„The Chinese Tea Company“ Londone įkūrėja ir arbatos žinovė – apie tradicijas, mitus, teisingą vartojimą

Publikuota: 2018-11-19
Arbatos ceremonijos meistrė Juyan Webster. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Arbatos ceremonijos meistrė Juyan Webster. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Juyan Webster, Londone veikiančios bendrovės „The Chinese Tea Company“ įkūrėja ir arbatos žinovė, pasakoja apie kiniškos arbatos tradicijas, kuriose itin svarbus vaidmuo tenka ne tik arbatos kokybei, bet ir laikui.

Darganotą rudens pavakarę p. Webster arbatiniame užpliko arbatą.

„Laikas geriant arbatą atlieka itin svarbų vaidmenį. Svarbu žinoti, kada arbatžoles užpilti vandeniu, kiek jas mirkyti, kada išpilstyti į puodelius. Siūlau pagalvoti ir apie kitą laiko aspektą – laiką šeimai ir sau, kai kartu neskubėdami mėgaujatės arbata“, – sako p. Webster.

Arbata, pasakoja pašnekovė, jos gyvenime buvo nuo mažumės: „Užaugau Džedziango provincijoje, ne taip toli nuo Šanchajaus. Visas regionas garsėja žaliąja arbata, mūsų šeima nebuvo išimtis. Tėvams priklausė nedidelė arbatos plantacija, kurioje visi darbavomės: tėtis rūpinosi verslo reikalais, o ūkį ir namus prižiūrėjo mama. Kiekvieną savaitgalį keldavomės penktą ryto ir eidavome į laukus skinti arbatos lapelių. Vėliau vakare padėdavome juos tvarkyti.“

Klausiu, kaip arbata atlydėjo p. Webster iki Londono.

„Mūsų regione sakoma: jei kur nors išvyksti, būtinai pasiimk arbatos. Taip ir nutiko: kai išvažiavau mokytis, paskui apsigyvenau Londone, arbata iškeliavo su manimi, o vėliau tapo verslu ir gyvenimo būdu. Augant arbata man atrodė įprastas, kasdienis gėrimas. Vėliau, kai jau studijuodama užsienyje grįždavau į Kiniją, pamačiau, kad skirtinguose regionuose yra daugybė skirtingų arbatos rūšių, ėmiau jomis domėtis“, – prisimena p. Webster.

16 metų Jungtinės Karalystės sostinėje gyvenanti moteris prieš 8 metus čia atidarė arbatos namus „The Chinese Tea Company“.

„Iš pradžių iš Kinijos atsivežtas arbatas pamėgo mano draugai ir vyro kolegos, kurie negalėjo patikėti, kad galima gerti arbatą ne iš maišelio. Vėliau pajutau, kad norinčiųjų paragauti atsiranda vis daugiau. Taip atsirado mano arbatos parduotuvė Portobelo gatvėje. Dabar siūlome gausybę nemaišytų, išskirtinių arbatų, patys jas atsivežame tiesiai iš augintojų“, – sako ji.

Tiesiai iš ūkių

Ponia Webster pasakoja, kad arbatos rinkoje, kurioje karaliauja didžiosios arbatos kompanijos, dažniausiai prekiaujančios aromatizuota juodąja arbata, jai pavyko įsitvirtinti pritaikius kinišką arbatos verslo metodą – prekiautojas arbatą įsigyja tiesiai iš mažų ūkių.

„Kinijoje įprasta gerti tokią arbatą, kokia auga tame regione. Pavyzdžiui, augdama žinojau tik apie žaliąją arbatą. Šanchajuje, nors miestas milžiniškas, iki pat šių dienų buvo geriama tik žalioji arbata. Neretai vieno ūkio arbata parduodama tik vienoje parduotuvėje ir niekur daugiau. Verslo ėmiausi žinodama, kad itin svarbu tiesiogiai bendrauti su augintojais, taip pat širdyje jaučiau, kad labai svarbu turėti parduotuvę – vietą, kur žmonės galėtų lankytis, ragauti, tyrinėti, gauti patarimų“, – teigia p. Webster.

Nuo mitų iki dabarties

Dauguma tyrinėtojų teigia, kad Kinija yra arbatos gimtinė, o vietiniai mielai pasakoja mitą apie dieviškąjį ūkininką (dar vadinamą imperatoriumi) Šenongą, kuris esą ne tik išrado žemdirbystę, bet ir pirmasis paragavo arbatos, kai į indą su karštu vandeniu vėjas netyčia įpūtė laukinio medžio lapelį. Iki šių dienų arbata atlieka svarbų vaidmenį kinų kultūroje: kaip tradicinėse lietuviškose vestuvėse neapsieinama be duonos ir druskos, taip kinų vestuvės neįsivaizduojamos be arbatos ceremonijos.

„Arbatos ceremonija simbolizuoja ištikimybės ir laimingos santuokos troškimą, taip pat pagarbą savo ir sutuoktinio tėvams. Tradiciškai jaunieji, prieš išvykdami tuoktis, geria arbatą su nuotakos šeima, o po vestuvių tokia padėkos ceremonija pakartojama jaunojo tėvų namuose“, – pasakoja p. Webster.

Anot jos, Kinijos arbatos istorija – gana sudėtinga: ir labai ilga, ir kartu labai trumpa.

„Tūkstančius metų auginame ir geriame arbatą, taip pat daugybę metų ja prekiaujame. Tačiau 1966 m. Mao Dzeduno pradėtos Didžiosios kultūrinės revoliucijos aukomis tapo ne tik intelektualai, bet ir arbatos augintojai: valdžia pradėjo kontroliuoti verslą, didesnius ūkius tiesiog perėmė, prekiautojams uždraudė prekiauti, o šeimos, kurioms arbata buvo pajamų šaltinis, jo neteko. Didžioji dalis arbatos plantacijų buvo apleistos, o dalis – sunaikinta, nes norėdami išgyventi žmonės vietoj arbatos mėgino auginti ryžius, kurie, žinoma, neaugo netinkamoje dirvoje. Vėliau žmonės gailėjosi, bet kai neturi ko valgyti, negalvoji apie arbatą“, – sako pašnekovė.

Šiuo metu, pasak p. Webs­ter, arbatos rinka Kinijoje klesti, o dėl technologijų net tolimesnėse šalies provincijose galima aptikti įvairesnės arbatos.

„Prireikė keleto dešimtmečių, kad ekonomika atsigautų, o dabar arbatos rinka ir kainos auga kaip ant mielių. Atsiranda vis daugiau arbatos tiekėjų, didelė konkurencija, bet ir darbo kaina išaugo. Auginant arbatą, beveik viskas daroma žmogaus rankomis: rankomis renkami lapeliai, žmonės patys siauriausiais takeliais surinktą arbatą iš plantacijų kalnuose neša žemyn, patys ją apdoroja“, – vardija žinovė.

Svarbios detalės

Klientų visoje Europoje turinti p. Webster teigia, kad arbatos tradicijos priklauso nuo šalies.

„Pastebiu, kad visoje Euro­poje žmonės geria vis daugiau arbatos, tačiau jiems dar trūksta žinių, kokia arbata yra gera ir kaip ją reikėtų gerti“, – mano pašnekovė ir priduria, kad juodoji arbata su šokoladu ar juodoji arbata su imbieru nėra skirtingos arbatos rūšys.
Nors Lietuvoje esame įpratę arbatą plikyti tiesiai į puodelį, p. Webster atskleidžia, kad Kinijoje, ypač šalies pietuose, populiariausias „Gong Fu Cha“ metodas:

„Gong Fu Cha“ metu arbata užplikoma nedideliame arbatiniame, vadinamame gaivaniu, neilgai trukus išpilstoma į mažus puodelius ir lėtai gurkšnojama. Man šis metodas taip pat labiausiai patinka, nes tuomet lengviausia kontroliuoti vandens temperatūrą, mirkymo ir gėrimo laiką. Jeigu praleidi akimirką, kai arbatą gerti geriausia, nebepajusi viso jos aromato ir skonio. Pavyzdžiui, visi žinome, kad žaliąją arbatą reikėtų užpilti ne itin karštu, 70–80 laipsnių Celsijaus vandeniu, juodajai arbatai jis turi būti karštesnis, dažniausiai 100 laipsnių Celsijaus. Nuo arbatos taip pat priklauso, kiek ją mirkysime. Kai kurias arbatos rūšis reikia mirkyti taip, kad neatšaltų vanduo, kitas mirkant, priešingai, vanduo turi atvėsti.“

Arbata diktuoja ir kiek kartų ją galima užpilti vandeniu. Pavyzdžiui, mūsų skanaujama „An Ji Bai Chai“ iš Džedziango provincijos, kaip dauguma žaliųjų arbatų, gali būti plikoma nuo trijų iki penkių kartų.

Tik ne su pienu

Ponia Webster sako, kad niekada nevėlu mokytis gerti arbatą.

„Svarbiausia, kad gertumėte ją tikrą – nepasenusią, ne iš pakelių, kuriuose tikros arbatos nebelikę nė kvapo ir ne paskanintą cukrumi, pienu ar grietinėle. Žaliąją arbatą geriausia suvartoti per metus nuo tos dienos, kai jos lapeliai buvo nuskinti, juodąją – per 2–3 metus, jeigu tinkamai laikote (tamsoje, šaltyje ir sausai), gerųjų savybių arbata nepraras net 5 metus. Bet kokie priedai paslepia ir nustelbia arbatos skonį, kuris išties yra labai subtilus ir daugiasluoksnis, jį lemia žemė, kurioje auga arbatos krūmas, auginusio ir apdorojusio žmogaus meistrystė. Visada patariu gerti nemaišytą arbatą ir ją pirkti ten, kur pardavėjas nepasimeta paklaustas, iš kokio regiono yra jo siūloma arbata ir kaip ją geriausiai paruošti“, – pataria pašnekovė.

Ji taip pat siūlo atidžiau pasidomėti arbatos savybėmis.

„Dabar visame pasaulyje populiaru gyventi sveikiau. Mąstydami apie sveiką mitybą žmonės prisimena žaliąją ar baltąją arbatą. Iš tiesų žalioji arbata nėra naudingesnė už juodąją, tačiau mus jos veikia skirtingai. Juodosios ir žaliosios arbatos lapeliai auga ant tų pačių krūmų, tik juodoji arbata gaminant oksiduojama (fermentuojama), o žalioji – ne. Skirtingi procesai lemia, kad žaliosiose arbatose yra labai daug antioksidantų, o juodosios arbatos teigiamai veikia virškinimo sistemą, turi detoksikuojančių savybių. Todėl tuomet, kai skauda pilvą, kur kas naudingiau gerti ne žaliąją, o juodąją arbatą“, – nustebina p. Webster.

FOTOGALERIJA Kiniškos arbatos degustacija (10 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Michelin“ restoranų rojus – Azija 1

„Michelin“ žvaigždutė prie restorano pavadinimo gurmanams sufleruoja kokybę ir išskirtines patirtis.

Laisvalaikis
2018.12.09
„Stiklių“ restorane – revoliucija

Gera žinia tiems, kurie nekantrauja išbandyti, kuo nustebins vilniškio „Relais & Ch?teaux Stikliai Hotel“...

Laisvalaikis
2018.12.07
Lietuvos virėjai iš pasaulio čempionato parsivežė bronzą 1

Liuksemburge vykusiame pasaulio kulinarijos čempionate „Culinary World Cup 2018“ Lietuvos nacionalinė šefų...

Laisvalaikis
2018.12.03
Vyno verslas mokys skaičiuoti suvartojamo alkoholio kiekį 3

Pernai lapkritį Lietuvos someljė mokykla (LSM) tapo tarptautinės nepolitinės, atsakingą verslą vienijančios...

Laisvalaikis
2018.12.02
Investicinio vyno kaina auga dešimtimis procentų

Daugiau kaip pusę milijono dolerių – tiek spalio 13 d. anonimu norėjęs likti Azijos vyno kolekcininkas...

Laisvalaikis
2018.11.25
Šalia paminklo tautos patriarchui atidaro restoraną su „Basanavičiaus sale“

Sostinės Senamiestyje, šalia paminklo tautos patriarchui Jonui Basanavičiui, penktadienio vakarą duris...

Laisvalaikis
2018.11.23
Gastronomijos scenos naujokai laimėjo dar vieną konkursą

Savaitės pradžioje Vilniuje vykusiame viename įdomiausių Lietuvoje ir, ko gero, vieninteliame pasaulyje...

Laisvalaikis
2018.11.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau