Mitybos mitai: kiek ir ko (ne)valgyti

Publikuota: 2019-10-26
Tinkama kavos norma yra 2–5 puodeliai per dieną. Padauginus – visa įmanoma gėrimo nauda dingsta. Luca Bruno („AP Photo“/“Scanpix“) nuotr.
Tinkama kavos norma yra 2–5 puodeliai per dieną. Padauginus – visa įmanoma gėrimo nauda dingsta. Luca Bruno („AP Photo“/“Scanpix“) nuotr.
 

Klaidinamų, viena kitą neigiančių teorijų apie maistą – apstu. Jei vieni mitybos specialistai kurį nors produktą giria, kiti tą patį peikia. Yra ir trečioji grupė, kuri, bando visus sutaikyti teigdama, kad sprendžiant, ką valgyti sveika, o ko – ne, teisingiausia būtų laikytis vienintelio kriterijaus – saiko.

BBC mokslo populiarinimo žurnalas „Science Focus“ su gydytojais Michaeliu Mosley bei Saleyha Ahsan, BBC vedančiais televizijos laidą „Trust me, I‘m a doctor“, teigia atskyrę faktus nuo pramanų apie populiariuosius, dažniausiai vartojamus produktus ir pateikia rekomendacijų, ko ir kiek vartoti yra sveika.

KavaŠis aromatingas gėrimas neretai vardijamas tarp tų, kurie didina riziką susirgti galybe baisių ligų. Tačiau 20 metų 120.000 vyrų ir moterų stebėję mokslininkai skelbia neradę tam jokių patvirtinimų. Kavos vartojimo ir mirtingumo santykį tyrime „The Relationship Of Coffee Consumption With Mortality“ bandžiusių nustatyti mokslininkų išvados teigia, jog reguliarus kavos vartojimas nėra sietinas su didesne mirtingumo rizika nei vyrams, nei moterims.

Jie sako pastebėję priešingą gėrimo poveikį: saikingas kavos vartojimas gali turėti „apsauginį“ poveikį. Remdamiesi savo ir ankstesniais tyrimais, mokslininkai skelbia, jog tinkama kavos dozė yra 2–5 puodeliai per dieną. Padauginus – gėrimo nauda dingsta.

Anot M. Mosley, tai, kiek kavos galima išgerti nejaučiant šalutinio poveikio – laikinai pakilusio kraujo spaudimo ar nemigos, – priklauso nuo konkretaus žmogaus, tiksliau, kiek jis turi kepenų enzimų CYP1A2. Nuo šių priklauso, kaip greitai kofeinas bus pašalintas iš organizmo.

Dietiniai gėrimai

Anot sveikatos priežiūros atstovų, nėra įrodymų, kad vadinamieji dietiniai gėrimai, kuriuose cukrus pakeistas dirbtiniais saldikliais, gali padėti žmonėms atsikratyti nereikalingo svorio ir primena, kad šių gėrimų apskritai reiktų vengti. „Science Focus“ teigimu, tyrimai, propaguojantys šių gėrimų naudą, yra užsakyti gėrimų gamintojų ir nepatikimi.

Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkų prieš kelis metus atlikto tyrimo duomenimis, tokie gėrimai stimuliuoja saldaus skonio receptorius ir sukelia norą valgyti. Be to, žmonės apsigauna psichologiškai – daugelis mūsų yra linkę „pasilepinti“ saldumynais, nes troškulį malšino „mažai kaloringu“ gėrimu.

Didelių ginčų čia nėra – geriau rinktis vandenį.

Kiaušiniai

Prieš kelis metus mitybos specialistai tikino, jog kiaušinių galima valgyti labai saikingai, nes juose gausu cholesterolio. Manyta, kad cholesterolio kiekis mūsų kraujyje priklauso nuo cholesterolio kiekio suvartotuose maisto produktuose.

Dabar padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje siejamas su per dideliu sočiųjų riebalų ir transriebalų suvartojimu. Nors kai kurių sočiųjų riebalų yra ir gyvulinės kilmės produktuose, dauguma transriebalų yra dirbtiniai – jų ypač gausu margarinuose, riebaluose keptuose patiekaluose, kai kuriuose konditerijos gaminiuose.

rašė, jog tyrėjams trūksta įrodymų galutinai susieti kiaušiniuose esantį cholesterolį su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tad dabar nei JAV, nei Jungtinės Karalystės dietologų rekomendacijose griežtų apribojimų nebeliko. Kiaušiniai, teigia BBC, tebėra puikus pasirinkimas pusryčiams.

Raudonoji mėsa

2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra paskelbė, jog vartojant daug raudonosios mėsos gali padidėti rizika susirgti diabetu, širdies kraujagyslių ir onkologinėmis ligomis, o perdirbtos mėsos produktai buvo įvardinti kaip turintys kancerogeninių medžiagų.

rašė apie Šveicarijos Ciuricho universiteto mokslininkų tyrimą, kuriame daroma išvada, kad prisiekę perdirbtų mėsos produktų mėgėjai 44% labiau rizikuoja mirti anksčiau. Į šį tyrimą buvo įtraukti 448.568 žmonės iš 10 Europos valstybių. Nustatyta, kad dideli perdirbtos mėsos kiekiai ant mūsų stalo širdies ligų riziką padidina 72%, o vėžio – 11%.

Jei žmonės valgytų 20 g tokių produktų per dieną (kumpio riekutė, dešrelės gabaliukas), būtų išvengta 3% visų priešlaikinių mirčių. Bet sykiu mokslininkai priduria, kad vartoti šiek tiek raudonosios mėsos – sveika, nes ji turi mineralų ir vitaminų.

Pasaulio mokslininkai raudonosios mėsos patiekalų rekomenduoja valgyti tris ar mažiau kartų per savaitę, apdorotos mėsos produktų – labai retai ar išvis atsisakyti.

Druska

Daugelis mūsų žinome, jog didelis druskos kiekis organizmui kenkia. Mažiau žinoma tai, kad per mažai druskos irgi negerai. Druskos reikia raumenų ir nervų sistemai funkcionuoti, jei jos trūksta, atsiranda raumenų spazmų, neurologinių problemų.

Anot „Science Focus“, tai nereiškia, kad nuo šiol sriubą reiktų sūdyti labiau, nes dauguma mūsų su maistu ir taip gauname per daug druskos – pasaulio mitybos specialistai rekomenduoja žmogui suvartoti apie 6 g druskos per dieną, o suvartojama apie 8 g.

Suskaičiuoti, kiek druskos suvalgome kasdien, gana sudėtinga, nes ji slepiasi visur – pradedant duona, baigiant saldžiais ledais. Per didelis jos kiekis siejamas su aukštu kraujo spaudimu ir padidėjusia rizika susirgti širdies ligomis, patirti insultą. Taigi druską geriau mažinti iki minimumo.

Šokoladas

Šokolade yra daugiau ar mažiau kakavos, o kakava yra geras geležies, magnio, mangano, cinko ir fosforo šaltinis. Joje gausu ir antioksidantų.

Blogoji šokolado pusė – pridėtiniai riebalai ir cukrus.

Pasak S. Ahsan, gabalėlis juodojo, kakava turtingo šokolado, greičiausiai niekuo nepakenks, bet tikriausiai neduos ir nieko gero.

Vaisiai

Britų patarlė sako, jog norint išvengti vizitų pas gydytoją, reiktų kasdien suvalgyti po obuolį. Mokslininkai prideda, kad obuoliai, kaip ir visi kiti vaisiai, gali prailginti gyvenimą. Tyrimai rodo, kad valgantys daug vaisių dažniau yra sveikesni, mažiau rizikuoja susirgti širdies kraujagyslių ligomis, vėžiu. Vaisiuose gausu vitaminų, skaidulų, antioksidantų.

Nepaisant visų gerųjų vaisių savybių, netyla diskusijos, kiek jų reiktų suvartoti per dieną. Mitybos specialistai ragina suvalgyti bent 5 vaisių ar daržovių porcijas per dieną, kai kurie tyrimai aiškina, jog naudos organizmui galima tikėtis suvalgant bent 7 porcijas kasdien.

„Science Focus“ atkreipia dėmesį, kad jokios naudos iš vaisių neliks, juos sutrynus į glotnučius ar sultis, nes net ir natūraliose vaisių sultyse cukraus yra beveik tiek pat, kiek ir saldintuose gėrimuose. Kai kurių mokslininkų teigimu, išgeriant vos 100 ml saldžių gėrimų per dieną didėja tikimybė susirgti vėžiu. Taigi geriau apelsiną suvalgyti, nei išgerti.

Sviestas

Dietologai ragina vartoti kuo mažiau sočiųjų riebalų. Rekomendacijas jie grindžia argumentais, esą sotieji riebalai didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, o šis kemša arterijas, sukelia širdies smūgius ir insultus.

Kembridžo universiteto mokslininkai 2014 m. pristatė tyrimo išvadas, kuriose teigė neradę tvirtų įrodymų, siejančių sočiuosius riebalus su didesne širdies ligų rizika. Tada internete pasipylė antraštės „Sviestas sugrįžo!“, tačiau mokslininkai įspėjo, kad toks vertinimas nėra tikslus. Jie atrado, jog yra daugybė sočiųjų riebalų tipų ir jų kombinacijų, kurios turi skirtingą poveikį: vienos – teigiamą, kitos – ne. 

Jei kai kurie pieno produktai gali net mažinti ligų riziką, sviestui tai negalioja. Tyrimo komanda sutarė, jog sviestas yra sietinas su bloguoju cholesteroliu. Tą patį tvirtina ir Harvardo mokslininkai, nustatę, kad vartojant sočiųjų riebalų 5% daugiau, širdies ligų rizika ūgteli 25%. Taigi reiktų laikytis rekomendacijų mažinti suvartojamų sočiųjų riebalų kiekį, sviestą keisti aliejais, turtingais nesočiųjų riebalų.

Anot S. Ahsan, karštas baltos duonos skrebutis su sviestu turėtų būti labai retas skanėstas. Beje, balta duona sveikatos irgi neprideda. Geriau valgyti ne rafinuotus angliavandenius, o daržoves ar bent pilno grūdo miltų gaminius.

Pasterizuotas pienas

Žole besimaitinančių karvių piene gausu maistinių medžiagų, naudingų bakterijų, pvz., lactobacillus acidophilus. Ši geroji bakterija gamina vitaminą K2, pagerina maistinių medžiagų įsisavinimą, normalizuoja žarnyno veiklą. Šviežiame piene gausu vitaminų, enzimų ir kalcio. Bet jame taip pat gali būtų bakterijų, kurios sukelia apsinuodijimą, o šis ypač pavojingas sergantiems, vaikams ir nėščiosioms.

Pasterizuojant, t. y. kaitinant pieną, žūsta kenksmingos bakterijos. Kartu, deja, žūsta ir naudingosios. Siekiant užtikrinti vartotojų saugumą, Europoje ir Šiaurės Amerikoje reikalaujama pieną pasterizuoti.

Anot „Science Focus“, pienas yra puikus kalcio ir maistinių medžiagų šaltinis, bet gerti pasterizuotą — saugiau.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Ką daryti, kai stresas tampa pagrindiniu patiekalu Premium

Visi žinome, kad stresas kenkia svei­katai, bet ne mažiau kenksmingi gali būti ir būdai, kaip su juo...

Laisvalaikis
2019.11.11
Maisto ir gėrimų paroda BAF: degustacijos, diskusijos, meno instaliacijos

Lapkričio 8 ir 9 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, tęsiasi Baltijos maisto ir gėrimų paroda BAF. Čia...

Paslaugos
2019.11.08
Rūkyti Neringos karšiai – Seimo rankose

Neringiškiai sujudo: jeigu nebus pakeisti įstatymai ar priimtos jų pataisos, kyla grėsmė išnykti pamario...

Laisvalaikis
2019.11.05
Vynas metus bus brandinamas kosmose

12 butelių puikaus prancūziško bordo metus bus brandinami Tarptautinėje kosmoso stotyje (International Space...

Laisvalaikis
2019.11.05
Gastronomijos savaitė kviečia į gurmaniškas ekskursijas 

Lapkričio 4–10 d. Lietuvoje skelbiama Gastronomijos savaitė. Jos metu gero maisto gerbėjai kviečiami iš...

Laisvalaikis
2019.11.02
Interneto naudotojai jau dešimtmetį stebi „McDonald‘s“ mėsainio irimo procesą

Praėjus dešimtmečiui po to, kai Islandijoje buvo uždarytas paskutinis „McDonald‘s“ restoranas, tūkstančiai...

Laisvalaikis
2019.11.01
Lietuvių virtuvės meistrai iš Kinijos parsivežė sidabrą

Savaitgalį Kinijoje vykusiame tarptautiniame jaunųjų virtuvės meistrų čempionate „International Young Chefs...

Laisvalaikis
2019.10.28
Mitybos mitai: kiek ir ko (ne)valgyti 1

Klaidinamų, viena kitą neigiančių teorijų apie maistą – apstu. Jei vieni mitybos specialistai kurį nors...

Laisvalaikis
2019.10.26
Restorano Vilniuje metamorfozė: svečių atsirado lyg burtų lazdele mostelėjus Premium

Nesvarbu, kokioje vietoje restoranas yra kuriamas, svarbiausia, kad jis skirtųsi nuo kitų: tuo neabejoja...

Gazelė
2019.10.25
Vyno aukcionas surinko tūkstančius labdarai

Šių metų „Christie‘s“ aukciono namų ir „Decanter“ žurnalo surengtame pasaulinėse varžybose įvertintų vynų...

Laisvalaikis
2019.10.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau