Naujoji kryptis – intelektuali mada

Publikuota: 2015-10-10
Iš 2015 m. rudens–žiemos Stellos McCartney kolekcijos pristatymo Paryžiuje. Mados namų nuotr.
Iš 2015 m. rudens–žiemos Stellos McCartney kolekcijos pristatymo Paryžiuje. Mados namų nuotr.
 

Posakis „intelektuali mada“ skamba gana neįprastai, tačiau ji egzistuoja: mados industrijos siekiamybę – blizgius logotipus – keičia tylios prabangos idėjos, savo vietą pamažu atrandančios ir Lietuvoje.

Pasaulinės prabangos rinkos tendencijos rodo, kad mados prekių ženklai vis dažniau atsiriboja nuo to, ką dar neseniai buvo įprasta laikyti aukščiausios klasės simboliais. Atsisakoma ne tik auksu spindinčių logotipų ar prabangius viešbučių apartamentus primenančių salonų – kinta ir pati prekių ženklų koncepcija: naujais prioritetais tampa prekių ženklo kuriama atmosfera, jo įvaizdis, istorija, taip pat – kuriančio dizainerio biografija.

Išrankūs, išsilavinę klientai ir noras kurti pridėtinę vertę keičia industrijos taisykles – pravėrę parduotuvės duris įžengiate į kitą pasaulį, kur prekių ženklas reiškia gerokai daugiau nei išsiuvinėjimą ant etiketės. Būtent čia slypi naujoji kryptis – mados intelektualumas.

Ne logotipas, o požiūris

Vienas pagrindinių faktorių, lemiančių transformacijas rinkoje, yra kintantys pirkėjų įpročiai ir požiūris į perkamą daiktą. Pastebima, kad vis daugiau prabangos sektoriaus klientų savo pirkiniais siekia rodyti ne statusą visuomenėje, bet, pasirinkdami vieną ar kitą prekių ženklą, jie demonstruoja savo išsilavinimą ir mados žinias.

Vienas geriausių pastarųjų metų pavyzdžių – mados namų „Louis Vuitton“ sprendimas populiarų ir žinomą dizainerį, namų kūrybos direktorių Marcą Jacobsą pakeisti labiau nišinei publikai pažįstamu vardu, mados novatoriumi ir konceptualistu vadinamu prancūzu Nicolas’u Ghesquiere, kurio intelektualesnis, meniškesnis požiūris į gaminį ne tik pakeitė mados namų įvaizdį, bet ir tapo tramplinu į naują klientų segmentą. Nieko stebėtino – jeigu M. Jacobsas monogramą LV sėkmingai įliejo į praėjusio dešimtmečio populiarąją kultūrą, N. Ghesquiere ją iškėlė į intelektualios prancūzų mados aukštumas.

„Louis Vuitton“ pavyzdžiu seka ir kitos didžiosios mados kompanijos, – jos drąsiau priima mažiau žinomus, bet platesnį požiūrį į madą turinčius kūrėjus, vietoje vienadienių tendencijų iškelia ir viešai komunikuoja ženklo istoriją. Tokie sprendimai itin patrauklūs šių dienų vartotojui, ieškančiam tiek unikalios dėvimosios mados koncepcijos, tiek pasakos, apgaubiančios pirkinių maišelio turinį.

Pirmi žingsniai Vilniuje

Mados sostinėse prasidėjęs intelektualesnio požiūrio į madą judėjimas ateina ir į Lietuvą. Kol kas dar atsargiai, bet rezultatai jau matomi. Pasižvalgius po Vilniaus (ir visos Baltijos šalių) prabangos centru vadinamą Rotušės aikštę ir joje įsikūrusius prabangios aprangos salonus nesunku pastebėti, kad kinta tiek pirkėjai, tiek asortimentas.

Dar prieš penkmetį juokauta, kad lengviausias būdas patraukti klientą yra arba nemari klasika, arba žymūs italų ženklai, ypač jei jie – daikto išorėje. Dabar tai keičia subtilios nišinių mados ženklų iškabos ir asortimentas, atrinktas ir sudėliotas tarsi sudėtinga kompozicija gurmano lėkštėje. Pavyzdžiui, salonų „Du Broliai“ vitrinas puošia dizainerio Rafo Simonso sukurti ekscentriški „Dior“ sportbačiai ir moderniojo meno motyvais dekoruotos „Prada“ rankinės, „Max Mara“ ar „Emporio Armani“ languose – taip pat naujausi modeliai, neseniai nukelti nuo Milano mados savaitės podiumo.

Rotušės aikštėje esantis salonas „Mados linija“, kurį valdo „Aprangos“ grupė, Lietuvoje yra kol kas vienintelis, pristatantis nišinius, moderniosios mados gerbėjams žinomus ženklus „Celine“, „Marni“, „Costume National“, „Chloe“, „Balenciaga“ ir „Stella McCartney“.

Pasak Ilonos Šimkūnienės, „Aprangos“ grupės pirkimų vadybininkės, į palyginti nedidelę Lietuvos rinką prisivilioti tendencijas visame pasaulyje diktuojančius mados namus lengva nebuvo, bet pastangas atpirko klientai, nustebinę mados išmanymo kultūra.

„Rinkos pokyčius stebime ne vienus metus, tad kiekvienas sprendimas yra gerai apgalvotas. Vis dėlto atidarę vardinius „Boss“, „Ermenegildo Zegna“ ar „Burberry“ salonus, likome nustebinti naujai pritrauktų klientų ir jų vartojimo kultūros, – teigia p. Šimkūnienė, – todėl derantis dėl „Mados linijos“ naujienų žinojome, kad mūsų pirkėjai jau pakankamai subrendę priimti tai, kas dabar aktualiausia pasaulyje.“ Pašnekovė juokauja, kad dar nė vienas „Mados linijos“ klientas nepaklausė, kas yra „Marni“ – didžioji jų dalis puikiai žino šiuos mados namus, jų dizainerius, išmano kiekvienos kolekcijos modelius ir spalvas.

Lyderiai eksperimentų vengia

Prisikviesti žinomus mados namus į nedidelę vietinę rinką lengva nebuvo – po 2009 m. finansinės krizės ir senesnių nesėkmių kai kurie prekių ženklai į Baltijos šalis vis dar žiūri kiek nepatikliai. Pasak p. Šimkūnienės, pirmojo vizito į Vilnių metu partneriai liko nustebę: jie nerado tokios aplinkos, kokios tikėjosi. „Neturime itin daug vadinamųjų monobrandinių (vieno prekių ženklo) parduotuvių, rinkoje trūko pačių populiariausių ženklų, – vardija pašnekovė. – Įtikinėti juos reikėjo ilgai, ypač kuriant saloną, kuriame po vienu stogu glausis keli žinomi mados namai.“

Abejonių būta ir dėl pirkėjų pasirengimo priimti gaminius, kurie mados industrijoje šiuo metu laikomi aukščiausiu standartu, bet nėra labai komerciški – tokių mados namų kaip „Celine“ ar „Marni“ drabužiai bei aksesuarai reikalauja moderniąją madą suprantančio pirkėjo. Pasak p. Šimkūnienės, rezultatai pranoko lūkesčius: „Prieš užsakydami kolekcijas ilgai diskutavome, nes nežinojome, kaip klientai reaguos į mažiau pažįstamus ženklus, bet kai pamatėme, kad iš lentynų greičiausiai dingsta drąsiausi ir įdomiausi daiktai, likome be žado. Ir darsyk įsitikinome, kad neįvertiname savo išsilavinimo ir galimybių.“

Dar viena tendencija – neįprastos aksesuarų ir drabužių pardavimo proporcijos. Sakoma, kad vakariečiai dažniau renkasi brangius aksesuarus, o kuo toliau į Rytus, tuo daugiau perkama drabužių. Lietuvoje iš dalies tai pasiteisino – daugiausia dėmesio sulaukė būtent dėvimųjų drabužių linijos.

Šią tendenciją galima paaiškinti atsižvelgus į vartojimo įpročių skirtumus, mat Baltijos šalių prabangos sektoriaus klientai dažnai apsiriboja tik šio segmento prekių ženklais, o vakariečiai labiau linkę maišyti greitąją madą („Zara“, H&M) su žinomų dizainerių kūriniais ir daugiau investuoja į ilgaamžius aksesuarus.

Pardavimus Lietuvoje reguliuoja ir homogeniška klientūra – didžiosiose Europos sostinėse nemažą dalį (teigiama, kad iki 70%) pirkėjų srauto sudaro turistai, tuo tarpu į Lietuvą ir Vilnių jie atvyksta tikrai ne apsipirkti. Jeigu ką ir įsigyja, dažniau tai būna nukainotos žinomesnių ženklų prekės.

Ateitis – šiuolaikinė mada

„Mados linija“ Vilniuje kol kas bus vienintelė, reprezentuojanti naujuosius mados vardus, atnaujinti salonų Kaune ir Klaipėdoje dar neplanuojama. Neketinama atidaryti ir naujų vardinių salonų, kuriems rinkoje dar nėra pakankamai vietos. Pokyčių bus tik Estijos sostinėje Taline, kur ketinama pasiūlyti panašų asortimentą, kuris klientų jau susilaukė Vilniuje.

Pasak p. Šimkūnienės, būtent šiuolaikiški ir modernūs prekių ženklai yra tiek „Aprangos grupės“, tiek visos mados rinkos ateitis: „Be abejo, klasikinis segmentas visuomet išliks aktualus, bet ateitis priklauso tiems, kurie į madą geba žiūrėti intelektualiau. Tą matome net žvelgdami į tokius ženklus kaip „Max Mara“ ar „Burberry“, kurių salonuose pirmiausia parduodame ne klasiką, bet originaliausius, išskirtiniausius daiktus.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Sveiki įpročiai gali pridėti 10 metų gyvenimo

Mokslininkai pateikia vis daugiau įrodymų, jog sveiki įpročiai gali ne šiaip pailginti gyvenimą, bet pridėti...

Laisvalaikis
2020.01.19
Karo drama „1917“ pelnė prodiuserių gildijos pagrindinį apdovanojimą

Holivudo prodiuseriai šeštadienį savo pagrindinį metų prizą skyrė karinei dramai apie Pirmąjį pasaulinį karą...

Laisvalaikis
2020.01.19
Šarm el Šeichas ir Eilatas įveda plastikų ribojimus, Hurgada – atsisako

Vis daugiau Raudonosios jūros kurortų įveda draudimą naudoti plastikinius maišelius ir vienkartinius indus.

Paslaugos
2020.01.19
Verslininkas A. Jankauskas – apie meno rinkos rekordus Premium

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) eksponuojamas verslininko, kolekcininko Andriaus Jankausko į...

Laisvalaikis
2020.01.19
Neringa pradeda tvarkyti Urbo kalną

Neringoje, Nidos gyvenvietėje, prasidėjo Urbo kalno kraštovaizdžio formavimo ir infrastruktūros darbai. Per 8...

Laisvalaikis
2020.01.18
Oro uostų vilionės – nuo saunos iki šviesos terapijos 

Oro linijų bendrovės, siekdamos išlaikyti esamus ir pritraukti naujų klientų, šiems siūlo įvairiausių...

Laisvalaikis
2020.01.18
„Futbolo pinigų lygą“ pernai laimėjo „Barcelona“

„Barcelona“ futbolo klubas per 2018-2019 m. sezoną gavo 840 mln. Eur pajamų – gerokai daugiau nei bet kuris...

Laisvalaikis
2020.01.18
Streikuotojų blokuotas Luvras vėl atvėrė duris lankytojams

Paryžiaus Luvras – lankomiausias pasaulyje muziejus – šeštadienį vėl atvėrė duris po protesto akcijos, per...

Paslaugos
2020.01.18
VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgalį

Renginių šį savaitgalį nemažai ir jie įvairūs: nuo pirmąsyk Lietuvoje „Fluxus“ atstovų minimo Meno...

Laisvalaikis
2020.01.17
Japonijoje šįmet žadamas dar ankstyvesnis sakurų žydėjimas

Japonijoje hanami (sakurų žydėjimo stebėjimas) yra sena šventė, į miestų parkus ir atokesnes vietoves...

Laisvalaikis
2020.01.16
Daugiausia „Oskaro“ nominacijų – „Džokeriui“, neatsilieka ir kiti

Los Anžele paskelbtos 92-ųjų Kino akademijos „Oskaro“ apdovanojimų nominacijos. Į daugiausia jų – 11 –...

Laisvalaikis
2020.01.13
Aplink pasaulį per 245 dienas

Kruizų kompanija „Viking“ pretenduoja į naują pasaulio rekordą – savo klientams ji pasiūlė ilgiausiu...

Laisvalaikis
2020.01.12
Sostinės bėgime laisvės gynėjams pagerbti – beveik 9.000 dalyvių

Tradiciniame bėgime Sausio 13-osios laisvės gynėjams pagerbti šeštadienį Vilniuje dalyvavo beveik 9.000...

Laisvalaikis
2020.01.11
VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį ir Laisvės gynėjų dieną

Pilietiškiausias šio savaitgalio renginys – Laisvės gynėjų diena. O kol koncertų salėse tęsiasi pošventinis...

Laisvalaikis
2020.01.10
Vilniuje Lukiškių kalėjime ruošiamasi „Netflix“ serialo „Stranger things“ filmavimui

Jungtinių Valstijų interneto televizijos „Netflix“ serialo „Stranger things“ (liet. „Keisti dalykai“)...

Laisvalaikis
2020.01.09
Keliaujantiems po Lietuvą – 10 įspūdingiausių riedulių

Paskutinis ledynas, dengęs Lietuvą ir pasibaigęs maždaug prieš 14.000 metų, mūsų šalies landšafte paliko...

Laisvalaikis
2020.01.08
50 metų muzikos industrijoje: populiariausias buvo M. Jacksonas

Muzikos industrija per pastaruosius 50 metų pasikeitė neatpažįstamai: per juos pristatytos ir pirmosios...

Laisvalaikis
2020.01.07
„Japan Airlines“ per 2020 m. olimpiadą Tokijuje turistams padovanos 50.000 skrydžių bilietų

Skrydžių bendrovė „Japan Airlines“ užsienio turistams padovanos 50.000 skrydžių bilietų į vidinius reisus,...

Paslaugos
2020.01.07
„Auksiniuose gaubliuose“ – karinės dramos „1917“ ir Q. Tarantino triumfas

Sausio 5 d. JAV išdalinti „Auksinių gaublių“ apdovanojimai, kuriais Holivudo užsienio žiniasklaidos...

Laisvalaikis
2020.01.06
R. Bransono Naujųjų metų pažadai sau: pirmiausia saugosiu sveikatą

Daugybė žmonių metų sandūroje išsikelia sau vienokių ar kitokių tikslų ir sudaro visą jų sąrašėlį. Kažin, ar...

Laisvalaikis
2020.01.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau