Svarbiau ne veganizmo idėja, o maistas, kurį valgai

Publikuota: 2019-04-21
„Mano idėja yra augalinis, tausojantis maistas, beatliekis gyvenimo būdas“, – sako Ona Jurkšienė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Mano idėja yra augalinis, tausojantis maistas, beatliekis gyvenimo būdas“, – sako Ona Jurkšienė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Kai nusiperki naują mašiną, tai, neduok Dieve, kažko kito įpilti į baką. Ir į savo organizmą turime žiūrėti taip pat atidžiai, nes tai, ką valgai, turi didžiulę įtaką mintims, nuotaikoms, imunitetui, maistas yra tai, iš ko mes esame „pastatyti“, – sako Ona Jurkšienė, augalinio maisto bistro „Sultenė“ steigėja.

Kai prieš 7-erius metus šnekėjomės su p. Jurkšiene, tuomet ji, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos tarybos narė, kvalifikuota virtuvės meistrė, ne vienam jaunajam kolegai padėjusi siekti profesinių įgūdžių, taip įkvėptai pasakojo apie įvairiausius maisto ruošimo būdus, mėsą ir žuvį, kad parbėgusi namo puoliau rūkyti ant arbatžolių lašišos gabalėlių – pagal jos patarimą.

Lygiai prieš 5-erius metus p. Ona visa švytėdama pareiškė tapusi žaliavalge. Dabar ji mažutėliame bistro Vilniaus naujamiestyje ruošia augalinį (suprask, veganinį, bet šio žodžio pašnekovė vengia) maistą ir sako, kad pagrindinis jos tikslas – kitus išmokyti ir pačiai vis mokytis, kad gaminamas augalinis maistas būtų kuo sveikesnis.

Iš industrijos – į bistro

Paklausta, kaip jai sekėsi visus tuos metus, p. Jurkšienė nusijuokia: spalvingai. Anot jos, kai iš turėtų didelių maitinimo verslų liko viena kavinė, kuriai patalpas 13 metų ji nuomojosi draudimo bendrovės pastate, joje šalia tradicinių pietų pradėjo tiekti ir veganinius. Kai bendrovė atsakė patalpas, p. Ona atidarė augalinio maisto bistro. Iš pradžių dirbo su partnere, tačiau, sako pašnekovė, ji „buvo ne iš tos srities ir nesuprato, kad čia reikia labai daug dirbti“, taigi jų keliai išsiskyrė.

„Jei imiesi tokio verslo, tai turi tapti tavo gyvenimo būdu, nes darbo čia labai daug. Turi pradėti nuo pigesnių, paprastesnių dalykų ir pirmiausia pelnyti vardą“, – kalba p. Ona.

„Sultenė“ yra jos kūrybinė virtuvė, kur ji gamina daug ir „labai mielai“.

„Man patinka bendrauti, patinka stovėti prie kasos, žinoti, ką pasiūlyti vienam ar kitam valgytojui“, – sako pašnekovė.

nuotrauka::1

Bistro tiekia pietus ir gamina maistą išsinešti. Paklausta, koks populiariausias produktas, ji vardija su balzaminiu kremu ir actu fermentuotų burokėlių ir anakardžių slėgtinio salotas, silkę pataluose be silkės, cepelinus, „tinginį“. Pasiūlo jo paragauti.

„Tinginys“ yra vienas tų patiekalų, kurį rinkčiausi paskutinį, tad pastumiu lėkštelę į šoną. Paskiau atsignybu kąsnelį šaukšteliu, juk nemandagu neparagauti, ir beveik nepastebiu, kaip suvalgau jį visą. Žiauriai skanu.

Tikrumo – ir santykiuose, ir maiste

Panašu, jog vardą p. Ona jau nusipelnė – antrus metus veikianti trijų stovimų staliukų „Sultenė“ kartais nebesutalpina visų norinčių, anot jos, „šitoje telefono būdelėje neįtikėtinai daug pavalgo“, todėl dabar ji žvalgosi „labai saikingai didesnių patalpų“.

„Didelė gamyba, filialai mano gyvenime jau buvo, tai praeitas etapas. Dabar noriu tiesiogiai bendrauti su žmonėmis“, – sako pašnekovė.

Anot p. Onos, jos idėja yra augalinis, tausojantis maistas, beatliekis gyvenimo būdas: „Tikrumo norisi visur – ir santykiuose, ir maiste, ir visur kitur. Ir perteklinio nevartojimo. Kai užgriuvo krizė, kuri ir man labai stipriai sparnus apkarpė, buvo laikotarpis, kai kažko negalėjai sau leisti. Bet paskui pagalvoji: o gal ir nereikia, gal ir gali du mėnesius nepirkti kokio nors rūbo.“

Idėja – kuo sveikiau

Bistro tiekia augalinį maistą – pietums ir išsinešti. Kaip vis pabrėžia p. Ona – kuo sveikesnį. Prieš kelerius metus žaliavalgiaudama atsikračiusi 18 kg, dabar ji valgo įvairesnį maistą. Paklausta, ar kartais nesusapnuoja kepsniuko, ji gūžteli: „Ir paragauju retsykiais, ir nedarau iš to katastrofos. Kartais suvalgau tikros matjes silkės, ir tai nėra nuodėmė. Kita vertus, jokių dietų aš neperšu. Kai manęs klausia, ką valgyti ir ko ne, sakau: eikit pas dietologą, o aš galiu parodyti, kaip maksimaliai sveikai gaminti. Tokia dabar mano veikla, kurioje aš džiaugdamasi maudausi“, – kalba p. Ona.

Paskaitos

VŽ pašnekovė – profesionali maisto technologė praktikė ir teoretikė.

Lietuvos vartotojų instituto (LVI) rengiamame paskaitų cikle „Tausaus gaminimo laboratorija“ (tai tarptautinės maisto tausojimo iniciatyvos „Linkėjimai, maistas / Sincerely, Food“ renginys) ji moko, kaip įprasti nešvaistyti maisto, kaip suprasti, kiek jo reikia, kaip paskirstyti, kad neliktų atliekų. Žodžiu, kad būtų gerai ir piniginei, ir gamtai, nes, kaip rodo tyrimai, labiausiai maistą švaisto namų ūkiai.

Paskaitoms p. Jurkšienė turi kelias aktualias temas. Jos pačios pamėgtoji – įvairių kultūrų daiginimas, kodėl ir kaip reikia daiginti. Toliau – augaliniai slėgtiniai, senoviškai tariant, sūriai (ES reglamentas draudžia sūriu ir pienu vadinti maistą, pagamintą ne iš pieno kilmės produktų).

Penkis sekmadienius p. Ona skaitė kursą „Augalinis maistas su džiaugsmu visą dieną“ ir su kursų lankytojais nuo 12 iki 18 val. gamino pusryčius, pietus ir vakarienes iš augalinių produktų. Ji sako norinti žmonėms ne receptukus dalinti, o išaiškinti principus, kuriais remdamiesi jie pasigamintų augalinių ir kuo sveikesnių patiekalų.

Veganizmo paradoksai

Frazė „kuo sveikesnis“ mums kalbantis nuskamba daugybę kartų. Anot p. Onos, socialiniuose tinkluose matydama, kaip plinta veganizmo judėjimas, ypač tarp jaunimo, ji mėgsta „švelniai pasisakyti ta tema“.

„Veganinio judėjimo principas puikus. Puiku, jeigu žmogus nenaudoja odos gaminių, vilnos, nevalgo jokio gyvo daikto. Tačiau jis turi galvoti, ką valgo apskritai, nekimšti picų, greitų angliavandenių, koservuotų produktų ir t. t.

Jis turi galvoti, kad maistas, kurį valgo, būtų kokybiškas ir kuo sveikesnis. Kitaip koks paradoksas išeina: tu saugai gamtą, gyvastį, o save naikini, – kalba p. Ona. – Pati veganizmo ideologija neturi tapti svarbiausiu dalyku. Nes dar svarbiau yra tai, ką žmogus deda į burną.“

Todėl ji pati nevalgo ir bistro negamina iš sojų, pakeliuose parduodamo migdolų ar kitokių riešutų gėrimo.

Visokiausių riešutų, sėklų „pieno“ ji pasigamina pati, esą taip kur kas pigiau ir sveikiau.

Brangumas – mitas

Kai kalba užeina apie kainas, svarstau, jog veganinė ir vegetarinė mityba kur kas brangesnė nei įprastinė.

„Nesutinku, – užkerta p. Ona. – Žinoma, jei pirksi migdolų gėrimą, kurio litras – trys keturi eurai, bus brangu. Bet paimi riešutų, pamirkai juos per naktį, rytą susiplaki ir turi sveiką mažai kainuojantį produktą. O išmirkyti ankštiniai padidėja dvigubai.

Perlinės krupos, jei toleruoji glitimą, – nuostabus produktas. Arba daržovių troškinys vakarienei bus daug pigiau negu šmotas mėsos, kurį turi tris valandas troškinti.“

Anot pašnekovės, susiskaičiavus biudžetą, turint negendančių produktų, gali išsisukti greitai ir pigiai. Žinoma, yra ir labai brangių produktų, ir pirkti juos – pasirinkimo reikalas.

Naudingos paslaptys

Šnekantis su p. Ona laikas prabėga taip greitai, jog atėjusi į automobilių stovėjimo aikštelę po savojo valytuvais randu užkištą 10 Eur baudos kvitą už viršytą stovėjimo laiką. Bet, kai pagalvoju apie įgytas žinias, jis atsipirko daug kartų.

Sužinojau, kad įvairiausias sėklas ir ankštinius reikia per naktį pamirkyti užpylus vandeniu, taip suskyla ir lengviau pasisavinamos juose esančios maistinės medžiagos.

nuotrauka::2

Kad džiovintų vaisių ir riešutų mišinys gali būti sunkiai virškinamas, todėl riešutus reiktų keisti sėklomis.

Kad ankštines kultūras verta valgyti kartu su grūdais, nes ankštiniai turi nepilną baltymą, o grūdiniai jį papildo.

Kad atėjus pavasariui verta nepamiršti šventos trejybės – garšvos, dilgėlės ir kiaulpienės, paskiau – pumpurų, liepų, beržų lapelių, eglių spyglių ūglių, tačiau augalai labai aktyvūs, ir nereikia prisivalgyti jų visiems metams.

„Ir anksčiau esu sakiusi: niekur nereikia prievartos. Ir jei klausiat, kaip visavalgiui pereiti prie augalinės mitybos, pasakysiu: gardžiai gaminti“, – juokiasi p. Ona.

Jos patarimai paprasti: nori mėsos, valgyk ją, tačiau šalia tebūnie kalnas daržovių. Ir bus sveikiau nei neva veganiški produktai „tipo mėsa, tipo kažkas“, į kuriuos pridėta nežinia ko. Aišku, jeigu mėsa kokybiška.

Pašnekovės įsitikinimu, augalinės kilmės produktų pasirinkimas kur kas įvairesnis nei gyvulinio: „Antai, mano vyras yra visavalgis, ir jo patiekalų garnyrai labai paįvairėjo. Daržovių troškiniai, trintos sriubos, užtepelės, grūdai, sėklos... Augalinio maisto – tūkstančiai rūšių, kur kas daugiau, nei gyvulinio. Tik reikia šiek tiek pasiruošti iš anksto.“

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Tyrimas: insulto rizika veganams ne mažesnė 9

Naujas britų tyrimas teigia, jog veganiškos ir vegetariškos mitybos atstovai turi mažesnę tikimybę susirgti...

Laisvalaikis
2019.09.09
Naujas „Grill London“ savininkų šūvis: matė vietos naujam formatui, tobulino dvejus metus Premium 22

„Grill London“ autoriai šį mėnesį pristatė dar vieną savo kūrinį – Vilniaus ir Kauno „Akropoliuose“ šį mėnesį...

Gazelė
2019.09.09
„Cinque Terre“ – vynas iš nuostabiojo penketo Premium 1

Ryškiaspalviais namais ant stačių uolų nusėta Italijos rivjera į šalies šiaurės vakarus sutraukia daugybę...

Laisvalaikis
2019.09.06
Vynas kolekcininkams ir investuotojams Premium 2

2015-ieji ir 2016-ieji – pora tobulų, tačiau labai skirtingų ‚Merlot‘ ir ‚Cabernet Franc‘ vynmečių, iš kurių...

Laisvalaikis
2019.08.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau