Verslas imasi skleisti saikingo alkoholio vartojimo kultūrą

Publikuota: 2017-12-08
Nuotraukoje – Arūnas Starkus, Lietuvos someljė mokyklos steigėjas, su Stylianu Filopoulu (Graikija), WiM asociacijos direktoriumi. Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukoje – Arūnas Starkus, Lietuvos someljė mokyklos steigėjas, su Stylianu Filopoulu (Graikija), WiM asociacijos direktoriumi. Asmeninio archyvo nuotr.

Liko mažiau nei mėnuo, kai Lietuvos piliečių gyvenimą pradės reguliuoti nauja Alkoholio kontrolės įstatymo redakcija. Kiekvienas sveiko proto žmogus sutiks, kad neatsakingas alkoholio vartojimas yra didelė bėda. Tačiau vargu ar kas paneigs, jog ne mažesnė bėda yra tai, kad, užuot pagaliau ėmusis švietimo, valstybė griebiasi dar vieno draudimo.

Apmaudu, kad Lietuva nusprendė lipti ant draudimų grėblio, nors galėtų pasisemti patirties iš kitų šalių. Juolab kad mokytis kovos su alkoholio daroma žala būdų yra iš ko. Vienas sektinų pavyzdžių – pasaulinė nepolitinė, atsakingą verslą vienijanti asociacija „Wine in Moderation“ (WiM), į kurią praėjusią savaitę įstojo Lietuvos someljė mokykla (LSA).

Arūnas Starkus, vienas šios mokyklos steigėjų, dalyvavo asociacijos konferencijoje Europos Parlamente Briuselyje ir VŽ „Savaitgaliui“ pasakojo, kad WiM radosi iš alkoholio vartojimą siekiančios mažinti ES programos, veikusios nuo 2006 m. Dabar WiM priklauso nacionalinės vyną gaminančių šalių vyndarių asociacijos, „Deutsche Weinakademie“, „Austrian Wine Academy“ arba tokie dariniai kaip Švedijos vyno mėgėjų sambūris, turintis 26.000 narių, ir daugybė kitų savanoriškai prisijungusių organizacijų, kurios mano, kad vyno vartojimo tradicijas reikia keisti keičiant žmogų – jį šviečiant ir suteikiant daugiau atsakomybės už savo pasirinkimą.

„Kai kuriose Pietų Europos šalyse didelės problemos dėl alkoholio vartojimo tarsi ir nėra, bet jos vis tiek akcentuoja socialinę verslo atsakomybę. Pvz., ispanų rūpestis – nėščios moterys, italų – išgėrę vairuotojai, kitos šalys siekia jaunimą atpratinti nuo narkotikų. Švedijoje liberalizuojant silpno alkoholio (alaus ir vyno) prekybą skatinama atsisakyti stipriųjų gėrimų ir taip mažinamas bendras alkoholio vartojimas“, – dėsto p. Starkus. Anot jo, kiekviena WiM dalyvaujanti šalis ar organizacija pasirenka sau aktualiausią sritį.

Asociacija veikia partnerystės pagrindais, siekia kurti tvarią vyno kultūrą ir sveiką gyvenseną. Tuo rūpinasi asocijuoto nario statusą turinti Tarptautinė vyno žurnalistų federacija (FIJEV) ir Tarptautinė vyno brolijų federacija („The International Federation of Wine Brotherhoods“).

Pašnekovas pasakoja, kad per 10 metų WiM smarkiai išsiplėtė, į ją įstojo Lotynų Amerikos šalys, ir kai Lietuvoje prasidėjo „stiprus antialkoholinis vajus“, jis nusprendė su organizacijos veikla susipažinti detaliau. „Iš esmės šios asociacijos tikslas yra vartotojų ir profesionalų saikingo vartojimo edukacija, remiantis europine vyno vartojimo kultūra, ir tiesos, paremtos moksliniais tyrimais, skleidimas“, – sako p. Starkus.

Paklaustas apie „europinį vartojimą“, jis aiškina, kad Vakarų, Pietų ir Vidurio Europoje vynas yra gastronominio gyvenimo dalis, o ne svaiginimosi priemonė.

Orientyras – mokslas

Anot pašnekovo, propaguodama saikingo vartojimo kultūrą, WiM remiasi mokslinių tyrimų rezultatais, o jų atliekama daug ir rimtų: „Organizacijos svetainėje kaupiamoje publikacijų bibliotekoje sudėliota viskas: vyno žala, nauda, ir mes turime žinoti apie vieną ir apie kitą, naudotis patikimais moksliniais tyrimais ir nekurti mitų.“ Antai viename tokių laisvai prieinamų tyrimų teigiama, kad, vyną vartojant su maistu, etilo alkoholio kiekis kraujyje gali būti iki 50% mažesnis, nei vyną geriant vieną.

Mokslininkai dažnai naudoja J kreivę, iliustruojančią, kad saikingas vyno vartojimas iki tam tikro lygmens nėra žalingas. O rūkymo žalos kreivė šauna tiesiai į viršų: daugiau rūkai, daugiau žalos. Tyrimai rodo, kad vyne esantys polifenoliai gali turėti teigiamą poveikį bendram ir su dažniausiai pasitaikančiomis ligomis susijusio mirtingumo mažėjimui, tačiau, pasak p. Starkaus, užuot diegus saikingo vartojimo kultūrą, šie dalykai Lietuvoje yra demonizuojami.

Asociacija ir Lietuva

Lietuva bus pirmoji iš Baltijos ir Rytų Europos šalių, įstojusi į WiM, nes iš verslo tai reikalauja aiškaus socialinio požiūrio ir tam tikrų investicijų. Pavyzdžiui, WiM veikloje dalyvaujanti Nyderlandų importuotojų asociacija KVNW saikingo vartojimo skatinimo biudžetui skiria po kiek daugiau nei centą nuo kiekvieno parduoto butelio, taip surenka po 160.000 Eur per metus. Lėšos naudojamos atsakingo vartojimo programoms.

Vyno klubas prieš keletą mėnesių tapo WiM informaciniu partneriu, lapkritį LSA į asociaciją priimta nacionalinio koordinatoriaus statusu. „Nors po birželį priimtų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų atrodė, kad kiek per vėlu stoti į WiM, nes bet kokia komunikacija apie vyną gali būti ribojama, nusprendėme imtis saikingo vartojimo skleidimo misijos. Tikime, kad galima paneigti valdžios požiūrį į piliečius, kaip į nelabai protingus ir nevalingus vartotojus, kuriems rūpi tuoj pat prisigerti, arba į verslininkus, kurie viską daro tik dėl pinigų. Prisijungęs prie iniciatyvos verslas nebegalės būti kaltinamas, kad nedarė nieko konstruktyvaus, o valdžia nebeturės teisės jo stumdyti kaip šachmatų figūrėles: dabar paaukosim vienus, o rytoj – kitus.“

Šalys, kadaise įvedusios alkoholio draudimą, žino, kokių klaidų buvo padaryta. Ir Lietuvos politikai žino apie Švedijoje su skausmingomis netektimis per 100 metų pasiektą rezultatą, tačiau valdžia vis tiek tiki, kad tą patį Lietuvoje galima įvykdyti per kelerius metus. „Nepavyks, – sako p. Starkus, – nes pasaulis per 100 metų pasikeitė iš esmės, ir auga karta, kuri greičiau išvažiuos iš Lietuvos, negu pasikeis. Jie ne revoliucionieriai, bet laisvi priimti sprendimus. Jie net nesiginčys, o pasielgs taip, kaip jiems patinka. Mums norisi tokį nesiskaitymą su žmonėmis sustabdyti. Tegu įstatymo negalime pakeisti, bet bent savivoką bandysime keisti“, – kalba p. Starkus. Jis sako kviesiantis prie WiM veiklos prisijungti alkoholio rinkos dalyvius ir daryti tai, kas vyksta pasaulyje, – europietiškos vyno kultūros, saikingo vartojimo idėją paversti industrijos moto. Nes negalima nebyliai iš šalies stebėti vykstančios destrukcijos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Apie sveiką maistą – kitaip

Mitybos specialistų „išduodami“ leidimai valgyti vienus produktus ir vengti kitų, kaip ir stebuklingos...

Laisvalaikis
2018.02.18
2018-ųjų mitybos tendencijos ir mados

Nuo vegetariškų „mėsainių“ iki nealkoholinių „svaigiųjų“ gėrimų: 2018-aisiais vyraus ne tik sveiko, bet ir...

Laisvalaikis
2018.02.17
Pradėjo kepti tai, ko reikia ne tik klaipėdiečiams: po pusmečio jau planuoja plėtrą Premium

Verslininkai sako, kad sveiko maisto mados banga jau praėjo, bet valgytojų, ieškančių kuo natūralesnių...

Žemaitijos restoranas, kurio taisykles svečiai išmoko Premium

Geri darbuotojai, darbas neskaičiuojant valandų, kelios kultūros taisyklės svečiams – tai padeda daugiau kaip...

Iliustruotoji istorija: narkotikai Romos imperijoje

Senovės Romoje narkotikai buvo laisvai prieinami. Norėdami numalšinti skausmą arba pajusti meninį įkvėpimą...

Laisvalaikis
2018.02.11

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau