Supermaistas: įsitikinimai ar nauda?

Publikuota: 2018-01-07
Šalavijų sėklos turi daugiau omega-3 riebiųjų rūgščių negu lašišos, bet iš sėklų jos sunkiau pasisavinamos. 
Mattonstock.com nuotr.
Šalavijų sėklos turi daugiau omega-3 riebiųjų rūgščių negu lašišos, bet iš sėklų jos sunkiau pasisavinamos. Mattonstock.com nuotr.

Apie mėlynių, lapinių kopūstų, lašišų ar linų sėmenų naudą yra girdėjęs kiekvienas. Parduotuvėse galima rasti ir labiau egzotiškų vadinamajam supermaistui priskiriamų uogų, daržovių, sėklų ir net jų miltelių. Bet ar šie produktai tikrai sveikesni už kitus?

„Labai patogu manyti, kad vieni maisto produktai sveiki, kiti – nesveiki, o treti – itin sveiki. Bet gal juos valgydami tik apgaudinėjame save?“ – retoriškai klausiama „The Guardian“ straipsnyje „Visa tiesa apie supermaistą“ ir pateikiami faktai apie populiariausius superproduktus.

Lapiniai – kaip paprasti

Lapiniai kopūstai šiuo metu yra labai populiarūs – juos kremta žvaigždės, rekomenduoja medikai, liaupsina sveikuoliai. Tačiau ar lapiniai kopūstai yra sveikesni už kitus?

Atsakymas – „ne“, rašo „The Guardian“. Juose išties daug geležies, skaidulų, antioksidantų, kurie skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, tačiau tai pasakytina apie daugelį daržovių. Medikai atkreipia dėmesį, kad suvalgius daugiau lapinių kopūstų rezultatas nebus geresnis – pakanka vartoti bet kokių žalių daržovių.

„Tai lyg aiškinti, kad mašina važiuos greičiau, jei įpilsi daugiau degalų. Taip nėra“, – rašo „The Guardian“.

Tiesa, lapiniuose kopūstuose yra daugiau kalcio ir vitamino B6 nei paprastuose kopūstuose, brokoliuose, špinatuose ar morkose, tačiau mažiau geležies, magnio ar kalio nei špinatuose, gerokai mažiau skaidulų nei Briuselio kopūstuose.

Nauda – kauliukuose

Tai tikras delikatesas ir vienas populiariausių vaisių JAV. Jų paklausa tokia didelė, kad pastaruoju metu į avokadų verslą nusitaikė Meksikos nusikalstamos gaujos. Maistine verte ir nauda avokadai išties nepaprasti. Tačiau ar jie turi ypatingų galių – kitas klausimas.

Didelis riebalų kiekis – svarbiausia avokadų savybė. Tai mononesočiosios rūgštys, labai naudingos širdies ir kraujagyslių darbui. Tačiau tokių pačių riebalų gaunama suvalgius riebios žuvies, riešutų, tyro alyvuogių ar saulėgrąžų aliejaus.

Be to, avokadai yra labai kaloringi – viename vaisiuje yra 240 kilokalorijų (batonėlyje „Mars“ – 228 kcal).

Aštuonios preliminarios studijos, atliktos 2013-aisiais, pateikė duomenų, kad avokadai gali gerinti kraujotakos sistemos veiklą. Tačiau rezultatai – negalutiniai, be to, tyrimus finansavo avokadų augintojai.

„Esama duomenų, kad avokadų ekstraktas gali padėti gydyti leukemiją, tačiau veiklioji ekstrakto medžiaga avokatinas B išgaunama iš avokadų kauliukų, tad valgant vaisių jos vis tiek negausime“, – rašo „The Guardian“.

Granatų – šimtais

2012 m. JAV teismas uždraudė granatais ir jų produktais prekiaujančiai kompanijai reklamoje skelbti, esą šie vaisiai neabejotinai naudingi sveikatai. Iš tiesų tyrimuose tik užsimenama, kad granatų sultys gali padėti cholesterolio pažeistoms kraujagyslėms, pagerinti kraujo apytaką širdies ligomis sergantiems žmonėms, sulėtinti prostatos vėžio vystymąsi, bet tai tik prielaidos, be to, tokius rezultatus galėtų lemti tik labai didelis suvartojamų granatų kiekis. Be to, daugiausia antioksidantų yra nevalgomoje granatų žievėje.

Ožerškių uogos

Šios skanios, bet gana bran­gios uogos (goji) esą ga­ran­­tuoja ilgaamžiškumą. Ta­čiau šiuolaikiniai moksliniai ty­rimai apie jų naudą gydant vėžį, širdies ir kitas ligas yra pa­vieniai. Be to, teigiamą po­veikį galėtų turėti tik milžiniški šių uogų kiekiai, kurių neįmanoma suvalgyti.

Juodos sėklytės ar lašiša

Ispaninio šalavijo (chia) sėklos turi daug omega-3 riebiųjų rūgščių.

Šimte gramų sėklų yra 17 g omega-3 rūgščių – tai maždaug 8 kartus daugiau nei tokiame pačiame kiekyje lašišos. Tačiau šiose sėklose esančias riebiąsias rūgštis organizmas pasisavina vangiai ir gauna vos 1,8 g rūgščių iš 100 g sėklų – 2 kartus mažiau, negu pasisavina iš lašišų.

Burokėliai – ir žalingi

Burokėliai nepasižymi dideliu vitaminų ir mineralų sąrašu, tačiau mažina kraujo spaudimą. Kodėl? Šiuo poveikiu pasižymi azoto oksidai, kurie susidaro organizmui perdirbant burokėliuose susikaupusius nitratus. Taigi, kur kas sveikiau sportuoti ir atsisakyti druskos, o ne valgyti burokėlius“, – konstatuoja „The Guardian“.

Be to, jei burokėliai valgomi su raudona mėsa, organizme susidaro nitrozaminų, kurie didina žarnyno vėžio riziką.

Nenuostabu, kad Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pataria suvalgyti ne daugiau kaip 1–2 burokėlius per dieną.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Apie evoliuciją, mokslą ir pieną Premium

Jeigu nemiegojote mokykloje per biologijos pamokas, žinote, kad žmogus – tai stuburinis gyvūnas,...

Verslo klasė
2018.12.14
„Michelin“ restoranų rojus – Azija 1

„Michelin“ žvaigždutė prie restorano pavadinimo gurmanams sufleruoja kokybę ir išskirtines patirtis.

Laisvalaikis
2018.12.09
„Stiklių“ restorane – revoliucija

Gera žinia tiems, kurie nekantrauja išbandyti, kuo nustebins vilniškio „Relais & Ch?teaux Stikliai Hotel“...

Laisvalaikis
2018.12.07
Lietuvos virėjai iš pasaulio čempionato parsivežė bronzą 1

Liuksemburge vykusiame pasaulio kulinarijos čempionate „Culinary World Cup 2018“ Lietuvos nacionalinė šefų...

Laisvalaikis
2018.12.03
Vyno verslas mokys skaičiuoti suvartojamo alkoholio kiekį 3

Pernai lapkritį Lietuvos someljė mokykla (LSM) tapo tarptautinės nepolitinės, atsakingą verslą vienijančios...

Laisvalaikis
2018.12.02
Investicinio vyno kaina auga dešimtimis procentų

Daugiau kaip pusę milijono dolerių – tiek spalio 13 d. anonimu norėjęs likti Azijos vyno kolekcininkas...

Laisvalaikis
2018.11.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau