Naujoji kryptis – intelektuali mada

Publikuota: 2015-10-10
Iš 2015 m. rudens–žiemos Stellos McCartney kolekcijos pristatymo Paryžiuje. Mados namų nuotr.
Iš 2015 m. rudens–žiemos Stellos McCartney kolekcijos pristatymo Paryžiuje. Mados namų nuotr.
 

Posakis „intelektuali mada“ skamba gana neįprastai, tačiau ji egzistuoja: mados industrijos siekiamybę – blizgius logotipus – keičia tylios prabangos idėjos, savo vietą pamažu atrandančios ir Lietuvoje.

Pasaulinės prabangos rinkos tendencijos rodo, kad mados prekių ženklai vis dažniau atsiriboja nuo to, ką dar neseniai buvo įprasta laikyti aukščiausios klasės simboliais. Atsisakoma ne tik auksu spindinčių logotipų ar prabangius viešbučių apartamentus primenančių salonų – kinta ir pati prekių ženklų koncepcija: naujais prioritetais tampa prekių ženklo kuriama atmosfera, jo įvaizdis, istorija, taip pat – kuriančio dizainerio biografija.

Išrankūs, išsilavinę klientai ir noras kurti pridėtinę vertę keičia industrijos taisykles – pravėrę parduotuvės duris įžengiate į kitą pasaulį, kur prekių ženklas reiškia gerokai daugiau nei išsiuvinėjimą ant etiketės. Būtent čia slypi naujoji kryptis – mados intelektualumas.

Ne logotipas, o požiūris

Vienas pagrindinių faktorių, lemiančių transformacijas rinkoje, yra kintantys pirkėjų įpročiai ir požiūris į perkamą daiktą. Pastebima, kad vis daugiau prabangos sektoriaus klientų savo pirkiniais siekia rodyti ne statusą visuomenėje, bet, pasirinkdami vieną ar kitą prekių ženklą, jie demonstruoja savo išsilavinimą ir mados žinias.

Vienas geriausių pastarųjų metų pavyzdžių – mados namų „Louis Vuitton“ sprendimas populiarų ir žinomą dizainerį, namų kūrybos direktorių Marcą Jacobsą pakeisti labiau nišinei publikai pažįstamu vardu, mados novatoriumi ir konceptualistu vadinamu prancūzu Nicolas’u Ghesquiere, kurio intelektualesnis, meniškesnis požiūris į gaminį ne tik pakeitė mados namų įvaizdį, bet ir tapo tramplinu į naują klientų segmentą. Nieko stebėtino – jeigu M. Jacobsas monogramą LV sėkmingai įliejo į praėjusio dešimtmečio populiarąją kultūrą, N. Ghesquiere ją iškėlė į intelektualios prancūzų mados aukštumas.

„Louis Vuitton“ pavyzdžiu seka ir kitos didžiosios mados kompanijos, – jos drąsiau priima mažiau žinomus, bet platesnį požiūrį į madą turinčius kūrėjus, vietoje vienadienių tendencijų iškelia ir viešai komunikuoja ženklo istoriją. Tokie sprendimai itin patrauklūs šių dienų vartotojui, ieškančiam tiek unikalios dėvimosios mados koncepcijos, tiek pasakos, apgaubiančios pirkinių maišelio turinį.

Pirmi žingsniai Vilniuje

Mados sostinėse prasidėjęs intelektualesnio požiūrio į madą judėjimas ateina ir į Lietuvą. Kol kas dar atsargiai, bet rezultatai jau matomi. Pasižvalgius po Vilniaus (ir visos Baltijos šalių) prabangos centru vadinamą Rotušės aikštę ir joje įsikūrusius prabangios aprangos salonus nesunku pastebėti, kad kinta tiek pirkėjai, tiek asortimentas.

Dar prieš penkmetį juokauta, kad lengviausias būdas patraukti klientą yra arba nemari klasika, arba žymūs italų ženklai, ypač jei jie – daikto išorėje. Dabar tai keičia subtilios nišinių mados ženklų iškabos ir asortimentas, atrinktas ir sudėliotas tarsi sudėtinga kompozicija gurmano lėkštėje. Pavyzdžiui, salonų „Du Broliai“ vitrinas puošia dizainerio Rafo Simonso sukurti ekscentriški „Dior“ sportbačiai ir moderniojo meno motyvais dekoruotos „Prada“ rankinės, „Max Mara“ ar „Emporio Armani“ languose – taip pat naujausi modeliai, neseniai nukelti nuo Milano mados savaitės podiumo.

Rotušės aikštėje esantis salonas „Mados linija“, kurį valdo „Aprangos“ grupė, Lietuvoje yra kol kas vienintelis, pristatantis nišinius, moderniosios mados gerbėjams žinomus ženklus „Celine“, „Marni“, „Costume National“, „Chloe“, „Balenciaga“ ir „Stella McCartney“.

Pasak Ilonos Šimkūnienės, „Aprangos“ grupės pirkimų vadybininkės, į palyginti nedidelę Lietuvos rinką prisivilioti tendencijas visame pasaulyje diktuojančius mados namus lengva nebuvo, bet pastangas atpirko klientai, nustebinę mados išmanymo kultūra.

„Rinkos pokyčius stebime ne vienus metus, tad kiekvienas sprendimas yra gerai apgalvotas. Vis dėlto atidarę vardinius „Boss“, „Ermenegildo Zegna“ ar „Burberry“ salonus, likome nustebinti naujai pritrauktų klientų ir jų vartojimo kultūros, – teigia p. Šimkūnienė, – todėl derantis dėl „Mados linijos“ naujienų žinojome, kad mūsų pirkėjai jau pakankamai subrendę priimti tai, kas dabar aktualiausia pasaulyje.“ Pašnekovė juokauja, kad dar nė vienas „Mados linijos“ klientas nepaklausė, kas yra „Marni“ – didžioji jų dalis puikiai žino šiuos mados namus, jų dizainerius, išmano kiekvienos kolekcijos modelius ir spalvas.

Lyderiai eksperimentų vengia

Prisikviesti žinomus mados namus į nedidelę vietinę rinką lengva nebuvo – po 2009 m. finansinės krizės ir senesnių nesėkmių kai kurie prekių ženklai į Baltijos šalis vis dar žiūri kiek nepatikliai. Pasak p. Šimkūnienės, pirmojo vizito į Vilnių metu partneriai liko nustebę: jie nerado tokios aplinkos, kokios tikėjosi. „Neturime itin daug vadinamųjų monobrandinių (vieno prekių ženklo) parduotuvių, rinkoje trūko pačių populiariausių ženklų, – vardija pašnekovė. – Įtikinėti juos reikėjo ilgai, ypač kuriant saloną, kuriame po vienu stogu glausis keli žinomi mados namai.“

Abejonių būta ir dėl pirkėjų pasirengimo priimti gaminius, kurie mados industrijoje šiuo metu laikomi aukščiausiu standartu, bet nėra labai komerciški – tokių mados namų kaip „Celine“ ar „Marni“ drabužiai bei aksesuarai reikalauja moderniąją madą suprantančio pirkėjo. Pasak p. Šimkūnienės, rezultatai pranoko lūkesčius: „Prieš užsakydami kolekcijas ilgai diskutavome, nes nežinojome, kaip klientai reaguos į mažiau pažįstamus ženklus, bet kai pamatėme, kad iš lentynų greičiausiai dingsta drąsiausi ir įdomiausi daiktai, likome be žado. Ir darsyk įsitikinome, kad neįvertiname savo išsilavinimo ir galimybių.“

Dar viena tendencija – neįprastos aksesuarų ir drabužių pardavimo proporcijos. Sakoma, kad vakariečiai dažniau renkasi brangius aksesuarus, o kuo toliau į Rytus, tuo daugiau perkama drabužių. Lietuvoje iš dalies tai pasiteisino – daugiausia dėmesio sulaukė būtent dėvimųjų drabužių linijos.

Šią tendenciją galima paaiškinti atsižvelgus į vartojimo įpročių skirtumus, mat Baltijos šalių prabangos sektoriaus klientai dažnai apsiriboja tik šio segmento prekių ženklais, o vakariečiai labiau linkę maišyti greitąją madą („Zara“, H&M) su žinomų dizainerių kūriniais ir daugiau investuoja į ilgaamžius aksesuarus.

Pardavimus Lietuvoje reguliuoja ir homogeniška klientūra – didžiosiose Europos sostinėse nemažą dalį (teigiama, kad iki 70%) pirkėjų srauto sudaro turistai, tuo tarpu į Lietuvą ir Vilnių jie atvyksta tikrai ne apsipirkti. Jeigu ką ir įsigyja, dažniau tai būna nukainotos žinomesnių ženklų prekės.

Ateitis – šiuolaikinė mada

„Mados linija“ Vilniuje kol kas bus vienintelė, reprezentuojanti naujuosius mados vardus, atnaujinti salonų Kaune ir Klaipėdoje dar neplanuojama. Neketinama atidaryti ir naujų vardinių salonų, kuriems rinkoje dar nėra pakankamai vietos. Pokyčių bus tik Estijos sostinėje Taline, kur ketinama pasiūlyti panašų asortimentą, kuris klientų jau susilaukė Vilniuje.

Pasak p. Šimkūnienės, būtent šiuolaikiški ir modernūs prekių ženklai yra tiek „Aprangos grupės“, tiek visos mados rinkos ateitis: „Be abejo, klasikinis segmentas visuomet išliks aktualus, bet ateitis priklauso tiems, kurie į madą geba žiūrėti intelektualiau. Tą matome net žvelgdami į tokius ženklus kaip „Max Mara“ ar „Burberry“, kurių salonuose pirmiausia parduodame ne klasiką, bet originaliausius, išskirtiniausius daiktus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pasaulio čempionate – baudinių, technologijų ir Islandijos diena

Pasaulio futbolo čempionate šiandien buvo sužaistos net ketverios rungtynės, kurios žaidimo gerbėjams...

Laisvalaikis
2018.06.16
Graikijos masalas turistams: kvapų ir skonių terapija Peloponese 1

Kvapais ir spalvomis svaiginanti gamta, geras maistas, paplūdimiai, malonūs žmonės – visa tai turi Graikija,...

Laisvalaikis
2018.06.16
Šilalėje iškilo 3 metrų aukščio popiežius iš smėlio

Šilalėje prasidėjo antrą kartą rengiamas tarptautinis smėlio skulptūrų projektas. Jame kūrinius pristato du...

Laisvalaikis
2018.06.15
Lietuvoje filmuosis Holivudo žvaigždė Helen Mirren 1

Kino kūrėjai iš Didžiosios Britanijos Lietuvoje ruošiasi kurti filmą apie Rusijos imperatorienę Jekateriną...

Laisvalaikis
2018.06.15
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Nesvarbu, kurioje Lietuvos vietoje būsite šį savaitgalį, vis tiek netoliese atsiras įdomių renginių. Lietuvių...

Laisvalaikis
2018.06.15
Nepaklyskite „Kultūros naktyje“: vietos, kurias verta aplankyti

Vienos nakties festivalis „Kultūros naktis“ žanrų ir temų ribas išplėtė tiek, kad jo neapkaltinsi norais...

Laisvalaikis
2018.06.15
Futbolo čempionatą pradėję šeimininkai patiesė Saudo Arabiją 9

Ketvirtadienį pasaulio futbolo čempionato atidarymas Maskvoje tapo dviguba švente Rusijai – jos rinktinė...

Laisvalaikis
2018.06.14
Futbolo šventė prasidėjo: trys didžiausios intrigos

Ketvirtadienį atidarymo švente ir rungtynėmis tarp šeimininkės Rusijos ir Saudo Arabijos rinktinių prasidėjo...

Laisvalaikis
2018.06.14
„Sidabrinių gervių“ apdovanojimuose – „Stebuklo“ kūrėjų triumfas

Lietuviško kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ pagrindinėse nominacijose nugalėjo režisierė Eglė Vertelytė ir...

Laisvalaikis
2018.06.13
FIFA kišenę pildo Kinijos bendrovės

Prieš ketverius metus, kai pasaulio futbolo pirmenybės vyko Brazilijoje, FIFA pajamos iš rėmėjų buvo didesnės...

Laisvalaikis
2018.06.13
Pasaulio futbolo čempionatas po 8 metų vyks JAV, Kanadoje ir Meksikoje 1

2026 m. pasaulio futbolo čempionatas vyks Šiaurės Amerikoje – Rusijoje balsavusios FIFA narės pasirinko...

Laisvalaikis
2018.06.13
Džeimso Bondo muziejus Austrijos Alpėse seksistines filmų scenas nutyli

Austrijos Alpėse netrukus bus atidarytas muziejus, kuriame lankytojai pasijus lyg filme „Spektras“ apie...

Laisvalaikis
2018.06.12
Futbolo agentai sukilo prieš planus riboti jų užmokestį

Futbolo agentai prieštarauja FIFA planams riboti jų pajamas, gaunamas žaidėjams keičiant komandas.

Laisvalaikis
2018.06.12
Miestelius vėl kviečia tapti mažosiomis kultūros sostinėmis

Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija skelbia...

Laisvalaikis
2018.06.12
Ką žada statistika: 7 faktai apie pasaulio futbolo čempionatus

Ar vokiečiai tikrai geriausiai muša 11 metrų baudinius? Ar namų sienos padeda laimėti pasaulio čempionatus?...

Laisvalaikis
2018.06.11
Pristatytas būsimas Vilniaus miesto viešųjų erdvių meno projektas 3

Meno mugėje „ArtVilnius'18“ pristatytas būsimas Vilniaus miesto viešųjų erdvių meno projektas „Vandens...

Laisvalaikis
2018.06.10
Vasara su klasika ir šiuolaikine muzika: festivaliai

Vasarą rengiami klasikinės ir šiuolaikinės muzikos festivaliai turi vieną žavų privalumą – koncertai dažnai...

Laisvalaikis
2018.06.10
„Spotify“ vyrams atlikėjams sudaro sąlygas uždirbti daugiau 4

Muzikos srauto programos „Spotify“ sudaromuose ir milijonus prenumeratorių turinčiuose grojaraščiuose iki 90%...

Laisvalaikis
2018.06.10
FIFA rinksis tarp naudos futbolui ir keršto Donaldui Trumpui Premium 2

Sprendžiant svarbiausius pasaulio klausimus, mažytė Karibų jūros sala Sent Lusija retai turi tokį patį svarų...

Laisvalaikis
2018.06.10
Vasaros festivalių gidas: nuo Vilniaus iki Žagarės, nuo elektronikos iki metalo 1

Prasidėjus vasarai, prasideda ir festivalių po atviru dangumi sezonas. Rokas ir pop muzika, bliuzas ir...

Laisvalaikis
2018.06.09

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau