Supermaistas: įsitikinimai ar nauda?

Apie mėlynių, lapinių kopūstų, lašišų ar linų sėmenų naudą yra girdėjęs kiekvienas. Parduotuvėse galima rasti ir labiau egzotiškų vadinamajam supermaistui priskiriamų uogų, daržovių, sėklų ir net jų miltelių. Bet ar šie produktai tikrai sveikesni už kitus?
Labai patogu manyti, kad vieni maisto produktai sveiki, kiti nesveiki, o treti itin sveiki. Bet gal juos valgydami tik apgaudinėjame save? retoriškai klausiama The Guardian straipsnyje Visa tiesa apie supermaistą ir pateikiami faktai apie populiariausius superproduktus.
Lapiniai kaip paprasti
Lapiniai kopūstai šiuo metu yra labai populiarūs juos kremta žvaigždės, rekomenduoja medikai, liaupsina sveikuoliai. Tačiau ar lapiniai kopūstai yra sveikesni už kitus?
Atsakymas ne, rašo The Guardian. Juose išties daug geležies, skaidulų, antioksidantų, kurie skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, tačiau tai pasakytina apie daugelį daržovių. Medikai atkreipia dėmesį, kad suvalgius daugiau lapinių kopūstų rezultatas nebus geresnis pakanka vartoti bet kokių žalių daržovių.
Tai lyg aiškinti, kad mašina važiuos greičiau, jei įpilsi daugiau degalų. Taip nėra, rašo The Guardian.
Tiesa, lapiniuose kopūstuose yra daugiau kalcio ir vitamino B6 nei paprastuose kopūstuose, brokoliuose, špinatuose ar morkose, tačiau mažiau geležies, magnio ar kalio nei špinatuose, gerokai mažiau skaidulų nei Briuselio kopūstuose.
Nauda kauliukuose
Tai tikras delikatesas ir vienas populiariausių vaisių JAV. Jų paklausa tokia didelė, kad pastaruoju metu į avokadų verslą nusitaikė Meksikos nusikalstamos gaujos. Maistine verte ir nauda avokadai išties nepaprasti. Tačiau ar jie turi ypatingų galių kitas klausimas.
Didelis riebalų kiekis svarbiausia avokadų savybė. Tai mononesočiosios rūgštys, labai naudingos širdies ir kraujagyslių darbui. Tačiau tokių pačių riebalų gaunama suvalgius riebios žuvies, riešutų, tyro alyvuogių ar saulėgrąžų aliejaus.
Be to, avokadai yra labai kaloringi viename vaisiuje yra 240 kilokalorijų (batonėlyje Mars 228 kcal).
Aštuonios preliminarios studijos, atliktos 2013-aisiais, pateikė duomenų, kad avokadai gali gerinti kraujotakos sistemos veiklą. Tačiau rezultatai negalutiniai, be to, tyrimus finansavo avokadų augintojai.
Esama duomenų, kad avokadų ekstraktas gali padėti gydyti leukemiją, tačiau veiklioji ekstrakto medžiaga avokatinas B išgaunama iš avokadų kauliukų, tad valgant vaisių jos vis tiek negausime, rašo The Guardian.
Granatų šimtais
2012 m. JAV teismas uždraudė granatais ir jų produktais prekiaujančiai kompanijai reklamoje skelbti, esą šie vaisiai neabejotinai naudingi sveikatai. Iš tiesų tyrimuose tik užsimenama, kad granatų sultys gali padėti cholesterolio pažeistoms kraujagyslėms, pagerinti kraujo apytaką širdies ligomis sergantiems žmonėms, sulėtinti prostatos vėžio vystymąsi, bet tai tik prielaidos, be to, tokius rezultatus galėtų lemti tik labai didelis suvartojamų granatų kiekis. Be to, daugiausia antioksidantų yra nevalgomoje granatų žievėje.
Ožerškių uogos
Šios skanios, bet gana brangios uogos (goji) esą garantuoja ilgaamžiškumą. Tačiau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai apie jų naudą gydant vėžį, širdies ir kitas ligas yra pavieniai. Be to, teigiamą poveikį galėtų turėti tik milžiniški šių uogų kiekiai, kurių neįmanoma suvalgyti.
Juodos sėklytės ar lašiša
Ispaninio šalavijo (chia) sėklos turi daug omega-3 riebiųjų rūgščių.
Šimte gramų sėklų yra 17 g omega-3 rūgščių tai maždaug 8 kartus daugiau nei tokiame pačiame kiekyje lašišos. Tačiau šiose sėklose esančias riebiąsias rūgštis organizmas pasisavina vangiai ir gauna vos 1,8 g rūgščių iš 100 g sėklų 2 kartus mažiau, negu pasisavina iš lašišų.
Burokėliai ir žalingi
Burokėliai nepasižymi dideliu vitaminų ir mineralų sąrašu, tačiau mažina kraujo spaudimą. Kodėl? Šiuo poveikiu pasižymi azoto oksidai, kurie susidaro organizmui perdirbant burokėliuose susikaupusius nitratus. Taigi, kur kas sveikiau sportuoti ir atsisakyti druskos, o ne valgyti burokėlius, konstatuoja The Guardian.
Be to, jei burokėliai valgomi su raudona mėsa, organizme susidaro nitrozaminų, kurie didina žarnyno vėžio riziką.
Nenuostabu, kad Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pataria suvalgyti ne daugiau kaip 12 burokėlius per dieną.
Rašyti komentarą
Rašyti komentarą