Daugiausiai alkoholio užsienyje perka estai, lietuviai – antri

Publikuota: 2018-09-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nyderlandų tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ atliktas Baltijos šalių pasienio prekybos tyrimas atskleidė, kad 4 iš 5 užsienyje perkančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečių į savo pirkinių krepšelį įsideda ir alkoholio.

Atliekant tyrimą, remtasi bendrovės „Spinter tyrimai“ 2017 m. gruodį įvykdyta reprezentatyvia apklausa Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kurioje dalyvavo 3.019 vyresnių nei 18 m. šalių piliečių, maždaug po 1.000 iš kiekvienos valstybės.

Statistikos duomenys rodo, jog pagal alkoholio suvartojimą tarp Baltijos valstybių nėra didelių skirtumų, tačiau dėl skirtingo alkoholio įperkamumo skiriasi užsienyje perkamų alkoholinių gėrimų krepšelis.

Pasienio prekybos tyrimas parodė, kad vienas namų ūkis Lietuvoje per mėnesį įsigyja vidutiniškai 5,4 l alaus ir 1,77 l kitų alkoholinių gėrimų. Latviai nusiperka 5,26 l alaus ir 2,04 l kitų alkoholinių gėrimų, estai – 6,08 l alaus ir 1,94 l kitų alkoholinių gėrimų.

Lietuviai svetur perka alų

Apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėn. užsienyje pirko 49% lietuvių, 52% latvių ir 56% estų. Pasak tyrėjo, dažniausiai svečioje šalyje alkoholį buvo linkę pirkti estai, rečiausiai — latviai.

„Net 88% estų, perkančių kaimyninėje valstybėse, į pirkinių krepšelį įsideda alkoholinių gėrimų. Tarp lietuvių tokių buvo 84%, latvių — 81%. Estai dažniausiai rinkosi stipriuosius gėrimus ir alų, latviai – po lygiai vyną, stipriuosius gėrimus ir alų. Lietuviai pirmenybę teikė alui“, — pranešime cituojamas Jerzy‘is Straatmeijeris, tyrimui vadovavęs instituto „Regioplan“ atstovas.

Lemia kainų skirtumas

Vienu aspektu tyrimas nieko naujo neatskleidė: anot tyrėjų, pagrindinė pirkimo svetur priežastis yra alkoholio įperkamumo skirtumai namų ir kaimyninėse rinkose. Pavyzdžiui, iš vidutinės algos 2017 m. pabaigoje Lietuvos gyventojas galėjo įsigyti 422 l alaus, Latvijoje už tokią pačią sumą jis galėjo nusipirkti 100 l daugiau.

„Dėl didesnių algų estų alaus įperkamumas kaimyninėje Latvijoje dar didesnis. Estijos gyventojas namuose už vidutinę algą gali nusipirkti 465 l alaus, Latvijos – beveik 800 l. Patys latviai mažiau perka alkoholį užsienyje, nes ten jis brangesnis. Kai viena ekonominė zona panaikina fizinio judėjimo ribojimus, reikšmingiausias faktorius tampa kaina“, — cituojamas p. Straatmeijeris.

Baltijos šalių piliečių galimybės smarkiai skiriasi nuo Olandijos ir Vokietijos piliečių – pastarieji už vidutinę algą gali įsigyti 3 kartus daugiau alaus – atitinkamai 1.524 ir 1.781 l, taigi jokių priežasčių pirkti alkoholį svetur neturi.

Ponas Straatmeijeris netiesiogiai pritaria garsiojo kareivio Šveiko ištarmei apie vyriausybes ir alų, teigdamas, jog „kuo mažiau produkto už vidutinę algą gali įsigyti šalies gyventojas, tuo didesnis jo patiriamas spaudimas vykti į gretimą šalį“.

Milijardiniai praradimai

Studijos autoriai suskaičiavo, kad Baltijos šalių gyventojai pirkiniams užsienyje išleidžia daugiau nei milijardą eurų. Pranešime cituojama Indrė Zakalskytė, „EY“ darbo grupės vadovė, teigia, jog „tokios pinigų sumos daro poveikį tiek Baltijos valstybių ekonomikoms, tiek viešiesiems finansams“.

Kaip pavyzdį ji pateikia alaus pramonę: „Įvertinus pasienio prekybos mastus, lietuviai, estai ir latviai užsienyje atitinkamai įsigyja 49,5, 17,6 ir 9,4 mln. litrų alaus. Lietuvos biudžetas dėl to netenka apie 40 mln. eurų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, Estija — apie 25 mln. eurų, Latvija — 11 mln. Dėl pirkimo užsienyje didieji aludariai nuostolių nepatiria, nes jie priklauso alaus koncernams, kurie turi įmones visose Baltijos šalyse. Tik perskirstomos darbo vietos ir investicijos tarp šalių, priklausomai nuo pirkėjų srauto — didžiausios pralaimėtojos šiuo atveju tampa valstybės“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Tiesa ar drąsa: vynas veganams, be gliuteno, be alergenų 4

Prieš savaitę apžiūrėjęs vyno butelį vienoje Vilniaus parduotuvėje nustebau – ant etiketės puikavosi iki tol...

Laisvalaikis
2018.10.14
Paskelbė geriausius pasaulio restoranus 1

Šefai, restoranų verslo atstovai ir kritikai išrinko geriausių pasaulio restoranų penkiasdešimtuką. Šiemet jų...

Laisvalaikis
2018.10.08
Išrinko geriausius pasaulio barus

Dešimtą kartą skelbiamo geriausių pasaulio barų penkiasdešimtuke šiemet be konkurencijos karaliauja...

Laisvalaikis
2018.10.05
Amaronės krikštatėvio pėdomis

Italijoje, Veroną supančiame Veneto regione, gausu gero ar net didingo vyno gamintojų, tačiau nė vienas jų...

Laisvalaikis
2018.09.30
„Sweet Root” restorano komanda: esame tokie, kokie norime 2

„Užmiršome svarbiausią taisyklę, kad visų svečių nesukviesi, visų norų nepatenkinsi. Tik po dvejų metų...

Laisvalaikis
2018.09.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau