Sardinijos vyno atradimai

Publikuota: 2018-10-28

Jeigu reiktų išvardyti ženklus, būdingus Sardinijos salai, pirmiausia pasakyčiau: vėjas, akmuo, avys. Taip pat ir vynas. Skaičiuojama, kad saloje veikia apie 200 vyninių – nuo mažų šeimyninių iki didžiulių kooperatyvų. Be to, vynuogynus turi ir kiekvienas kaimelis, o kiekviena jo šeima daro savo vyną. Jo unikalumas taip pat yra vienas iš ženklų, skiriančią Sardiniją nuo kitų pasaulio salų.

Grupelė tarptautinių vyno ekspertų ir žurnalistų, Sardinijos regioninių žemės ūkio ir kaimo plėtros programų įgyvendinimo agentūros LAORE pakviesti į edukacinį turą „Vermentino in Sardinia“, pravažiavo visą salą nuo Olbijos iki Algero ir žemyn iki Kaljario, susipažindami su maždaug 40 vyninių produkcija. ’Vermentino’ – tai baltųjų vynuogių veislė. Sardinija – antra pagal dydį Viduržemio jūros sala (jos krantus nuo Apeninų pusiasalio skiria Tirėnų jūra) ir sykiu autonominis Italijos regionas, kuriame, kaip juokauja patys sardai, gyvena milijonas žmonių ir trys milijonai avių.

Sardinijos ženklai

Jeigu reiktų išvardyti kelis dalykus, apibūdinančius šią salą, pirmiausia pasakyčiau: vėjas. Kai prieš kelerius metus lankiausi ten pirmą kartą, buvau įsitikinusi, kad dieną naktį jis smarkauja dėl rudens. Bet ruduo čia niekuo dėtas. Vyndariai sako: mistralis gali pūsti 5 dienas paeiliui, o gali ir 365-ias.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Salos identiteto ženklas gali būti ir nuragiai – iš akmens luitų sukrautų bronzos amžiaus žmonių namų liekanos.

Galėtų būti ir Kaljario miestas, kažkuo – gal maurų palikimu, gal kvapu – primenantis portugalų Portą. Sardų virtuvė irgi verta būti salos skiriamuoju bruožu. Tiems, kurie mėgsta žuvų ir jūragyvius, avių pieno sūrį, įvairiausiai paruoštas šviežias daržoves, čia bus tikras rojus. Būtina paminėti porcheddu – tradiciniu būdu ant iešmo lėtai iškeptą paršelį. Tokio ragavome keturiose vakarienėse iš penkių. Paršelis buvo maždaug ketvirtas patiekalas iš penkių.

Ir dar – Sardinija ypatinga ir įdomi dėl autochtoninių, unikalių vynuogių veislių. „Sella & Mosca“ ūkyje teko matyti katalogą, kuriame suregistruotos vynuogių veislės. Sąraše – 1.671 pavadinimas, 300 iš jų sutinkamos Sardinijoje. Juolab sala įdomi mums, Sardinijos vyno Lietuvoje teturintiems labai mažai, vos lašą jūroje.

Daugiavardė ’Vermentino’

Nevardijant daugybės vietinių veislių, saloje labiausiai paplitusios baltoji ’Vermentino’ ir raudonoji ’Cannonau’ (’Grenache’). Kaip daugelis kitų pasaulio vynuogių, ’Vermentino’ turi daug klonų ir vardų, prisitaikiusių prie konkrečios vietos. Italijoje ji žinoma kaip ’Arratelau’, ’Bianca Antica’, ’Carbesso’, ’Favorita’, ’Pigato’ ir kt., Prancūzijoje vadinama dar kitokiais vardais.

’Vermentino’ auga ir kituose Italijos regionuose, tačiau būtent Sardinijoje vyno iš jos padaroma daugiausia – apie 75% viso itališkojo „Vermentino“ kiekio.

Sardinijos ’Vermentino’ turi tris apeliacijas. „Vermentino di Sardegna DOC“ apima beveik visą salą, tačiau daugiausia šių vynų daroma pietinėje dalyje. Nedidelė „Alghero DOC“ apeliacija supa Algero miestą vakarinėje pakrantėje, „Vermentino di Gallura DOCG“ – „dengia“ šiaurės rytinį kampą ir daugmaž sutampa su Olbijos provincija. Pastaroji – vienintelė DOCG apeliacija visoje saloje, suteikta 1996-aisiais, paaukštinus 1975 m. gautą DOC apeliaciją.

Nuo jos ir pradėjome pažintį su „Vermentino“ vynais. Tiksliau, nuo Olbijos – ekonominio provincijos centro su kelių gatvių centru ir dviem bažnyčiomis. Garsieji atvirutiniai paplūdimiai (yra tvirtinančių, kad gražiausi pasaulyje) su baltutėlio smėlio įlankomis ir smaragdo spalvos jūra driekiasi į šiaurę ir į pietus nuo miesto. Šiauriau – ir Kosta Smeraldos kurortas. Savo vilose čia ilsisi pasaulio galingieji – nuo buvusio Italijos ministro pirmininko Berlusconi ar Saudo Arabijos princų iki Holivudo žvaigždės George’o Clooney.

Vermentino di Gallura areale

Ankstyvą rytmetį Olbijos „Grand Hotel President“ viešbutyje (jis puikus, virtuvė vidutiniška) vykstančioje konferencijoje į mūsų galvas sudėliojami skaičiai.

„Vermentino di Gallura DOCG“ apeliacija apima apie 1.100 ha vynuogynų, per metus padaroma apie 4,4 mln. litrų vyno, daromi putojantieji vynai „charmat“ ir „classico“ metodu, saldieji iš džiovintų (passito) ir vėlyvojo skynimo (vendange tardive) vynuogių.

Pagrindiniai „Vermentino di Gallura DOCG“ reikalavimai paprasti: vynai turi būti gaminami iš ne mažiau 95% ’Vermentino’ vynuogių (dauguma jų yra iš 100%). Alkoholio minimumas – 12% (13% – superiore vynams). Dėl karšto klimato leidžiama dirbtinai drėkinti vynuogynus. Yra ir superiore vyno, o tai reiškia daugiau taisyklių.

Arealo ypatumas – granito kalnai, granito ir smėlio dirvožemis. Žiūrint į salą pro lėktuvo iliuminatoriaus langelį, atrodo, kad skrendi virš milžiniško akmens luito, apjuosto balkšva smėlio juostele ir kur ne kur, pakraščiuose ir pietinėje dalyje, paspalvinto žaluma. Sunku suvokti, kaip jame gali augti vynmedžiai. Bet jie auga kažkokiu stebuklingu būdu, atlaikydami kaitrą, sausrą, nuolatinį mistralį ir iš granito įgydami ypatingo skonio.

Vyndariai pasakojo, kad vandens čia amžinai stinga. Todėl buvo baisiai keista, birželį atskridus iš karščio išdegintos Lietuvos matyti žalumos jūrą.

Po konferencijos 12-a „Vermentino di Gallura DOCG“ vyninių pristatė 25-is ’Vermentino’ vynus. Visi vis kitokie, priklausomai nuo dirvožemio, vynuogyno ekspozicijos (jos skirtumai arealo kalvose – begaliniai), aukščio virš jūros lygio, pagaliau – žmogaus.

Apibendrinant galima sakyti, kad apeliacijos sausiems baltiesiems „Vermentino“ vynams būdinga šviežia, tačiau švelni rūgštis, minerališkumas, sūrumas, prieskoninių žolelių, baltųjų gėlių, gudobelių aromatai, skonyje juntamos kriaušių, citrusų, mangų, bananų, ananasų natos. Jei vynas – iš gerų namų ir gerai subalansuotas, didesnis alkoholio kiekis gerklės neerzina, juolab ragaujant jį prie vietos patiekalų ir laikantis sardų perspėjimo būti saikingam.

„Vermentino di Sardegna DOC“

Jau kitoje konferencijoje, vykusioje Kaljaryje, „Hotel Regina Margherita“ (puiki virtuvė) keturiolika „Vermentino di Sardegna DOC“ gamintojų iš pietinės salos dalies pristatė 25-is vynus. Visi buvo iš 100% ’Vermentino’ vynuogių, brandinti plieno talpose. Vynai įvairiausi, kaip ir gamintojai – nuo mažų šeimos vyninių iki didžiulių kooperatyvų, vienijančių po kelis šimtus narių.

„Vermentino di Sardegna DOC“ apeliacijos statusas suteiktas 1988 m. ir tai, ko gero, lėmė, kad dešimtąjį dešimtmetį ėmė gerėti Sardinijos vyno kokybė. Vyndariai atnaujino vynuogynus, daryklas, ėmė kurtis nauji ūkiai. Dabar apeliacija apima 3.500 ha, kasmet pagaminama 10,5 mln. litrų, tai yra daugiau nei dvigubai „Vermentino di Gallura DOCG“ apeliacijos vynų.

Taisyklės čia irgi paprastos: „Vermentino di Sardegna“ vynuose turi būti ne mažiau 85% ’Vermentino’ vynuogių, kiti 15% – kitų baltųjų, tačiau, kaip ir „Vermentino di Gallura“ atveju, vynas dažniausiai daromas iš 100% ’Vermentino’. Mažiausias leistinas alkoholio kiekis – 10,5%, dažnai jis siekia 13,5%.

Tipiškas „Vermentino di Sardegna DOC“ yra sausas, brandinamas plieno talpose. Daromas ir putojantis, ir saldusis passito. Dėl mažesnio alkoholio kiekio DOC apeliacijos vynai lengvesni nei „Gallura DOCG“. Turi šviežios rūgšties, vaisiški, minerališki, poskonyje – daugiau sūrumo. Vėlgi vyndariai pabrėžia, kad gaivų baltąjį saloje sunku padaryti dėl nuolatinių karščių.

Neabejotinai apeliacijai būdingas kalkakmenio, smėlio, molio dirvožemis vynams suteikia kitokių savybių nei granitas. Savitumo vynams suteikia ir tai, kad vynuogynai neretai auga 30–40 m nuo jūros, sakytum, paplūdimyje, kur vėjas jaučiamas dar labiau. Daugiau vėjo – daugiau sūrumo vyne.

Vėjo dovanos

Nori tikėki, nori ne, kai vyndariai tikina, kad sūrumas vyne – dėl vėjo. Teiginį patvirtina praktika vyninėje „Tenuta Sidurra“, ji maždaug valanda kelio nuo Olbijos į patį Galluros arealo centrą, greta vaizdingo viduramžių kaimelio Luogosanto. Išlipus iš autobusėlio, karštis tvoksteli tarsi kirviu į kaktą, šešėliuota takelio puse leidžiamės į vynogyną. Jis lomoje tarp kalnų, tačiau mistralis justi ir čia. Vyndarys Dino Dino, darantis pasaulyje puikiai vertinamus vynus, perbraukia pirštu vielą, ant kurios vyniojasi vynmedžių šakos, palaižo. Kiti daro tą patį. Tikrai, pirštas sūrus, ant vielos – mistralio atpūsta jūros druska, toks pats jos sluoksnelis lieka ir ant vynuogių. Ne tik druskos. Kuo arčiau jūros, sako p. Dino, tuo aiškesnį jodo skonį vyne gali pajusti.

Dar viena konferencija vyko Algere. Tai kitoks miestas, jame kalbama ne sardų ir ne italų kalbomis, o katalonų dialektu – algherese, todėl Algeras kartais vadinamas Barceloneta (Mažoji Barselona). „Hotel Carlos V“ viešbutyje ant jūros kranto (su stebėtinai puikia virtuve) savo „Vermentino“ pristatė 10 vyninių. Tarp jų – ir „Sella & Mosca“, dabar priklausanti „Terra Moretti Group“, kuri 2016-aisiais už 62 mln. Eur įsigijo ją iš „Gruppo Campari“.

Lankėmės toje vyninėje. 1890 m. ją įkūrė inžinierius Erminio Sella ir teisėjas Edgardo Mosca, dabar tai viena didžiausių Europos vyninių, turinti 650 ha, iš jų 520 ha užima vynogynai. Sakoma, kad „Alghero DOC“ apeliacija arealui 1960 m. suteikta šios ir greta esančio kooperatyvo „Cantina Santa Maria di Palma“ dėka.

„Sella & Mosca“ ūkio plotai, Sardinijos masteliais matuojant, – milžiniški, o dirvožemis kur kas įvairesnis, granitas ir klintys, todėl tinka bet kuriai Sardinijos veislei auginti. Kad ir baltajai ’Torbato’, išnykusiai po filokseros. Pagrindinis vyndarys, eksperimentatorius Giovanni Pinna pasakojo, kad iki šeštojo dešimtmečio gal tik jie vieninteliai pasaulyje augino šias vynuoges.

Maistas ir vynas

Sardinijos vyndariai juokauja: baltasis vynas tinka prie baltavilnių avių mėsos, raudonasis – prie juodavilnių. Beje, apie raudonąjį. Jis irgi stebino. ’Cannonau’, ’Monica’, ’Carignano’, ’Caglunari’ veislių vynai, padaryti „Argiolas“, „Ferruccio Deiana“ „Cantina Santa Maria di Palma“ ir kitose vyninėse ar puikios vyndarės Antonellos Corda ūkyje, verti kelionės į Sardiniją.

Kaip ir minėtoji sardų virtuvė. Jei tektų būti Algere, neturėtų nuvilti vakarienė „La Lepanto“ restorane, kur už žmonišką kainą tiekiami puikiausi jūros gėrybių patiekalai. Žinoma, ir botarga (sūdyti ir džiovinti ikrai), ir keptas paršelis, ir tradiciniai „fregula sardo“ – mažutėliai apvalūs makaronai, dažniausiai gardinami moliuskais.

Atsisveikinimo vakarienę, kuri vyko Kaljario pašonėje veikiančiame kooperatyve „Dolianova“, ruošė virtuvės šefas Luigi Pomata, savo restoranėliui Kaljaryje, vadinamam jo paties vardu, uždirbęs „Michelin“ žvaigždutę. Tuno, aštuonkojų, įvairiausių geldelių Sardinijoje gausi visur, tačiau to, ką meistras paruošė iš tuno papilvės, ragauti nebuvo tekę.

Sardinijos žmonių gyvenimo trukmė yra viena ilgiausių pasaulyje. Akivaizdu, kad sardų virtuvė šiuo atveju vaidina vieną svarbiausių vaidmenų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Kodėl šparagai naudingesnis verslas negu auginti braškes Premium

Smidrų, dažniau vadinamų šparagais, augintojų skaičius kasmet auga. Darbo su šia daržove į valias, tačiau...

Gazelė
2022.05.20
Kuo mums įdomus Ukrainos vynas Premium

Gegužę Vilniuje vykusioje tarptautinėje parodoje „Vyno dienos“ surengta ukrainietiško vyno degustacija...

Laisvalaikis
2022.05.15
Kitoks turgus: Paupyje pasiekė 7,5 mln. Eur apyvartą, Benedikto turgus planuoja plėtrą Premium

Įprastoms turgavietėms atsigaunant po pandemijos klesti ir visiškai kitokių koncepcijų objektai, kurie irgi...

Prekyba
2022.05.12
Kol Lietuvos įstatymai draudžia kalbėti apie vyną, ES mūsų vyndariams dega žalią šviesą Premium

„Europos Sąjungos (ES) pripažinimas, kad Lietuvoje galima auginti vynuoges ir daryti vynuogių vyną reiškia,...

Laisvalaikis
2022.05.06
Į Kauną (maisto) kultūros: tarpukario restoranų sudakai ir obaliai Premium

Kultūros turistų maršrutuose po Kauną atsiranda ir barai, restoranai – ir pramoginiais, ir pažintiniais...

Gazelė
2022.05.06
Gastronomijos savaitės žvaigždė – Palangos restoranui „Amsterdam Plaza“

Balandžio 25 d.–gegužės 1 d. vykusioje vienuoliktoje Lietuvos gastronomijos savaitėje specialius meniu siūlė...

Laisvalaikis
2022.05.04
Reklamai pasitelkė šokolado meditaciją

Pastaruosius du mėnesius visas pasaulis gyvena karo Ukrainoje nuotaikomis – tai sekina ir psichologiškai, ir...

Rinkodara
2022.05.01
Mąstantiems atidaryti restoraną ar kavinę: kokių klaidų nepadaryti verslo pradžioje Premium

Jei svajonė turėti savo maitinimo įstaigą, tegul ir visai nedidukę, neapleidžia, o sąskaitoje yra šiokių...

Gazelė
2022.04.30
„Michelin“ gidas – jau Estijoje, virėjai laukia žvaigždučių Premium 2

Balandžio pradžioje garsiojo „Michelin“ gastronomijos gido ir Estijos verslumo, turizmo bei inovacijų...

Laisvalaikis
2022.04.28
Kaip atidaryti greitojo maisto restoraną, kai pinigų kišenėje – ne tiek jau daug Premium

Maitinimo verslas – rizikingas ir gana brangus malonumas. Tačiau verslininkų patirtis rodo, kad neprastą...

Gazelė
2022.04.26
„Huracan Coffee“ įkūrėjas: kavos puodelį reikėtų pabranginti dvigubai, bet niekas tam nesiryš Premium 35

Dvejus metus trunkanti pandemija, karas Ukrainoje, pasikeitę vartotojų įpročiai ir tiesiog akyse auganti...

Gazelė
2022.04.22
Restoranų vaišės: per Velykas antrų Kalėdų nebus, bet reikia bandyti viską Premium

Šventėms artėjant, kai kurie gyventojai nutaria vaišes verčiau užsisakyti gatavas, negu gamintis jas patiems.

Gazelė
2022.04.13
Darbdaviai šokiruoti: kai kurie darbuotojai kitur nėra gavę „baltos“ algos Premium 21

Mokėti visus mokesčius, atrodytų, yra savaime suprantama, tačiau tik ne maitinimo sektoriuje. Vis dėlto...

Gazelė
2022.04.07
„Burger Kiosk“ strategija: būti klientams ant tako, į užkandines investuoti iki 20.000 Eur Premium

Svajonę turėti savo restoraną ar kavinę galima įgyvendinti su palyginti nedidelėmis investicijomis. „Burger...

Gazelė
2022.04.03
Patarimai restoranams: sąnaudų kainų valdymas prasideda nuo audito

Maitinimo įstaigoms pastaraisiais metais dorojantis su skirtingais iššūkiais, gastronomijos verslo...

Gazelė
2022.04.02
Dienos pietų kainos – arti psichologinės ribos: kokių sprendimų rado restoranai Premium 14

Kai produktai, energija, kuras brangsta kone kasdien, vis daugiau maitinimo įstaigų griebiasi skaičiuotuvo ir...

Gazelė
2022.04.01
Metė darbus bankuose ir įkūrė verslą: gyvenimai tiesiog apsivertė Premium

Prestižinė darbovietė finansų sektoriuje, galimybė kilti karjeros laiptais, stipriai sukalta motyvacinė...

Gazelė
2022.03.25
Greitojo maisto restoraną Vilniuje įkūrė per pusantro mėnesio ir vos už 20.000 Eur Premium

Patirtis ir noras dirbti gali būti svarbiau net už pinigus: sostinės restorano „Good Mood Food“ įkūrėjai,...

Gazelė
2022.03.23
Smulkieji verslą išplėtė po visą Lietuvą tik išsprendę lygtį su vienu nežinomuoju Premium

Transporto pasiūla yra didelė, tačiau smulkieji verslininkai, ieškantys specifinės paslaugos, kartais net...

Gazelė
2022.03.20
Dėl restorano grįžo gyventi Klaipėdon, bet netrukus tokį pat įkūrė ir Vilniuje Premium 1

Kai kurie verslininkai nesiima plėstis geografiškai, nes bijo, kad, fiziškai nebūdami kurioje nors vietoje,...

Gazelė
2022.03.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku