpti nuo gyvenimo negandų bei neaiškių situacijų. Anot jo, čia yra dalis tiesos, nes visi žaidimai yra sistemos, grįstos taisyklėmis, o jas perpratus formuojasi įgūdžiai bei atsiranda kompetencija veikti, todėl natūralu, kad kai kuriems žmonėms atrodo saugiau ir patogiau veikti žaidimo aplinkoje, kur esant aiškiai sistemai lengviau pasiekti pripažinimą bei pasitenkinimą. Iš pažiūros toks elgesys atrodo kaip realybės vengimas, tačiau už jo slypi baimė, nesugebėjimas patenkinti tam tikrų poreikių.

Kalba patirtis

Ponas Marius yra užkietėjęs žaidėjas, jam labiausiai patinka daugiasluoksniai, reikalaujantys strateginių žinių žaidimai, tokie kaip „Company of Heroes“, „Wargame“, „Age of Mythology“ ir kt. Antroje vietoje rikiuojasi – tyrinėjimo bei veiksmo žaidimai „Fallout“ ir „Elder Scrolls“ serijos bei „Dark Souls“. Pašnekovas taip pat mielai žaidžia veiksmo žaidimus „Grand Theft Auto“, „Max Payne“, „Metal Gear Solid“ ir retsykiais vadinamąsias „mygtukų maigykles“ (angl. button masher) „Mortal Kombat“ ar „ Rocket League“.

Nėra gero ar blogo

Pašnekovo nuomone, žaidimai kelia etinius žmogiškumo, pasiaukojimo, seksualumo klausimus ir nagrinėja tas pačias temas kaip literatūra, teatras, kinas ir dailė: „Mūsų kaimynai lenkai sukūrė puikų žaidimą – „The Witcher“, kuris savo paveikumu ir siužetu gali be vargo lygiuotis į geriausius visų laikų filmus.“ Anot p. Mariaus, žmonės patys turi atsirinkti, nes, kaip ir visur, vaizdo žaidimų rinkoje taip pat pasitaiko šiukšlių.

Reikia saiko

Daug laiko praleidžiant virtualioje realybėje gali išsivystyti priklausomybė. Anot p. Mariaus, ji niekuo nesiskiria nuo nevaldomo interneto, lošimų potraukio ar troškimo vartoti alkoholį ar narkotikus, bet kuri priklausomybė vienaip ar kitaip daro neigiamą įtaką žmogaus gyvenimui. Kalbant konkrečiau, jei žaidimai suryja didžiąją sąmoningo paros laiko dalį ir trukdo atlikti realaus gyvenimo užduotis, o nežaidžiant kamuoja dirglumas, nerimas, p. Marius rekomenduoja suklusti: „Gal tai ne priklausomybė, tačiau bet kuriuo atveju – signalas, jog kažkas gyvenime jūsų netenkina ir reikalauja pokyčių. Žaidimai dažnu atveju būna tik priedanga, padedanti užmiršti neigiamas gyvenimo patirtis.“

Vaikams – kitos taisyklės

Atskiras klausimas – vaikai. Pašnekovas tiki, kad dėl virtualių pasaulių paveikumo mažiesiems gali būti sunku susidėlioti prioritetus, todėl čia reikalingas tėvų įsikišimas. Kita vertus, anot p. Mariaus, tėvai, kurie draudimą naudotis kompiuteriu taiko kaip drausminę priemonę, elgiasi neteisingai ir tik aštrina santykius su vaiku.

Jo manymu, tėvai yra atsakingi už visą turinį, kurį naudoja jų atžalos, tad reikėtų ne laidyti gerklę, o pagalvoti ir pasiūlyti jiems žaidimų, kurie skatina smalsumą, išsamesnį pažinimą.

Pašnekovas įsitikinęs, kad nereikia tirštinti spalvų, leistis į ortodoksiškus kraštutinumus ir kiekviename žaidime ieškoti prasmės: „Žaidimas, visų pirma, yra pramoga, tad ir naudojamas turėtų būti pagal paskirtį. Jei leidžiate vaikui žiūrėti bukas komedijas per televizorių, tačiau iš žaidimų reikalaujate edukacinio turinio – mažų mažiausiai esate hipokritas, kitaip – veidmainis žmogus, kuris viena sako, kita daro.“

Praverčia verslui

Įdomu tai, kad XXI a. žaidimų mechanikos elementai pradėti taikyti versle. Iš to kilo sąvoka žaidybinimas (angl. gamification). Pašnekovas paaiškina, kad žaidybinimo produktai nėra skirti pramogai ir tai veikia kaip žaidimo principų, taisyklių perkėlimas į kitas veiklas. Kaip pavyzdį jis pateikia lojalumo programas: „Einate į parduotuvę, renkate taškus, už juos gaunate daugiau nuolaidų, kyla jūsų lygis, o tai suteikia „privilegijuotą“ prieigą prie kitų produktų grupių.“

Anot p. Mariaus, tai tik primityvus pavyzdys, kaip funkcionuoja žaidimo mechanikos elementai nežaidybinėje aplinkoje. Iš tiesų žaidybinimas turi daug potencialo, tačiau jis retai realizuojamas tinkamai, nes per daug koncentruojamasi į išorinius elementus – ženklelius, taškus, lyderių lentas, o per mažai investuojama į programų tęstinumą, klientų poreikių bei pomėgių analizę. Todėl sužaidybintos programos dažnai veikia tik trumpuoju laikotarpiu, o jų tikslas turėtų būti priešingas.

Teisė rinktis

Vaizdo žaidimus galima garbinti arba jų nekęsti. Tačiau faktas yra tai, kad jie – neatsiejama verslo pasaulio dalis ir milijonų vaikų bei suaugusiųjų laisvalaikio praleidimo būdas. Tiems, kurie teigia, jog žaidimai – blogis, p. Marius neturi ką pasakyti, anot jo, tai yra vertybinė nuostata ir kompromiso čia nerasi.

„Ši veikla neturi patikti visiems. Juk ne visiems patinka žiūrėti televizorių ar komentuoti svetimus straipsnius internete“, – šypteli p. Marius.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Trijų Kauno restoranų autorius: kaip sukurti restoraną, kur kiti kojos nekeltų Premium 1

Vienas po kito trys skirtingi restoranai Kaune per ketverius metus, bet tik tada, kai atsiranda erdvės...

Gazelė
2022.06.27
„Solana Labs“ pristatė kriptovaliutų mėgėjams skirtą telefoną „Saga“

Ukrainiečių įkurta bendrovė „Solana Labs“, sukūrusi ir vystanti blokų grandinės platformą bei kriptovaliutą...

Inovacijos
2022.06.26
Lietuvos kurortuose Joninių savaitgalį užimta 85% apgyvendinimo vietų

Ilgąjį Joninių savaitgalį Lietuvos kurortuose – poilsiautojų gausa. Kai kur apsistoti vietų nelikę, o...

Laisvalaikis
2022.06.24
EBU kartoja: 2023-iųjų „Eurovizijos“ konkursas negali vykti Ukrainoje

„Eurovizijos“ organizatoriai ketvirtadienį patvirtino, kad 2023 metais dainų konkursas negali būti surengtas...

Laisvalaikis
2022.06.23
Tokijo olimpinės žaidynės atsiėjo 10,4 mlrd. USD, dvigubai daugiau nei planuota

2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės, kurios dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėtos vieneriems metams,...

Laisvalaikis
2022.06.22
Kaip pradėti pažintį su vynu Premium 1

Įkvėpta amerikiečių žurnalistės Biancos Bosker knygos „Kamščio nunešti“ (išleido „Kitos knygos“) apie someljė...

Laisvalaikis
2022.06.19
Ukraina reikalaus teisės rengti kitų metų „Euroviziją“

Su Rusijos invazija kovojanti šalis penktadienį pasmerkė Europos transliuotojų sąjungos (EBU) sprendimą...

Laisvalaikis
2022.06.18
„Eurovizija“ Ukrainoje nevyks, EBU dėl organizavimo pradėjo derybas su JK

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) praneša, kad kitų metų „Eurovizijos“ dainų konkursas nevyks Ukrainoje, o...

Laisvalaikis
2022.06.17
VMT spektaklis-eskizas laimėjo D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos kūrinių konkursą

Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą laimėjo Vilniaus mažojo teatro kuriamas...

Laisvalaikis
2022.06.17
Dar vienas G. Žiemelio šūvis: vėl ambicingas krepšinio komandos vardas Premium 3

Verslininko Gedimino Žiemelio bendrovė „Basketball Holding Company“ (BHC) neseniai oficialiai paskelbusi, kad...

Rinkodara
2022.06.15
Vilniuje atidengtas didžiausias šalyje 3D piešinys

Vilniuje, prie Spaudos rūmų, antradienį atidengtas didžiausias Lietuvoje 3D piešinys. Jo autorius –...

Laisvalaikis
2022.06.14
Paroda „Tartle“ centre: apie miestą – per istorinius vadovus po Vilnių Premium

Vilniuje, Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“, veikia unikali paroda „Vilnius amžinai. Dailės kūrinių ir...

Laisvalaikis
2022.06.12
VŽ lentynoje – naujos lietuvių autorių knygos

Jokia naujiena, kad lietuviai myli ir skaito savo autorius. Prisiminus vien Vilniaus knygų mugę, – ilgiausios...

Laisvalaikis
2022.06.12
Laivas-muziejus „Sūduvis“ lankytojams atsivers per Jūros šventę

Muziejumi pavirtęs buvęs Karinių jūrų pajėgų laivas „Sūduvis“ per Jūros šventę jau stovės Danės krantinėje ir...

Laisvalaikis
2022.06.11
VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Savaitgalio renginių puokštėje ryškiai išsiskiria festivaliai, nuo klasikinės muzikos iki šiuolaikinio cirko.

Laisvalaikis
2022.06.10
Po Kauno rajoną – viešojo meno maršrutu „Smaragdų kelias“

Kauno rajone galima patirti vis daugiau stebuklų – nuo pirmąją vasaros dieną prasidėjusių „Šiuolaikinių...

Laisvalaikis
2022.06.09
Teismas panaikino LKL klubams nepalankų Konkurencijos tarybos sprendimą, baudas

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį panaikino Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo...

Laisvalaikis
2022.06.08
Tarptautinis turizmas atsigauna: turistų skaičius pasaulyje pirmąjį ketvirtį išaugo trigubai

Tarptautinių turistų skaičius pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo tris kartus, palyginti su tuo pačiu 2021 metų...

Laisvalaikis
2022.06.06
„Sidabrinėse gervėse“ triumfavo L. Bareišos „Piligrimai“, apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus – M. Kvedaravičiui

„Sidabrinių gervių“ apdovanojimuose triumfavo filmas „Piligrimai“ ir jo kūrėjas Laurynas Bareiša, geriausiu...

Laisvalaikis
2022.06.06
Jachtų būtų dar daugiau, tik trūksta infrastruktūros

Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus labai padaugėjo burinių jachtų – buriuotojai teigia, kad jų būtų...

Laisvalaikis
2022.06.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku