„Metalo prekybos“ viceprezidentas, gamtos fotografas ir ornitologas: svarbiausia – informacija

FOTOGALERIJA Mariaus Čepulio gamtos fotografijos (8 nuotr.)

Paraleles tarp pomėgių ir verslo jis mėgins suvesti VŽ konferencijoje „Pardavimai 2016: kaip užtikrinti pergalingus rezultatus“, kuri lapkričio 17 d. vyks parodų centre „Litexpo“.

Iš Šiaulių kilęs, tačiau po studijų VU Gamtos mokslų fakultete Vilniuje gyventi ir dirbti likęs p. Čepulis valandų valandas praleidžia gamtos apsuptyje, kad galėtų nufotografuoti žvėrį ar paukštį. Negana to, prieš vykdamas į fotografinę medžioklę verslininkas daugybę laiko sugaišta kaupdamas informaciją apie vieną ar kitą gyvūną.

„Be informacijos gamtos fotografijoje nieko nenuveiksi. Turi žinoti viską apie gyvūną, kurį nori nufotografuoti. Apie jo instinktus, įpročius, biologiją ir t. t. Juk kiekviena rūšis skirtinga. Pasirengti užima daug laiko. Taip pat versle – nei klientų rasi, nei jiems parduosi, jei neturėsi reikiamos informacijos“, – lygina p. Marius.

Pamokos iš gamtos

Tačiau tai negarantuoja teigiamo rezultato: p. Čepulis pasakoja, kad kartais nepavyksta per visą dieną nė vienas geras kadras, nors ir kiek pastangų įdėtų. „Pavyzdžiui, neseniai gal 9 valandas prasėdėjau gamtoje mėgindamas nufotografuoti elnią. Mačiau žvėrį, jis buvo šalia, tačiau namo grįžau be nuotraukų. Vis dėlto negaliu sakyti, kad veltui praleidau laiką, – iš tos nesėkmės pasimokiau. Dabar žinau, ką daryti, kad kitą kartą pasisektų“, – sako pašnekovas.

Jis teigia, kad dėl šio pomėgio dabar panašiai reaguoja ir į nesėkmes darbe: „Jeigu kas nepasiseka, nenuleidžiu rankų, nemetu visko į šalį. Priešingai, į nesėkmę reaguoju kaip į iššūkį. Žinau, kad ir dėl sėkmingo kadro, ir dėl gero sandorio reikia įdėti daug pastangų, atlikti daug bandymų. Kitaip tariant, sėkmės reikia išlaukti.“

Keistuoliu dažnai pavadinamas verslininkas įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus tiek dėl darbo, tiek dėl pomėgių turi būti šiek tiek pamišęs. „Jeigu tavęs neveža, kam tai daryti apskritai. Aš, pavyzdžiui, nemėgstu pardavinėti. Kadaise tai dariau, bet nepatiko, todėl nustojau. Dabar tai daro puikūs samdomi specialistai, o aš kontroliuoju jų darbą“, – aiškina kompanijos „Metalo prekyba“ viceprezidentas.

„Metalo prekybos“ veiklą nusako pats pavadinimas – metalu ir jo gaminiais prekiaujančią kompaniją Šiauliuose įkūrė p. Čepulio tėtis Jurgis, jis ir vadovauja verslui. „Tai viena seniausių prekybos metalu ir jo gaminiais kompanijų Lietuvoje. Kadangi studijavau Vilniuje ir po studijų nusprendžiau jame likti, čia atidarėme skyrių. Taip pat turime skyrius Klaipėdoje ir Kaune. Daugiausia prekiaujame Lietuvoje, šiek tiek dirbame su Latvija ir Estija“, – apie šeimos verslą trumpai pasakoja p. Marius.

Jis sako po studijų kurį laiką dirbęs ir pagal specialybę – tyrinėjo vandens paukščius, bet pasikeitus šeiminėms aplinkybėms nusprendė įsitraukti į šeimos verslą.

Vienišių užsiėmimas

Verslininkas prisimena, kad gamta jį labai traukė jau ankstyvoje vaikystėje, o paukščiais ypač susidomėjo būdamas septintokas, kai lankydamas Šiaulių Salduvės parką pamatė labai gražų paukštį. Vėliau iš knygų išsiaiškino, kad tai buvo mėlynoji zylė.

„Ėmiau daug skaityti apie paukščius, sužinojau, kad galima juos žieduoti. Tik prieš tai reikėjo išlaikyti egzaminą, kuriam rengiantis teko išmokti atpažinti visus Lietuvoje gyvenančius paukščius. Taip pat įsiminti jų pavadinimus lietuvių, anglų ir lotynų kalbomis“, – kalba p. Marius.

Nors iš ornitologijos pasuko į verslą, susidomėjimas paukščiais nedingo – vyras iki šiol dalyvauja šalies ornitologų veikloje: stebi paukščius, dalyvauja jų apskaitose ir, žinoma, fotografuoja. Kurį laiką jis fotografuoja ne tik sparnuočius. Jo objektyvo taikinys būna ir augalai, ir vabzdžiai, ir gyvatės, ir žvėrys. Verslininkas taip pat nepraleidžia progos įamžinti įdomesnį dangaus reiškinį ar peizažą.

„Iš tiesų fotografuoju jau seniai, gal 18 metų. Tik ilgą laiką nekreipiau dėmesio į nuotraukų kokybę, fotografavau automatiniu režimu ir nesukau dėl to galvos. Viskas apsivertė, kai pamėginau fotografuoti po vandeniu: supratau, kad reikia susipažinti su fototechnika, jei noriu naudoti daugiau nei 1% fotoaparato funkcijų“, – šypsosi p. Čepulis.

Vis dėlto pasakodamas apie pomėgį jis akcentuoja ne techniką, o sugaištą laiką – jis kainuotų daugiausia, jei mėgintume apskaičiuoti, kiek tai kainuoja. Juk kartais norimo kadro tenka laukti kelis mėnesius ar net metus. Vyras pasakoja, kad verslas ir fotografija vienas kitam smarkiai netrukdo. Žiemą prekyba metalu ir jo gaminiais būna lėtesnė, o vasarą fotografuoti geriausia anksti ryte ir vakare, nes tuo metu lauke būna gražiausia šviesa. Dirbti galima ir nuotoliniu būdu, kartais tiesiai iš slėptuvės, jei tik yra interneto ryšys.

Pasak jo, gamtą fotografuoti – vienišių užsiėmimas. Omenyje jis turi ne šeiminį statusą, o charakterio savybes. „Jeigu išsiruošiame į fotomedžioklę su kolega, miške mūsų keliai išsiskiria: vienas eina į vieną, kitas – kitą pusę. Jeigu eitume kartu, visus žvėris ir paukščius išbaidytume“, – pasakoja p. Marius.

Nuotykiai – tinklaraštyje

Gamtos mėgėjas neslepia, kad kone kiekvienas kadras slepia nuotykį, o kadangi tai neatsispindi nuotraukose, p. Čepulis ėmė rašyti tinklaraštį – facebook.com/cepuliofoto. Verslininkas pasakoja kartą atsibudęs vandenyje – kol miegojo, palapinę užliejo potvynis. Kitą kartą išsiruošęs fotografuoti vos nepaskendo pelkėje.

Pamena atvejį, kai anksti pavasarį plaukiant gumine valtimi Nemunu užšalo upės vanduo. „Jau norėjau kviestis gelbėtojus su sraigtasparniu, tačiau šiaip ne taip išsikrapščiau pats“, – šypsosi jis.

Su šypsena jis prisimena nutikimą, kai fotografuojantį jį pistoleto šūviais ėmė gąsdinti privačius tvenkinius nuo brakonierių saugantis sargas. „Vėliau sargas pasakojo, kad jei būčiau laiku nepasirodęs, jis būtų pradėjęs mėtyti garso granatas“, – pasakoja p. Čepulis.

Vienas nuotykis gamtoje vos nesibaigė tragedija: plaukiant viename Ignalinos rajono ežerų prakiuro naro kostiumas. Nuo kranto p. Marius buvo nutolęs 300 m. Laimė, kostiumas vandenį leido nesmarkiai – kitu atveju vargu bau ar būtų išsigelbėjęs.

Pasak verslininko, nuotykiai bei galimybė ilgas valandas leisti gamtoje ir traukia tikruosius gamtos fotografus. „Iš tiesų daugelis gražiausių gamtos nuotraukų, puošiančių žurnalų puslapius, padaromos daug paprasčiau. Tereikia nuvažiuoti, pavyzdžiui, į Suomiją, ir sumokėti. Ten tau patogioje slėptuvėje leis stebėti ir fotografuoti prie masalo beveik prijaukintą erelį, pelėdą ar mešką. Bet man labiausiai patinka procesas, todėl būdai pagauti lengvą kadrą nedomina“, – aiškina fotografas.

O rezultatas? „Žinoma, jis irgi svarbus. Kitu atveju nedalyvaučiau konkursuose ir fotografuočiau tik sau, – sako ne vieną prizą penktus metus rengiamame Lietuvos gamtos fotografų konkurse „Auksinis žaltys“ pelnęs p. Čepulis. – Laimėjimai konkursuose – geriausias įrodymas, kad einu tinkama linkme.“