Kai karaliauja moliūgai

Vaikystėje moliūgais kur kas labiau žavėjausi kaip Pelenės transporto priemone, o ne kaip sveika rudeninio raciono dalimi. Nei mama, nei senelės šios didžiulės oranžinės daržovės, matyt, nepripažino, todėl į derliaus šventės parodėles darželyje dažniausiai keliaudavau su krūminio danties ar širdelės formos bulve, įsivaizduodama, kad tie kitų darželinukų atridenti, išdidžiai pūpsantys oranžiniai kamuoliai mažų mažiausiai nuodingi.

Dabar, kai mamos abejingumas moliūgams be jokios paaiškinamos priežasties virto begaline meile (tokios jau tos moterys), o kiekvieną savaitgalį įvairiausių dydžių, formų ir rūšių moliūgais nužeriami ūkininkų turgelių prekystaliai, be kvapnių keptų, trintų, troškintų ar virtų moliūgų sunku įsivaizduoti rudenines vakarienes. O tempiant namo dar du kilogramus oranžinio gėrio jokia sąžinės graužatis nekamuoja — juk 90% moliūgo sudaro vanduo. Būtent tai reikėtų turėti galvoje, kai lietingesnę savaitgalio popietę ima niežėti pirštus ir nosis reikalauja kepamo gardėsio kvapo namuose. Apnikus tokiam norui, pasakykite sau: „Juk tai – tik vanduo“, ir traukite iš lentynos pyrago skardą ar keksiukų formeles. Jei imsitės skanių ir gražių moliūginių keksiukų meno, po valandos visi namai kvepės gvazdikėliais, cinamonu ir šiluma.

Apie keksus

Tiramisu ar creme brulee daugeliui pradedančių kulinarų vis dar yra stebuklas, o štai keksu nieko nebenustebinsi. Mūsų namuose vanilinis, kakavinis ar citrininis keksas it niekur nieko gali „bręsti“ apie savaitę, ir niekas jo nepagailės. Kitokia dalia ištinka keksiukus — mažučiai, dailučiai, spalvotuose popierėliuose įvynioti pyragėliai dingsta dar nespėję nutūpti į lėkštę ir niekam nė motais, kad tai — tik miniatiūrinė to paties senatvei pasmerkto kekso versija. Todėl keksų nekepu visai. O keksiukų receptus išbandau dažnai ir netgi vertinti juos išmokau ne vien pagal tai, kaip lengva ir greita šiuos kaloringus velniūkščius pagaminti. Vieni būna per trapūs, kiti — labai sotūs, dar kitiems — netinka įdaras, o ketvirtieji — idealūs. Toks beveik vyno degustacijos kriterijus atitinkantis vertinimo vakaras veiksmingai nokautuoja sąžinės balselį, tyliai šnabždantį, kad pasižadėjimą nevalgyti saldumynų ką tik pražudė dar vienas keksiuko kąsnis.

Gelbėtojai

Tais savaitgaliais, kai noras kepti nugali norą lieknėti, į pagalbą ateina moliūgų armija. Moliūgus valgyti sveika ne tik dėl mažo kalorijų kiekio (100 g yra apie 17–30 kcal), bet ir dėl beta karotino, nudažančio juos šiltais oranžiniais atspalviais bei saugančio žmogaus imuninę sistemą. Geriausiai save ir, akivaizdu, – mane įtikinti moliūgo sveikatinėmis savybėmis sugeba amerikiečiai, iš kurių tėvynės kilusi ši daržovė. Moliūgus jie skaptuoja, pjausto ir gražina kaip tik išmano besirengdami Helovinui, o virtinės patiekalų su moliūgais ir iš moliūgų puošia jų stalus per Padėkos dieną.

Gerai pasiknaisioję interneto platybėse aptiksite nesuskaičiuojamą gausybę sveikų tradicinio amerikietiško moliūgų pyrago ar moliūginių keksiukų receptų. Didžioji bėda ištinka tuomet, kai susivoki, kad gyvenant Lietuvoje nei su žiburiu neįmanoma rasti moliūgų pastos, moliūgų pyragų prieskonių ar moliūgų tyrės, figūruojančių tuose receptuose. Kita vertus, nėra nieko gražiau už vieną rudens vakarą orkaitėje skrudantį apvalutį moliūgą. Būtent taip – labai paprastai — pasigaminsite natūralios moliūgų tyrės.

Moliūgų tyrė

Moliūgą teks nuplauti, perpjauti pusiau, išskobti sėklas ir nenaudojamąją minkštimo dalį, supjaustyti maždaug delno dydžio gabalais ir šauti į orkaitę (200 laipsnių C) odele į viršų maždaug pusvalandžiui ar kiek ilgiau. Kepant ištekės šiek tiek moliūgų sulčių, todėl indas turėtų būti gilesnis, o paruoštas moliūgas bus tada, kai įsmeigus šakutę į jo odelę, bus lengva ją ištraukti.

Suminkštėjusį moliūgą šaukštu atskirkite nuo odelės ir sutrinkite trintuve ar plakikliu. Viskas. Jei keksiukų aromatai jūsų nevilioja, peršokite į paskutinę pastraipą, kur surašyta, kam dar naudoti skaniąją moliūgų tyrę. O jei pasiryžote miltuotų rankų valandėlei, štai receptas.

[infogram id="a8afa9b4-629f-4075-a1fe-3e1701e5fed8" prefix="4rs" format="interactive" title="Laisvalaikis:: Receptas"]

Įkaitinkite orkaitę iki 175 laipsnių Celsijaus. Keksiukų skardą ištepkite sviestu arba išklokite popierinėmis formelėmis. Mikrobangų krosnelėje ar tiesiog puode ant nedidelės ugnies ištirpinkite sviestą ir laužytą šokoladą. Didesniame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius bei druską. Į kitą dubenį suberkite cukrų, įmuškite kiaušinius ir įlašinkite vanilės, elektriniu plakikliu pasidarbuokite apie 3–5 minutes, kol cukrus ištirps, o masė taps vientisa ir puri. Tada pamažu maišydami šaukštu ar plakikliu suberkite miltus ir gautą mišinį padalinkite į dvi lygias dalis. Kaip jau numanote, vieną dalį tešlos teks skaninti tirpinto sviesto ir šokolado mišiniu, o į kitą – pilkite moliūgų tyrę, aliejų, cinamoną ir muskatą. Nenustebkite, kad tešlos dalis su moliūgų tyre bus kiek skystesnė — taip turi būti.

Toliau viskas dar paprasčiau: pirmiausia į formeles išdalinkite rudąją šokolado masę (dvylikos keksiukų skardoje padalinkite jos po šaukštą), o vėliau užpilkite moliūginę tešlą. Jei norite ir turite, ant viršaus galima berti stambiai kapoto šokolado ar graikinių riešutų, taip pat nelabai smulkiai kapotų, kad nepradėtų svilti. Kepkite apie 20–30 minučių ir – skanaus!

Kaip supratote, keksiukams vis dėlto tikrai reikia keksiukų formelės ir vien tik popierėlių neužteks. Jei keksiukų skardos neturite, dvigubinkite sudedamųjų dalių porcijas ir kepkite vieną didelį pyragą. Kad būtų gražesnis, supylus tešlą ją galima pamaišyti peiliu, tada keksas būtų marmurinis ir galbūt jam neteks ant stalo krašto ilgai laukti valgytojų.

Atsargos žiemai

Gardžiosios moliūgų tyrės neverta gaminti vienai keksiukų partijai, o šaldytuve jos ilgai nelaikysite, nebent esate įvaldę stiklainiukų uždarinėjimo meną. Man jis kol kas neįkandamas, kaip, beje, ir stiklainiukų atidarinėjimas, bet su meile gamintos moliūgų tyrės pertekliaus apmaudžiai išmesti netenka. Vienas skaniausių, paprasčiausių ir šiuo metu labai populiarių receptų (nors liežuvis neapsiverčia vadinti receptu) yra toks: perkate vanilinių ledų, palaukiate, kol jie kiek suminkštės ir įmaišote į juos moliūgų tyrės. Taip pat galima skaninti šaldytą jogurtą — be galo paprasta, o rezultatas puikus.

Moliūgų tyre skaninkite apelsinų marmeladą, įmaišykite į humusą, daugiaryžį, sriubą, padažą, blynus ar košę, gaminkite padažą makaronams ar kokteilius, o jei rudens moliūgo švenčių jums jau per akis, dalį tyrės užšaldykite porcijomis žiemai, kai akys trokšta daugiau spalvų, o rankos vėl nejučiomis kyla lentynos link, kur sudėtos keksiukų skardos.

Rašyti komentarą