Klimatui šylant, Lietuva gali tapti vyndarystės šalimi

Vynuogės yra ypač jautrios klimato sąlygoms. Jei karščio per daug, jos prinoksta per saldžios, o iš tokių uogų pagamintas vynas nėra malonaus, subalansuoto skonio, jam trūksta rūgšties. Jei saulės ir šilumos uogoms mažai, vynas bus per rūgštus. Vyndarystei geriausia, kai aktyvios augalų vegetacijos sezonu, t. y. maždaug nuo balandžio iki spalio Šiaurės pusrutulyje ir nuo spalio iki balandžio Pietų pusrutulyje, vidutinė paros temperatūra laikosi tarp 12 ir 22 laipsnių šilumos.

Planetai šylant tinkamo vyndarystei klimato juostos slenkasi šiauriau. Naujausi tyrimai prognozuoja, jog Europos vyndarystės regionų šiaurinės ribos gali slinktis šiauriau nuo 20 iki 60 km kas dešimtmetį. Todėl maždaug 2100-aisias Danijoje, pietinėje Švedijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje klimatas jau turėtų būti tinkamas vynuogėms auginti.

Mokslininkai prognozuoja, jog dėl klimato kaitos gali nebelikti kai kurių vynų, pavyzdžių, burgundiškų „pinot noir“ ar Bordo „claret“. Optimistai čia įžvelgia ir gerų dalykų – galbūt atsiras naujų grand cru vynuogynų, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Skandinavijoje.

Tolyn nuo pusiaujo

Anot „The Economist“, daugelis geriausių vynuogynų dėl klimato pokyčių jau dabar yra priversti dirbti kitaip. Vynuogių derlius nuimamas maždaug 3 savaitėmis anksčiau nei praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje. Vis dažniau uogas tenka skinti naktimis, kad šios būtų apsaugotos nuo nereikalingo karščio. Kadanos vyndariai savo vynuogynus plečia vis labiau į Šiaurę, Argentinoje vyno ūkiai driekiasi iki pat Patagonijos žemyno Pietuose, o Čilėje, kur vynuogynai vadinami pagal slėnius, vynuogių augintojai „kopia“ aukščiau į kalnus.

Šylantis klimatas galbūt suteiktų naujų galimybių Šiaurinės Europos vyndariams, tačiau vien šilumos užauginti vynui tinkamų uogų nepakanka. Pavyzdžiui, Danijoje gali būti ne tik šilčiau, bet ir drėgniau. Lietus vynuogėms reikalingas žiemą ir augimo sezono pradžioje, bet jeigu jo gausu ir vasarą ar ankstyvą rudenį, vynas gausis vandeningas. Be to, drėgnas ir šiltas oras yra puiki terpė plisti ligoms, grybeliams, vabzdžiams.

Klimato pokyčiai kelia daug neprognozuojamų pavojų. Pavyzdžiui, 2014 m. ledinio oro masė iš Šiaurės ašigalio su stipriais vėjais, galima sakyti, nusinešė vynuogynus Ontarijo provincijoje Kanadoje ir Niujorko valstijoje JAV.  

Klimato kaitos specialistai vardija, jog ateityje prognozuoti orus bus vis sunkiau. Ekstremalūs temperatūros pokyčiai fiksuojami jau keletą pastarųjų metų ir jie ypač skaudūs vynuogių augintojams — pavasarį augalai dažniau šąla, vasarą kaista, lietaus, net sausais vadinamuose regionuose, iškrenta daugiau nei reiktų. 

Jei oro temperatūra toliau kils, vyndariai bus priversti keisti įprastą ūkininkavimą ir greičiausiai rinksis šiltesniems orams tinkamesnes veisles – pasak „The Economist“, Bordo vyndariai bando auginti Portugalijos Douro slėnio vynuogių veisles.

Rašyti komentarą 0