Iš galerijos į galeriją: įdomiausios parodos ir erdvės

Tik spėk suspėti. Keli renginiai – ir VŽ „Savaitgalio“ akiratyje.

Šią savaitę Vilniuje, savotiškai madingu tampančiame Stoties rajone, Sodų g. 4, atidaryta Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) nauja projektų erdvė „Sodų 4“. Veiklą ji pradėjo simboline menininko Žilvino Landzbergo interpretacija: šviečiantis objektas, savo šviesa jungiantis požeminę ir antžeminę erdves bei intensyvų gatvės veiksmą su ramiu erdvės vidumi, siūlo interpretuoti ir medituoti sodų ir pavasarinės atsikartojančios gyvybės ramybę esamoje aplinkoje.

Greta baro „Dėvėti“ atverta nauja LTMKS bendruomenės kuruojama projektų erdvė „Sodų 4“ stengsis „padengti“ menininkų rengiamų parodų nišą. Vakarais (ne kiekvieną vakarą, suprantama) čia planuojama rengti performansus, netikėtų veiksmų peržiūras, perklausas ir pan.

Prieš koncertą – paroda

Tęsdama koncertinių erdvių tradiciją, vaizduojamojo meno į savo erdves įsileido „Compensa“ koncertų salė, kurios fojė eksponuojami tapytojo Virginijaus Viningo (g. 1960) darbai, sukurti 2004–2015 m.

Tapytojo mėgstamos temos, „sugulusios“ į paveikslų ciklus – muzika, šokis. Menotyrininkų apibūdinamas kaip savitą stilių (varvantys, galingi viningiški potėpiai) turintis V. Viningas sako, jog tapydamas stengiasi „perteikti ne tiek muzikos sukeltą įspūdį, kiek pačių atlikėjų charakterius, sukuriančius džiazuojantį muzikanto įvaizdį, fiksuoti emocinę muzikanto būseną, išreikštą per mimiką, gestus, kūno kalbą“.

Menotyrininkas Vidas Poškus taip rašo apie V. Viningo kūrybą: „Žvelgiant į visa tai nepaliauja kamavusi šventojo Tomo abejonė ir netgi norisi bakstelėti pirštu – įsitikinti ar tai iš tikrųjų egzistuoja. <...> Būtent šie nutekėjimai galutinai užfiksuoja ir pirminį plevenimą, ir esminį prisilietimą, ir galutinį sustingimą. Be nutekėjimų V. Viningo tapyba prarastų labai daug. Galbūt ir pačią esmę. Be nutekėjimų tapyboje neliktų judesio – V. Viningo tapybos kibirkšties, vadovaujančio prado. Kitais žodžiais tariant – sielos“.

Autorius dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Maltoje, Danijoje, jo darbų yra įsigiję „Lewben Art Foundation“, Modernaus meno centras, privatūs asmenys Lietuvoje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Amerikoje, Italijoje.

Parodą surengė galerija „Aidas“, ji veiks iki gegužės 4 d.

Svetima „Anglija“

Kovo 24 d. 18 val. Kaune, Paveikslų galerijoje, kelionę po Lietuvos miestų galerijas pradeda britų dramaturgo Timo Croucho pjesė „Anglija“. Tai spektaklis apie svetimą širdį žmogaus kūne, svetimą kultūrą šalies viduje ir svetimą meno formą – teatrą galerijoje.

Pasak šio interaktyvaus veiksmo sumanytojų, spektaklis sukurtas „site-specific“ meno principu. Išvertus į lietuvių kalbą, „site-specific“ (angl.) reiškia „būdingas tik tai vietai“. Taigi spektaklio išskirtinumas yra tas, kad jis kuriamas prisitaikant prie konkrečios aplinkos ir naujoje vietoje kaskart pristatomas vis kitaip.

Pjesės autorius Timas Crouchas yra pripažintas inovatyvių, interaktyvių ir jautrių spektaklių kūrėjas. „Angliją“ pirmą kartą jis pristatė 2007-aisiais meno festivalyje „Edinburgh Festival Fringe“, čia ji buvo įvertinta svarbiausiais apdovanojimais. Spektaklio kūrybinę grupę sudaro įvairių meno sričių kūrėjai – teatro, grafinio dizaino, muzikos ir fotografijos.

Lietuviškosios spektaklio versijos kūrėjai kviečia žiūrovus registruotis į spektaklius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje iš anksto, mat galimybę pamatyti šią pjesę turės tik 200 žiūrovų visoje Lietuvoje.

Kaune – Algimantas Švėgžda

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55), minint Algimanto Švėgždos (1941–1996) 75-ąsias gimimo metines, veikia jo grafikos darbų paroda „Mano burtai“, aprėpianti vėlyvąjį menininko kūrybos laikotarpį.

A. Švėgždos kūryboje meninė forma yra susijungusi su pagoniška ir rytietiška gyvenimo filosofija.

„Esu paskutinis lietuvis pagonis ir pirmasis XXI amžiaus europietis, vėl santaikoje gyvenantis su gamta ir savimi“, – kalbėjo dailininkas 1993 metais. Savo kūryboje A. Švėgžda keliavo intelektualaus kamerinio meditacinio koncepto keliu – vienišiaus keliu:

„Esu tiesiog kitoks. Kitokiu keliu einu. Ir galima to mano kitoniškumo nesuprast, nepriimt, blogai išsiaiškint.“ Kūryboje jis taip pat vadovavosi tarp Tolimųjų Rytų menininkų paplitusiu posakiu, kad „tikrasis meistriškumas atsiskleidžia apsiribojus minimaliausiomis meninės išraiškos priemonėmis“.

Todėl dailininko grafikos darbuose dominuoja meditacinė ramybė, juose užfiksuoti išskirtinai tik gamtos elementai: šakelės, žiedai, javų varpos ir kt.

Šiuolaikinis lenkų menas

Dėmesio verta paroda veikia Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje ir galerijoje „Meno parkas“. Dvejose erdvėse pristatoma Torunės šiuolaikinio meno centro „Laiko ženklai“ (CoCA) kolekcija, joje – žymių Lenkijos menininkų, jau tapusių lenkų meno klasika, darbai. Šią kolekciją papildo užsienio autorių kūriniai, įdomiausi šios projekto dalies darbai – Vienos akcionistų Heinzo Cibulkos ir Hermanno Nitscho dokumentika ir kūriniai, taip pat paskutinės „dOCUMENTA“ žvaigždės Thomo Bayrle darbas bei „Turner Prize“ laimėtojos Susanos Philipsz garso instaliacija.

Tai – pirmasis šios kolekcijos pristatymas užsienyje ir pirmoji tokia išsami lenkų meno paroda Lietuvoje per pastaruosius 14 metų. Dvi projekto parodos apima įvairias medijas: tai tapyba, piešiniai, fotografijos, videomenas ir instaliacijos, kūriniai reprezentuoja įvairius šiuolaikinio meno periodus bei kryptis, pateikia autentišką jų atsiradimo laikotarpio liudijimą.

Paroda veiks iki balandžio 4 d.

FOTOGALERIJA Parodos (6 nuotr.)

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo