Naujoji kryptis – intelektuali mada

Publikuota: 2015-10-10
Iš 2015 m. rudens–žiemos Stellos McCartney kolekcijos pristatymo Paryžiuje. Mados namų nuotr.
Iš 2015 m. rudens–žiemos Stellos McCartney kolekcijos pristatymo Paryžiuje. Mados namų nuotr.
 

Posakis „intelektuali mada“ skamba gana neįprastai, tačiau ji egzistuoja: mados industrijos siekiamybę – blizgius logotipus – keičia tylios prabangos idėjos, savo vietą pamažu atrandančios ir Lietuvoje.

Pasaulinės prabangos rinkos tendencijos rodo, kad mados prekių ženklai vis dažniau atsiriboja nuo to, ką dar neseniai buvo įprasta laikyti aukščiausios klasės simboliais. Atsisakoma ne tik auksu spindinčių logotipų ar prabangius viešbučių apartamentus primenančių salonų – kinta ir pati prekių ženklų koncepcija: naujais prioritetais tampa prekių ženklo kuriama atmosfera, jo įvaizdis, istorija, taip pat – kuriančio dizainerio biografija.

Išrankūs, išsilavinę klientai ir noras kurti pridėtinę vertę keičia industrijos taisykles – pravėrę parduotuvės duris įžengiate į kitą pasaulį, kur prekių ženklas reiškia gerokai daugiau nei išsiuvinėjimą ant etiketės. Būtent čia slypi naujoji kryptis – mados intelektualumas.

Ne logotipas, o požiūris

Vienas pagrindinių faktorių, lemiančių transformacijas rinkoje, yra kintantys pirkėjų įpročiai ir požiūris į perkamą daiktą. Pastebima, kad vis daugiau prabangos sektoriaus klientų savo pirkiniais siekia rodyti ne statusą visuomenėje, bet, pasirinkdami vieną ar kitą prekių ženklą, jie demonstruoja savo išsilavinimą ir mados žinias.

Vienas geriausių pastarųjų metų pavyzdžių – mados namų „Louis Vuitton“ sprendimas populiarų ir žinomą dizainerį, namų kūrybos direktorių Marcą Jacobsą pakeisti labiau nišinei publikai pažįstamu vardu, mados novatoriumi ir konceptualistu vadinamu prancūzu Nicolas’u Ghesquiere, kurio intelektualesnis, meniškesnis požiūris į gaminį ne tik pakeitė mados namų įvaizdį, bet ir tapo tramplinu į naują klientų segmentą. Nieko stebėtino – jeigu M. Jacobsas monogramą LV sėkmingai įliejo į praėjusio dešimtmečio populiarąją kultūrą, N. Ghesquiere ją iškėlė į intelektualios prancūzų mados aukštumas.

„Louis Vuitton“ pavyzdžiu seka ir kitos didžiosios mados kompanijos, – jos drąsiau priima mažiau žinomus, bet platesnį požiūrį į madą turinčius kūrėjus, vietoje vienadienių tendencijų iškelia ir viešai komunikuoja ženklo istoriją. Tokie sprendimai itin patrauklūs šių dienų vartotojui, ieškančiam tiek unikalios dėvimosios mados koncepcijos, tiek pasakos, apgaubiančios pirkinių maišelio turinį.

Pirmi žingsniai Vilniuje

Mados sostinėse prasidėjęs intelektualesnio požiūrio į madą judėjimas ateina ir į Lietuvą. Kol kas dar atsargiai, bet rezultatai jau matomi. Pasižvalgius po Vilniaus (ir visos Baltijos šalių) prabangos centru vadinamą Rotušės aikštę ir joje įsikūrusius prabangios aprangos salonus nesunku pastebėti, kad kinta tiek pirkėjai, tiek asortimentas.

Dar prieš penkmetį juokauta, kad lengviausias būdas patraukti klientą yra arba nemari klasika, arba žymūs italų ženklai, ypač jei jie – daikto išorėje. Dabar tai keičia subtilios nišinių mados ženklų iškabos ir asortimentas, atrinktas ir sudėliotas tarsi sudėtinga kompozicija gurmano lėkštėje. Pavyzdžiui, salonų „Du Broliai“ vitrinas puošia dizainerio Rafo Simonso sukurti ekscentriški „Dior“ sportbačiai ir moderniojo meno motyvais dekoruotos „Prada“ rankinės, „Max Mara“ ar „Emporio Armani“ languose – taip pat naujausi modeliai, neseniai nukelti nuo Milano mados savaitės podiumo.

Rotušės aikštėje esantis salonas „Mados linija“, kurį valdo „Aprangos“ grupė, Lietuvoje yra kol kas vienintelis, pristatantis nišinius, moderniosios mados gerbėjams žinomus ženklus „Celine“, „Marni“, „Costume National“, „Chloe“, „Balenciaga“ ir „Stella McCartney“.

Pasak Ilonos Šimkūnienės, „Aprangos“ grupės pirkimų vadybininkės, į palyginti nedidelę Lietuvos rinką prisivilioti tendencijas visame pasaulyje diktuojančius mados namus lengva nebuvo, bet pastangas atpirko klientai, nustebinę mados išmanymo kultūra.

„Rinkos pokyčius stebime ne vienus metus, tad kiekvienas sprendimas yra gerai apgalvotas. Vis dėlto atidarę vardinius „Boss“, „Ermenegildo Zegna“ ar „Burberry“ salonus, likome nustebinti naujai pritrauktų klientų ir jų vartojimo kultūros, – teigia p. Šimkūnienė, – todėl derantis dėl „Mados linijos“ naujienų žinojome, kad mūsų pirkėjai jau pakankamai subrendę priimti tai, kas dabar aktualiausia pasaulyje.“ Pašnekovė juokauja, kad dar nė vienas „Mados linijos“ klientas nepaklausė, kas yra „Marni“ – didžioji jų dalis puikiai žino šiuos mados namus, jų dizainerius, išmano kiekvienos kolekcijos modelius ir spalvas.

Lyderiai eksperimentų vengia

Prisikviesti žinomus mados namus į nedidelę vietinę rinką lengva nebuvo – po 2009 m. finansinės krizės ir senesnių nesėkmių kai kurie prekių ženklai į Baltijos šalis vis dar žiūri kiek nepatikliai. Pasak p. Šimkūnienės, pirmojo vizito į Vilnių metu partneriai liko nustebę: jie nerado tokios aplinkos, kokios tikėjosi. „Neturime itin daug vadinamųjų monobrandinių (vieno prekių ženklo) parduotuvių, rinkoje trūko pačių populiariausių ženklų, – vardija pašnekovė. – Įtikinėti juos reikėjo ilgai, ypač kuriant saloną, kuriame po vienu stogu glausis keli žinomi mados namai.“

Abejonių būta ir dėl pirkėjų pasirengimo priimti gaminius, kurie mados industrijoje šiuo metu laikomi aukščiausiu standartu, bet nėra labai komerciški – tokių mados namų kaip „Celine“ ar „Marni“ drabužiai bei aksesuarai reikalauja moderniąją madą suprantančio pirkėjo. Pasak p. Šimkūnienės, rezultatai pranoko lūkesčius: „Prieš užsakydami kolekcijas ilgai diskutavome, nes nežinojome, kaip klientai reaguos į mažiau pažįstamus ženklus, bet kai pamatėme, kad iš lentynų greičiausiai dingsta drąsiausi ir įdomiausi daiktai, likome be žado. Ir darsyk įsitikinome, kad neįvertiname savo išsilavinimo ir galimybių.“

Dar viena tendencija – neįprastos aksesuarų ir drabužių pardavimo proporcijos. Sakoma, kad vakariečiai dažniau renkasi brangius aksesuarus, o kuo toliau į Rytus, tuo daugiau perkama drabužių. Lietuvoje iš dalies tai pasiteisino – daugiausia dėmesio sulaukė būtent dėvimųjų drabužių linijos.

Šią tendenciją galima paaiškinti atsižvelgus į vartojimo įpročių skirtumus, mat Baltijos šalių prabangos sektoriaus klientai dažnai apsiriboja tik šio segmento prekių ženklais, o vakariečiai labiau linkę maišyti greitąją madą („Zara“, H&M) su žinomų dizainerių kūriniais ir daugiau investuoja į ilgaamžius aksesuarus.

Pardavimus Lietuvoje reguliuoja ir homogeniška klientūra – didžiosiose Europos sostinėse nemažą dalį (teigiama, kad iki 70%) pirkėjų srauto sudaro turistai, tuo tarpu į Lietuvą ir Vilnių jie atvyksta tikrai ne apsipirkti. Jeigu ką ir įsigyja, dažniau tai būna nukainotos žinomesnių ženklų prekės.

Ateitis – šiuolaikinė mada

„Mados linija“ Vilniuje kol kas bus vienintelė, reprezentuojanti naujuosius mados vardus, atnaujinti salonų Kaune ir Klaipėdoje dar neplanuojama. Neketinama atidaryti ir naujų vardinių salonų, kuriems rinkoje dar nėra pakankamai vietos. Pokyčių bus tik Estijos sostinėje Taline, kur ketinama pasiūlyti panašų asortimentą, kuris klientų jau susilaukė Vilniuje.

Pasak p. Šimkūnienės, būtent šiuolaikiški ir modernūs prekių ženklai yra tiek „Aprangos grupės“, tiek visos mados rinkos ateitis: „Be abejo, klasikinis segmentas visuomet išliks aktualus, bet ateitis priklauso tiems, kurie į madą geba žiūrėti intelektualiau. Tą matome net žvelgdami į tokius ženklus kaip „Max Mara“ ar „Burberry“, kurių salonuose pirmiausia parduodame ne klasiką, bet originaliausius, išskirtiniausius daiktus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Paskelbti gražiausi lietuviški įmonių pavadinimai: nuo „Pirmo blyno“ iki „Baltos varnos“ 1

Vasario 20-ąją, minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Valstybinė kalbos komisija paskelbė 18-os pernai...

Laisvalaikis
2019.02.20
Nemuno kilpų regioniniame parke kyla aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas 3

Valstybiniuose parkuose – darbymetis. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), vykdydama projektą...

Laisvalaikis
2019.02.19
Egipto kurortų viešbučiai 2019 m. gali pabrangti trečdaliu 5

Egipto viešbučių pajamos didės, prognozuoja ekspertai. Ir ne tik dėka augsiančio šios šalies viešbučių...

Paslaugos
2019.02.17
Taline turistai pernai išleido milijardą eurų, daugiausiai lankėsi suomių 7

Užsienio šalių piliečiai Taline 2018 m. lankėsi 4,6 mln. kartų, rodo miesto valdžios paskelbti preliminarūs...

Paslaugos
2019.02.17
Filmo premjera: ką mums liudija „Purpurinis rūkas“ 4

Kino teatruose pradėtas rodyti naujas Raimundo Banionio filmas „Purpurinis rūkas“, pirmiausiai skirtas žiniai...

Laisvalaikis
2019.02.16
Karaliaus Mindaugo taurė dosni žaidėjams ir žiūrovams 1

Šį savaitgalį keturi stipriausi šalies krepšinio klubai Vilniaus „Siemens“ arenoje stos į kovą dėl Karaliaus...

Laisvalaikis
2019.02.16
Išrinktos kūrybiškiausios lietuvių autorių knygos

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai sudarė...

Laisvalaikis
2019.02.15
Istorinis Gelgaudiškio dvaras išnuomotas naujiems savininkams 3

Šakių rajono savivaldybė, aštuonis kartus mėginusi išnuomoti restauruotą Gelgaudiškio dvarą, devintąjį kartą...

Laisvalaikis
2019.02.15
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Šį savaitgalį Lietuva gausybe oficialių ir kultūrinių iniciatyvų pasitinka vasario 16-ąją. Tačiau...

Laisvalaikis
2019.02.15
Vasario 16-osios renginiai – nuo laužų iki fejerverkų 1

Po 2018 m. paminėto Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio atliktos apklausos parodė, jog Vasario 16-oji...

Laisvalaikis
2019.02.14
„Lufthansa“ keleivį padavė į teismą už tai, kad jis neskrido 15

Oro linijos „Lufthansa“ padavė į teismą keleivį, kuris įsigijo bilietus skrydžiui su persėdimu, tačiau...

Laisvalaikis
2019.02.14
Ant Užgavėnėms skirtos monetos liepsnoja Morė 1

Lietuvos bankas išleidžia trečiąją tradicinėms lietuvių šventėms įamžinti skirtą monetų seriją, šįkart jos...

Laisvalaikis
2019.02.12
Didysis „Grammy“ laurų vainikas – kantri muzikos atlikėjai

Pagrindinį šių metų „Grammy“ apdovanojimą – statulėlę už geriausią metų albumą – pelnė JAV kantri muzikos...

Laisvalaikis
2019.02.11
BAFTA išsirinko kino favoritus

Sekmadienio vakarą Londone įvyko 72-ieji Didžiosios Britanijos kino industrijos apdovanojimai BAFTA, kuriuose...

Laisvalaikis
2019.02.11
Motyvacija fiziniam aktyvumui: naujausios sporto tendencijos Premium

Ar šiandien jau supypsėjo jūsų telefonas, pranešdamas, kad per ilgai sėdite prie kompiuterio? O gal dėl to...

Laisvalaikis
2019.02.10
Išrinktos gražiausios metų knygos

Artėjant Vilniaus knygų mugei, paskelbtos Knygos meno konkursą laimėjusios gražiausios metų knygos.

Laisvalaikis
2019.02.09
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Šis savaitgalis kvepės šviežiais agurkais ir kava. Rimtesnių užmojų turintiems pravers užsukti į „mokslo...

Laisvalaikis
2019.02.08
Tarp Roterdamo ir Berlyno kursuos džiazo traukinys

Birželį iš Roterdamo turėtų pajudėti pirmieji naktiniai džiazo traukiniai į Berlyną. Taip planuoja projekto...

Laisvalaikis
2019.02.07
Kokius „Kino pavasario“ filmus mums rekomenduoja užsienio kino kritikai

Ir tikrasis, ir „Kino pavasaris“ (KP) – jau čia pat. Pastarasis vyks kovo 21–balandžio 4 dienomis, tad jo...

Laisvalaikis
2019.02.05
Amerikoje praūžė sporto ir reklamos šou – „Super Bowl“

Milijonai žiūrovų, išlaidų ir pelno – taip galima apibūdinti kasmet amerikietiškojo futbolo sezoną...

Laisvalaikis
2019.02.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau