Mėsa: valgyti ar nevalgyti

Publikuota: 2019-10-05
Per savaitę reiktų suvalgyti ne daugiau 3 porcijų raudonosios mėsos. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Per savaitę reiktų suvalgyti ne daugiau 3 porcijų raudonosios mėsos. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Lyg išmokome, jog kasdien valgyti didkepsnius ar dešreles – nesveika. Bet šią savaitę pristatytas naujas tyrimas teigia, kad skaičiuodami, kiek raudonosios mėsos suvalgėme, ne saugome sveikatą, o greičiau švaistome laiką – įrodymų, jog dėl jos didėja rizika susirgti vėžiu, per maža.

2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra paskelbė, jog vartojant daug raudonosios mėsos gali padidėti rizika susirgti diabetu, širdies kraujagyslių ir onkologinėmis ligomis, o perdirbtos mėsos produktai buvo įvardinti kaip turintys kancerogeninių medžiagų. Mokslininkai raudonosios mėsos patiekalų rekomendavo valgyti tris ar mažiau kartų per savaitę. Naują tyrimą pristačiusi tarptautinė tyrėjų komanda tvirtina, jog tokių teiginių pagrindimas yra per silpnas. Anot BBC, pasaulio mokslininkų bendruomenė naujuosius rezultatus pasitiko priešiškai, nes, daugumos nuomone, tokie pareiškimai yra neatsakingi ir klaidinantys.

Kitokia interpretacija

Naujasis tyrimas netvirtina, kad raudonoji mėsa ir perdirbtos mėsos produktai yra sveiki ir kad žmonės turėtų jų valgyti daugiau. Bet mokslininkai suabejojo, ar tikrai dėl padidėjusios vėžio ir širdies ligų rizikos reikia kaltinti tik mėsos produktus, nes ne mažiau svarbūs veiksniai gali būti ir bendri žmogaus maitinimosi įpročiai bei gyvenimo būdas.

14-os tyrėjų komanda, vadovaujama Kanados Dalhousie ir „McMaster“ universitetų mokslininkų, iš naujo peržiūrėjo anksčiau atliktus tyrimus. Žurnale „Annals of Internel Medicine“ paskelbtoje jų ataskaitoje skaičiuojama, kad jei raudonosios ar perdirbtos mėsos visą gyvenimą valgytume po 3 porcijas per savaitę, iš 1.000 žmonių nuo vėžio mirtų septyniais mažiau nei mėsos valgant dažniau. Jei 3 mėsos porcijos per savaitę būtų valgomos 11 metų, iš 1.000 mūsų keturiais mažiau mirtų nuo širdies ligų.

Mokslininkų įvardyta rizika iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių skaičiavimų, bet jų interpretacijos – priešingos. Šie tyrėjai sako, jog rizika nėra didelė. 

„Remiantis surinktais duomenimis, mes negalime užtikrintai teigti, kad raudonosios mėsos ar perdirbtos mėsos produktų vartojimas sukelia vėžį, diabetą ar širdies ligas. Teisingiausias sprendimas daugumai žmonių, bet ne kiekvienam, būtų vartoti tiek mėsos, kiek vartojo visada, t. y. 3-4 kartus per savaitę“, – „BBC Science Focus Magazine“ cituoja profesorių Bradley Johnstoną, vieną iš naujojo tyrimo autorių.

Jo teigimu, valgyti mažiau mėsos nėra reikalo – tyrimai neparodė jokios apčiuopiamos tokios mitybos naudos: „Apžvelgę 12 tyrimų, kurie apėmė apie 54.000 individualių atvejų, neradome statistiškai ryškių ar svarbių asociacijų, jog valgant mažiau mėsos mažėja rizika sirgti širdies ligomis, vėžiu ar diabetu“.

Gina ankstesnes rekomendacijas

Dr. Giota Mitrou, „World Cancer Research Fund“ (WCRF) tyrimų vadovė, sako, jog naujoji tyrimų interpretacija, teigdama, kad žmonės gali valgyti mėsos tiek, kiek nori ir tai neturės jokių pasekmių, klaidina vartotojus.

„Taip nėra. Žinia, kurią reikia pranešti, yra ta, jog per savaitę turėtume suvalgyti ne daugiau trijų porcijų raudonosios mėsos, o perdirbtos mėsos produktų išvis reiktų vengti“, – BBC sakė G. Mitrou. Ji neabejoja pastaruosius 30 metų vykdytų tyrimų išvadomis ir ragina vartotojus laikytis ankstesnių raudonosios mėsos ir perdirbtos mėsos produktų vartojimo rekomendacijų.

Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, „American Institute for Cancer Research“ (AICR), „American Society for Preventive Oncology“ taip pat tvirtina nepritariantys naujosioms tyrimų interpretacijoms bei skatina žmones riboti raudonosios mėsos vartojimą iki mažiau nei 300 g per savaitę.

VŽ rašė, jog Šveicarijos Ciuricho universiteto mokslininkai prieš kelis metus paskelbė, kad prisiekę perdirbtų mėsos produktų mėgėjai 44% labiau rizikuoja numirti anksčiau. Į šį tyrimą buvo įtraukti 448.568 žmonės iš 10 Europos valstybių. Nustatyta, kad didelis perdirbtos mėsos vartojimas širdies ligų riziką padidina 72%, o vėžio – 11%.

Jei žmonės valgytų 20 g tokių produktų per dieną (kiaulienos ar kumpio riekutė, dešrelės gabaliukas), būtų išvengta 3% visų priešlaikinių mirčių, skaičiuoja mokslininkai. Bet sykiu priduria, kad vartoti šiek tiek raudonosios mėsos – sveika, nes ji turi mineralų ir vitaminų.

Taigi rizika auga dėl besaikio vartojimo.

Raudonąja mėsa vardijama jautiena, ėriena, kiauliena, veršiena ir elniena. Vištiena, antiena, laukinių paukščių mėsa į šią kategoriją nepatenka. Perdirbtai mėsai yra priskiriami tie gaminiai, kurių galiojimo laikas pratęsiamas naudojant papildomas priemones – sūdymą, rūkymą, konservantus. Gryna malta ar kapota mėsa nelaikoma perdirbta, bet dešros, dešrelės, paštetai ir panašūs gaminiai yra perdirbtos mėsos produktai.

Duomenys netobuli

Mokslininkai aiškina, jog atlikti mitybos mokslinius tyrimus yra sudėtinga. Žmonių negalima užrakinti tam tikram laikui ir maitinti tik kokiu nors vienu produktu, kad paaiškėtų šio poveikis sveikatai. Tirdami mitybą mokslininkai remiasi stebėjimais ir atsitiktinių imčių tyrimais, t. y. poveikio ir kontrolinės grupės sudaromos atsitiktinumo principu, o poveikis vertinamas lyginant grupių duomenis.

Atlikdami stebėjimus, mokslininkai gali ilgus metus stebėti daugybę žmonių, fiksuoti jų elgesį, sveikatos būklę. Bet išskirti kurio nors vieno produkto poveikį iš visos dietos ir kitų veiksnių – tikras iššūkis. Atsitiktinių imčių tyrimuose individams paskiriamos skirtingos dietos, bet, suprantama, jie nesilaiko jų amžinai. Tad duomenys irgi nėra absoliutūs.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
JAV vegetariško maisto gamintojos siekia leidimo vadinti savo gaminius „mėsainiais“

JAV teismas sustabdė įstatymą, draudžiantį vegetariškų pakaitinių patiekalų gamintojams vartoti žodį „mėsa“...

Paslaugos
2019.12.13
Vienas geriausių sušių restoranų išbrauktas iš „Michelin“ gido

Tokiją pelnytai galima vadinti pasaulio gurmanų sostine. Prestižinis restoranų gidas „Michelin“ į 2020-ųjų...

Laisvalaikis
2019.12.10
Restoranų konsultantės: pradėkite nuo „Excel“ lentelės, jei nemokate – išmokite Premium 1

Vertinant pagal naujų vardų kūrimąsi, jau žinomų plėtrą ir naujos koncepcijos maitinimo įstaigų bumą,...

Gazelė
2019.12.10
Jaunieji virtuvės meistrai: pripažinimą reiškia ne tik „Michelin“ žvaigždė Premium

Nebegalime skųstis, kad Lietuvoje stinga tikrai gerų restoranų ar turime vos kelis kūrybingus virtuvės...

Laisvalaikis
2019.12.08
Du Vilniaus restoranai pateko tarp geriausių pasaulyje

Du Lietuvos restoranai pateko į naujausią „50 Geriausių atradimų“ (50 Best Discovery) sąrašą – tai...

Paslaugos
2019.11.27
Klimatui šylant, Lietuva gali tapti vyndarystės šalimi 1

„The Economist“ Lietuvai prognozuoja vyno šalies ateitį – dėl klimato pokyčių piečiau esančiose šalyse...

Laisvalaikis
2019.11.26
P. Jurkevičius: Mūsų skrandžiai? Literatūrinė-kulinarinė klastotė! Premium 1

Diskusija kaip diskusija... Iš pradžių – normaliai emocinga, pritvinkusi sąmojo, aitraus žurnalistinio...

Verslo klasė
2019.11.24
Maisto halių konkurencija Vilniuje auga – išliks stipriausieji Premium

Maisto halės yra vienas madingiausių kelių pastarųjų metų maitinimo įstaigų veiklos formatų. Vilniuje jų yra...

Laisvalaikis
2019.11.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau