Rinktinis putojantis vynas gaminamas ne vien Šampanėje

Publikuota: 2017-11-12
Viename Frančiakortos srities (Šiaurės Italija) ūkių. Stefano Rellandini/„Reuters“ nuotr.
Viename Frančiakortos srities (Šiaurės Italija) ūkių. Stefano Rellandini/„Reuters“ nuotr.
 

Be abejonės, žinomiausias putojantis vynas yra šampanas, ir jis negaminamas niekur kitur, išskyrus Šampanę. Tačiau šio tauraus gėrimo skonį formuojantis klasikinis metodas taikomas ir kitose šalyse.

Net ir toje pačioje Prancūzijoje esama ne Šampanės regione daromo itin kokybiško putojančio vyno, kukliai vadinamo kremanu (cremant). Italija puikuojasi aristokratiškąja „Franciacorta“ (frančiakorta), o Katalonijos vyndariai kasmet demonstruoja, kad jų cava (kava) skoniu gali lygiuotis į putojančiojo vyno elitą. O ir palyginti jaunas putojantis Anglijos vynas sparčiai skinasi kelią šampaniškosios šlovės link. Tad koks gi tas kitas, ne Šampanėje daromas, putojantis vynas?

Prancūzija

Cremant‘u (liet. kremiškas) nuo seno vadintas šiek tiek mažesnio slėgio putojantis vynas, kuris burnoje atrodydavo minkštesnės ir kremiškesnės tekstūros nei įprastas putojantis vynas. Dabar taip vadinamas ne Šampanėje klasikiniu būdu gaminamas putojantis vynas. Įdomu, kad visos kremano apeliacijos taip pat turi griežtus vyndarystės įstatymus, panašius į šampano: derlius skinamas tik rankomis, vynas su mielėmis butelyje bręsta mažiausiai devynis mėnesius. Kremanai gaminami skirtinguose Prancūzijos regionuose, tad ir jų skonį formuoja skirtingos tiems regionams būdingos vynuogės.

Skonis dažniausiai atspindi kilmės vietos bei ten augančių vynuogių savybes: Elzaso kremanas bus vaisiškai prieskoningas ir sirpaus skonio. Putojantis vynas iš Luaros žemumos dažniausiai kvepės citrusais, ramunėlėmis ir medumi. Prancūzijoje išskiriamos aštuonios putojančio vyno apeliacijos, turinčios kremano pavadinimą: Cremant d‘Alsace (Elzasas), Crémant de Bordeaux (Bordo), Cremant de Bourgogne (Burgundija), Cremant de Die (Ronos slėnis), Cremant du Jura (Jura), Cremant de Limoux (Langedokas-Rusijonas), Cremant de Loire (Luaros žemuma) ir Cremant de Savoie (Savoja).

Italija

Italijos putojantis pasididžiavimas, žinoma, yra „Franciacorta“ (frančiakorta). Šiaurės Italijoje, Lombardijos regione, Brešos provincijoje esančioje Frančiakortos zonoje daromi sausi, tuo pačiu „Franciacorta“ vardu vadinami putojantieji vynai.

Šios teritorijos vyno kokybe stebėjosi dar Plinijus Senasis, o rašytiniuose šaltiniuose „Franzacurta“ minima nuo XIII a. Tiesa, pavadinimas „Franciacorta“ ant butelio pirmąsyk užrašytas tik 1957-aisiais. Praėjus dešimtmečiui, apeliacijai buvo suteiktas DOC statusas, o 1995 m. ir pats kilniausias – DOCG. Tai yra vienintelis itališkas vynas, kuriam neprivaloma deklaruoti savo DOCG statuso specialiu žymėjimu (tokią pačią išskirtinę teisę turi šampano gamintojai).

Mineralų ir kalkingo žvyro gausiame Frančiakortos dirvožemyje sirpsta ’Chardonnay‘, ’Pinot Nero‘ ir ’Pinot Bianco‘ vynuogės. Vos 2.200 ha apimančioje apeliacijoje vyndarystės taisyklės ne švelnesnės (kai kuriais atvejais net griežtesnės) nei Šampanėje. „Franciacorta“ net 18 mėn. (riserva – 60 mėn.) brandinama su mielėmis butelyje. Vynas dažniausiai kvepia obuoliais, citrusais, skrudintais žemės riešutais ir šviežiu pusryčių skrebučiu. Gomuryje sodrus ir kremiškas, su ilgai išliekančiu vaisių ir mineralų skoniu. Žinoma, Italijoje klasikiniu būdu gaminamas ne vien vynas iš Frančiakortos. Kitose vietose tokiu būdu pagamintas itališkas putojantis vynas žymimas „Metodo Classico“.

Ispanija

Cava – tai gėrimas, kurio purslais nutaškyti visų ispaniškųjų tapas restoranėlių barai. Tik klasikiniu, Šampanėje ištobulintu būdu pagamintas vynas gali būti taip vadinamas. Beveik visas kilnusis Ispanijos putojantis pagaminamas Katalonijos Penedeso dalyje, kur vyrauja nederlingas, drėgmės beveik visiškai nesulaikantis kreidinių nuosėdų dirvožemis. Įprastai cava gaminama iš negausų derlių duodančių ’Perellada‘, ’Macabeo‘, ir ’Xarello‘ vynuogių mišinio, kartais įmaišoma ir prancūziškųjų ’Chardonnay‘ vynuogių.

Apeliacijoje leidžiamos ir ’Pinot Noir‘, ’Garnacha‘, ’Monastrell‘ bei ’Trepat‘ vynuogės. Po antrinės fermentacijos butelyje cava dar mažiausiai 9 mėn. (reserva –15 mėn., gran reserva – 30 mėn) brandinama kartu su mielių nuosėdomis.

Šio gėrimo aromatas primena abrikosus, obuolius, citrusinius vaisius, medų, duonos skrebutį, riešutus. Skonis – kremiškos tekstūros, vaisiškas, švelnesnės nei šampano rūgšties. Pastaruoju metu Katalonijos vyndariai džiaugiasi vis didesne cavos sėkme užsienio rinkose.

Anglija

Visai neseniai posakis „Anglijos vynas“ skambėjo kaip anekdotas, tačiau apie jį vyno mėgėjai kalba vis dažniau. Putojantis Anglijos vynas skoniu lygiuojasi į pasaulio elitą! Įdomu, kad Sasekso ir Kento grafystėse esanti kalkakmenio ir kreidos dirva labai primena mineralų skonį vynui suteikiantį Šampanės dirvožemį. Net ir vynuoges aštuntąjį XX a. dešimtmetį anglai susodino tokias pačias kaip garsiausiame pasaulyje putojančio vyno regione – ’Chardonnay‘, ’PinotNoir‘, ’PinotMeunier‘. O ir klimatas panašus – vėsuma padeda išsaugoti vynuogėse rūgštį. Angliškas putojantis vynas žymimas „English sparkling wine“, tik jo nereikėtų painioti su „British sparkling wine“, kuris daromas iš ne Anglijoje užaugintų vynuogių sulčių ir yra kur kas prastesnės kokybės.

Kokybiško klasikiniu būdu pagaminto vyno yra ir Vokietijoje, Austrijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, JAV, Argentinoje – beveik visur, kur gaminamas vynas. Tų šalių vyndariai vis drąsiau taiko brangius vyndarystės būdus, naudoja itin mažo derlingumo vynmedžių uogas ir visaip kitaip siekia aukštos kokybės. Žinoma, drauge su kokybe kyla ir kaina. Tačiau galbūt tai priimtina, jei gėrimo kokybė to verta.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Restoranų pajamas augina ne tik kylančios kainos Premium

Restoranams ir kavinėms 2018-ieji žada būti dar vieni geri metai. Statistikos duomenimis, šiemet sausį–liepą...

TOP 20 restoranų pagal 2017–ųjų pelną ir pajamas Premium 6

2017-ieji kavinėms ir restoranams taip pat buvo geri. Pajamas didino 17-a iš 20-ies į VŽ sudarytą didžiausių...

Birštonas muša kulinarijos korta – vietų pavalgyti vis daugiau

Visai neseni laikai, kai, neskaičiuojant sanatorijų valgyklų ir Kultūros centro bufeto, Birštone veikė vos...

Laisvalaikis
2018.09.17
Alksta kas devintas Žemės gyventojas 3

Jungtinių Tautų organizacijos duomenimis, 2017 m. pasaulyje maisto trūksta 821 mln. žmonių arba vienam iš...

15 pigiausių „Michelin“ restoranų 1

Dvejomis „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintas Ibizoje esantis restoranas „SubliMotion“ vadinamas brangiausiu...

Laisvalaikis
2018.09.15
Birštonas muša kulinarijos korta – vietų pavalgyti vis daugiau

Visai neseni laikai, kai, neskaičiuojant sanatorijų valgyklų ir Kultūros centro bufeto, Birštone veikė vos...

Laisvalaikis
2018.09.14
Už užkandžiavimą Florencijos gatvėse – bauda iki 500 Eur

Gurmanų puikiai vertinamas Florencijos sumuštinių baras „All’Antico Vinaio“, vadinamas „maisto išsinešti...

Laisvalaikis
2018.09.10
CNN kuria filmą apie Anthony Bourdainą

JAV televizijos transliuotojui CNN priklausanti kompanija „CNN Films“ kuria dokumentinį filmą apie virtuvės...

Laisvalaikis
2018.09.07
Už pietus atsiskaityti ne grynaisiais galima 52 šalies mokyklose 6

Tik 6,5% šalies bendrojo lavinimo mokyklų už maistą valgyklose suteikia galimybę atsiskaityti ne grynaisiais...

Laisvalaikis
2018.09.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau