Lietuvos vyno rinka: be aiškaus judėjimo viena kryptimi

Publikuota: 2018-08-14
Įtaką Lietuvos vyno rinkai daro ir tai, kad čia yra nemažai užsienio kapitalo vyno platintojų, kurie sprendimus atnaujinti portfelį priima svetur. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Įtaką Lietuvos vyno rinkai daro ir tai, kad čia yra nemažai užsienio kapitalo vyno platintojų, kurie sprendimus atnaujinti portfelį priima svetur. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pigesnių vynų pardavimai mažėja, brangesnių – laikosi tame pačiame lygmenyje. Po Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų formuojasi vartotojų įpročiai vyno atsivežti iš užsienio, o rinkos tendencijas lemia tai, jog užsienio kapitalo vyno platintojai sprendimus apie lietuviško portfelio atnaujinimą priima ne Lietuvoje, o užsienio šalyse.

Svarbiausioji visos gėrimų rinkos naujiena yra ta, kad vieni populiariausių gėrimų prekių ženklų pasaulyje iš vienų Lietuvos didmenininkų portfelio persikėlė į kitų. Antroji naujiena – tiksliau, išsipildžiusi prognozė – yra ta, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojus Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ) pataisoms, akcizo surinkimas per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, krito 2,1%, t. y. surinkta 3,3 mln. Eur mažiau. Apie didžiųjų prekių ženklų judėjimą VŽ rašė čia.

Be aiškios krypties

Kalbant apie konkretų rinkos segmentą – vyną, naujienos matomos, bet ne tokios ryškios. Vyno analitikas Gintautas Jašinskas vyno rinkos bendrąsias tendencijas įvardija vienu žodžiu: „turbulentiškumas“. Tai reiškia, kad „viskas susukta ir sujaukta, nėra aiškaus judėjimo viena kryptimi“. Anot jo, ryškiausiai matomas pokytis Lietuvos vyno rinkoje susijęs su pirkėjų skonio pokyčiais, tai reiškia, kad „aromatingi baltieji vynai nulipo nuo pjedestalo“.

„Remiantis ir objektyviais skaičiais, ir empiriniais pastebėjimais, daugumos aromatingų baltųjų vynų pardavimai krito. Tai pasakytina apie ’Gewurztraminer‘, ’Riesling‘, ’Pinot Grigio‘, ’Sauvignon Blanc‘ vynus. Jų vietą tikriausiai užima putojantieji vynai – ispanų cava, italų prosecco ir iš dalies – prancūzų cremant. Apskritai analogiškų kainų segmente – 8–14 Eur už butelį, putojančio vyno pardavimai yra gyvesni ir įvairesni, nes rinkos senbuviai nepatyrė kritimo, o naujokai irgi atrado savo vietą“, – sako p. Jašinskas.

Dėl krintančių vyno pardavimų, tik kitu aspektu, jam pritaria Albertas Koncijalovas, someljė ir kompanijos „Prike Lietuva“ gėrimų ekspertas. Anot jo, pigesnių vynų pardavimas stipriai sumažėjo iš dalies todėl, kad prekybos tinklai „Norfa“, „Maksima“, „Iki“ patys jau kuris laikas importuoja gėrimus ar per atstovus vežasi Lietuvoje jau esamus prekių ženklus.

„Tokių tinklinių produktų pardavimai traukiasi iki 30–40%, o kiekvieno importuotojo pardavimų apimtis automatiškai traukiasi dar labiau“, – aiškina p. Koncijalovas. Jis skaičiuoja, kad kalbant apie vidurinį ir žemesnį kainų segmentą, sumažėjo vyno iš Europos pardavimai, o vyno iš Naujojo Pasaulio (NP) pardavimai krinta ne taip ryškiai. Tai lemia lietuvių skonio ypatumai – mėgstame pilnesnio kūno, intensyvesnius, mažai taninų ir didesnės alkoholio koncentracijos vynus.

„Lietuvos pirkėjų skonis – specifinis, jis smarkiai skiriasi nuo kitų, net palyginti su Latvija ir Estija. Tarkime, ’Primitivo‘ vynuogių vyną iš Italijos jie pradėjo vežtis kur kas vėliau, ten jis nėra toks svarus produktas kaip Lietuvoje. Mūsų skonis eina per saldesnę prizmę, todėl žmonės perka Naujojo Pasaulio vynus ir nesuka galvos, iš kurios konkrečiai šalies jie yra. Kita vertus, labiau išprusę vartotojai ieško išskirtinumo, subtilumo, elegancijos, įvairovės, o ji dauguma atvejų galima tik Europoje“, – aiškina p. Koncijalovas. Jis priduria, kad kalbant apie brangius vynus, jų žmonės dažnai siunčiasi patys per įvairias kompanijas, vyno pirklius.

Kyla ar krinta

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. antrąjį pusmetį į Lietuvą buvo importuota 45.241 l vyno, 2017 m. per tą patį laiką – 55.767 l, t. y. 23% daugiau. Pagal importo apimtį pirmąsias vietas užėmė Ispanija, Italija, Prancūzija.

Tęsinys – po grafiku.

[infogram id=“557ff270-9e5d-4f16-adf6-22c556b79263“ prefix=“mDa“ format=“interactive“ title=“Laisvalaikis: vyno importas“]

„International Wine & Spirit Research“ (IWSR) duomenys rodo šiek tiek kitokią rikiuotę. Pagal vyno pardavimus Lietuvoje šalys rikiuojasi taip: Ispanija, Prancūzija, Italija, Čilė, o tie pardavimai krinta: 2017 m. parduota 157.000 dėžių (9 l talpos) mažiau nei 2016-aisiais.

Kita vertus, SD duomenys rodo ne pardavimą, o importą, ir atvežtas kiekis nebūtinai reiškia parduotas. Be to, skaičiai gali būti ne visai tikslūs, nes vyno į Lietuvą patenka ne vien iš gamintojų, bet ir per trečiąsias šalis, pvz., Estiją, Daniją, Nyderlandus ir pan., ne vien iš šalių gamintojų.

ir Ispanija, ir ’Primitivo‘

Kalbant apie konkrečių šalių vyno, kurio kaina svyruoja iki 10 Eur ir nuo 10 iki 20 Eur, populiarumą Lietuvoje, tvirtas pozicijas užėmusi Ispanija, o smulkinant konkrečias šalis į regionus, padėtis, anot p. Jašinsko „labai įdomi“.

„Išskirčiau du dalykus – stilių, nes akivaizdu, kad žmonėms patinka sodrios spalvos, kvapo, skonio ir dažnai – užmaskuoto cukraus vynai, bet ne mažiau svarbūs ir prekių ženklai“, – komentuoja p. Jašinskas ispaniško vyno pozicijas Lietuvoje. Anot jo, pastaruosius 10–15 m. svarbiausi šios šalies vyno prekių ženklai beveik nekinta, jie priklauso Katalonijos gamintojams.

„Vėlgi, jei lietuviams būtų svarbi Katalonija kaip regionas, iš ten turėtume kur kas daugiau lyderiaujančių gamintojų. O kad svarbus vyno stilius, matome iš kitų į pirmą dešimtuką patenkančių ispaniškų vynų, kurie yra sodrūs ir ryškūs, primenantys Čilės vynus“, – aiškina p. Jašinskas.

Anot jo, perkantieji itališkus vynus pirmenybę teikia ne kilmės vietai, o vyno stiliui. Taigi Lietuvoje populiariausi vynai, pagaminti bent iš dalies vytintų vynuogių, t. y. turintys daugiau spalvos, aromato ir paslėpto saldumo.

„Net dabartinėje situacijoje tokie prekių ženklai jaučiasi komfortiškai ir sugeba augti. Taip, regionai svarbūs – Sicilija, Apulija ar kuris nors kitas, tačiau vyno stilius pirkėjams yra svarbiau“, – sako p. Jašinskas. Anot jo, kalbant apie mažesnių kainų segmentą, žmonės renkasi ’Primitivo‘ vynus kaip greitąjį maistą, tačiau kritikai, ekspertai propaguoja kitokį vyno stilių ir anksčiau ar vėliau jis keisis.

Kalbant apie Prancūziją, populiaresni yra klasikiniai santūresni vynai. Neabejotinai svarbi kaina ir pasitikėjimas žinomais prekių ženklais, o, palyginti su kitomis šalimis, Prancūzijos aukštesnės kainos vyno įvairovė akivaizdžiai didesnė.

Karūna Italijai

Vyno ekspertas Arūnas Star­kus, Vyno klubo (VK) ben­d­raturtis, rinkos tendencijas brėžia remdamasis VK patirtimi. Pasak jo, toliau auga susidomėjimas ’Pinot Noir‘ vynuogėmis, kartu ir Burgundija. Juntamas „Chardonnay“ renesansas, ypač aukštos kokybės vyno segmente. Auga susidomėjimas labai gerais ąžuolo statinėse brandintais baltaisiais vynais: iš Pessac Leognano apeliacijos, ’Godello‘ vynuogių veislės.

Anot p. Starkaus, matyti ir daugiau pokyčių: natūraliojo vyno poreikis juntamas nebe tik restoranuose, bet ir parduotuvėse, jis susijęs ir su mažiau alkoholio turinčio vyno poreikio augimu jau kelinti metai iš eilės. Šampanas tapo nebe prabangos preke, o putojančio vyno standartu. Kolekcininkai jau antri metai džiaugiasi itin aukštos kokybės 2015–2016 m. vynais iš Europos ir pildo rūsius.

„Apskritai kainoms mažiau jaut­rus pirkėjų segmentas mė­gaujasi gyvenimu ir išaugu­siomis galimybėmis ragauti vis geresnio vyno“, – sako p. Starkus.

„Kita vertus, – priduria jis, – jaučiame, kad po AKĮ pakeitimų formuojasi įpročiai vyno atsivežti iš užsienio. Dabar gerokai sunkiau komunikuoti apie mūsų parduodamą vyną, todėl laimi užsienio tiekėjai, kurie vis dar gali pasiekti Lietuvos vartotoją be apribojimų. Lemiamą vaidmenį čia atlieka net ne kaina, o įsivyraujantis įsitikinimas, kad Lietuvoje – dideli mokesčiai.“

Anot p. Starkaus, populiariausi VK vynai iš Ispanijos yra klasikinio „amerikietiško ąžuolo mačiusio reserva stiliaus“.

„Tokį vyną geriausiai pažįstame iš Riochos regiono, tačiau yra alternatyvų iš Ribera del Duero, Bierzo, La Mancha. Prancūzija – per daug įvairi, kad būtų įmanoma apibendrinti. Ji stipri stilingais, sausais bei gaiviais baltaisiais ir harmoningais, vidutinio svarumo raudonaisiais iš visų regionų. Pagaliau – tai šampano tėvynė“, – vardija p. Starkus. Italija, anot jo, visada buvo stipri klasikiniais raudonaisiais, kurie gaivūs, taniniški ir labai sausi. Taigi – Toskana, Pjemontas vis dar populiariausi.

Anot p. Jašinsko, brangaus vyno segmente iki šiol nepralenkiami itališki vynai iš Apulijos, Toskanos bei Veneto regionų. Kita vertus, Prancūzija metai iš metų stiprina pozicijas ir gali paveržti pirmąją vietą ar bent jau priversti Italiją pasispausti.

Įvairovės galimybės

Iš pirmo žvilgsnio Lietuvos vyno rinka yra įvairi. Kitas klausimas – kiek ji dar gali plėstis. Pasak p. Starkaus, VK portfelis nauju gamintoju pasipildo ne rečiau kaip kas dvi savaitės: „Sąrašas to, ką norėtume atsivežti, – labai ilgas, ir naujienų galėtų būti dar daugiau, tačiau nelabai brangūs, įdomūs ir reti vynai iš mažiau žinomų šalių, regionų, vynuogių įsivažiuoja labai lėtai. Kol susiformuoja paklausa, praeina metai dveji. Brangių, kokybiškų vynų rinka yra ribota. Ji auga lėtai, tokio vyno vartotojai perka ir užsienyje. Taigi, konkuruojame su visu pasauliu“, – sako p. Starkus.

Kita vertus, priduria jis, kyla įspūdis, kad gamintojams sunku sudominti kitus importuotojus. Anot pašnekovo, tai gerai iliustravo prieš porą mėnesių vykęs 40-ies Moldovos, Gruzijos, Armėnijos ir Makedonijos vyndarių vizitas. Į susitikimus atvyko vos keli platintojai ir keletas someljė.

„Taip yra ir todėl, kad rinkoje – nemažai užsienio kapitalo vyno platintojų, kurie sprendimus apie portfelio atnaujinimą gal priima Estijoje, Latvijoje. Kita vertus, „Vyno dienose“ dalyvaujantys vyndariai neretai susiranda importuotojus. Taigi naujienų rinkoje atsiranda, tačiau ne tiek, kiek galėtų“, – sako vyno specialistas.

Pasak p. Jašinsko, yra prekių ženklų, kurie stabiliai laikosi metai iš metų ir laikysis toliau. Tai pasakytina apie tuos pačius ’Primitivo‘ vynus, daromus Pietų Italijoje, kur ekonominės sąlygos leidžia gaminti vyną nebrangiai ir parduoti jį su gerokai didesne marža.

„Kainos manevrui galimybė ten didelė, taigi tikėtina, kad naujų vyndarių, kurie įrodys, kad jų vynas gali būti pigesnis arba kitoks, rinkoje atsiras, kaip iki šiol“, – sako p. Jašinskas. Anot jo, tokia pati tendencija matyti naujųjų Zelandijos ’Sauvignon Blanc‘ vynų – tos šalies senbuviai brangsta, atsiranda pigesnių naujokų. O Vokietijos vynų tokių pokyčių nematyti: Lietuvoje išlieka stiprus rinkos lyderis – ’Riesling‘ vynai.

„Rislingai iš pilkosios zonos Lietuvoje iškilo labai greitai ir neseniai – regimesni pardavimai prasidėjo tik 2003 m. Nišinėse rinkose, kaip tik tokia yra Lietuvos, įsižiebusios žvaigždės išlieka stabilesnės. Meinstryminėse rinkose pokyčių vyksta kur kas dažniau“, – sako p. Jašinskas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Michelin“ restoranų rojus – Azija 1

„Michelin“ žvaigždutė prie restorano pavadinimo gurmanams sufleruoja kokybę ir išskirtines patirtis.

Laisvalaikis
2018.12.09
„Stiklių“ restorane – revoliucija

Gera žinia tiems, kurie nekantrauja išbandyti, kuo nustebins vilniškio „Relais & Ch?teaux Stikliai Hotel“...

Laisvalaikis
2018.12.07
Lietuvos virėjai iš pasaulio čempionato parsivežė bronzą 1

Liuksemburge vykusiame pasaulio kulinarijos čempionate „Culinary World Cup 2018“ Lietuvos nacionalinė šefų...

Laisvalaikis
2018.12.03
Vyno verslas mokys skaičiuoti suvartojamo alkoholio kiekį 3

Pernai lapkritį Lietuvos someljė mokykla (LSM) tapo tarptautinės nepolitinės, atsakingą verslą vienijančios...

Laisvalaikis
2018.12.02
Investicinio vyno kaina auga dešimtimis procentų

Daugiau kaip pusę milijono dolerių – tiek spalio 13 d. anonimu norėjęs likti Azijos vyno kolekcininkas...

Laisvalaikis
2018.11.25
Šalia paminklo tautos patriarchui atidaro restoraną su „Basanavičiaus sale“

Sostinės Senamiestyje, šalia paminklo tautos patriarchui Jonui Basanavičiui, penktadienio vakarą duris...

Laisvalaikis
2018.11.23
Gastronomijos scenos naujokai laimėjo dar vieną konkursą

Savaitės pradžioje Vilniuje vykusiame viename įdomiausių Lietuvoje ir, ko gero, vieninteliame pasaulyje...

Laisvalaikis
2018.11.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau