Mityba be glitimo – ir mados reikalas

Vilniaus restorane „Alive“ galima užsisakyti degustacinį 6 patiekalų rinkinį be glitimo, o Klaipėdos „New Port“ siūlo visą patiekalų be glitimo valgiaraštį.

„Jurgis ir Drakonas“ kepa picą be glitimo, o „TakeWay“ restoranai siūlo bet kuriam patiekalui kaip ingredientą rinktis glitimo neturinčių grikių miltų makaronus.

Glitimo, arba gliuteno, atsisakymas tampa toks pats dažnas kaip vegetarizmas. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad glitimo netoleruoja maždaug 1% žmonių – šis sutrikimas vadinamas celiakija ir priskiriamas genetinėms ligoms.

Manoma, kad sergančiųjų celiakija daugiau tose šalyse, kuriose tradiciškai vartojama daug miltinių patiekalų (Italija, Airija). Lietuvoje ši liga nustatoma retai, nors yra mokslininkų, teigiančių, kad mūsų šalyje gali būti iki 20% celiakija sergančių žmonių.

Jiems glitimas gresia rimtais sveikatos sutrikimais, nes vartojant produktus su glitimu ilgainiui pažeidžiama plonoji žarna, gali išsivystyti cukrinis diabetas. JAV mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo apie 30.000 žmonių, liudija, kad celiakija ir glitimo netoleravimas skatina širdies ligas ir vėžį. Nustatyta, kad sergantiems celiakija ir netoleruojantiems glitimo žmonėms tikimybė mirti anksčiau yra 37% didesnė.

Atsisako profilaktiškai

Tačiau dažniausiai glitimo atsisakoma ne dėl ligos, o dėl mados. Daugėja ir gydytojų, raginančių atsisakyti glitimo profilaktiškai: esą tai gali padėti numesti svorio, pagerinti savijautą, atsikratyti odos problemų, net sustabdyti plaukų slinkimą.

Celiakija iš tiesų gali būti šių ir daugelio kitų problemų priežastis. Tačiau ligą turi nustatyti gydytojas.

Dr. Aušrinė Barakauskienė, gydytoja patologė, sutinka, kad daugeliui pacientų, kurie kreipiasi į medikus dėl nuolatinio nuovargio, depresyvios nuotaikos, anemijos, svorio kritimo, sausos ar išbertos odos, viduriavimo, reikėtų atlikti tyrimus dėl celiakijos. Beje, tyrimas atliekamas iš venos paėmus kraujo – paprastai to pakanka, nors kartais ligai patvirtinti daroma ir plonosios žarnos biopsija.

Celiakija – vienintelė priežastis atsisakyti kviečių, rugių, kvietrugių, miežių, taip pat avižų ir kukurūzų bei jų gaminių – grūdų, kuriuose yra glitimo.

Didžiulis verslas

Alastairas Forbesas, gydytojas gastroenterologas, medicinos profesorius, tikina, kad nesergantiems žmonėms atsisakyti glitimo nederėtų, nes sveikatai naudingiausia – įvairi ir visavertė mityba. Atsisakius daugelio grūdų, negaunama daug skaidulų, gali stigti vitamino B12, folio rūgšties, cinko, magnio, seleno, kalcio. Be to, grūdų baltymas, arba glitimas, yra ne tik maistingas, bet ir gerai pasisavinamas.

Maistas be glitimo netenka konsistencijos, todėl dažnai sutirštinamas riebalais, taip rizikuojama jų suvartoti per daug.

Davidas Katzas iš Jeilio universiteto žurnalui „Zeit Magazine“ teigia, kad be pagrindo vengiant glitimo sveikatai kyla pavojus, nes toks maistas nėra sveikas: „Anksčiau kalbėta apie nesveiką, nors mažai riebalų turintį, greitąjį maistą. Dabar kalbėsime apie nesveiką maistą be glitimo.“

Glitimo atsisakymo vajus užkrečia ir garsenybes. Kad atsisakė glitimo ir stebuklingai išgražėjo, geriau miega ir nebeserga, yra sakę aktoriai Gwyneth Paltrow, Michaelis Douglasas, dainininkės Victoria Beckham, Miley Cyrus ir daug kitų.

Prieš dvejus metus „YouGov“ atliktas viešosios nuomonės tyrimas parodė, kad 60% britų yra pirkę produktų be glitimo, o vienoje iš šešių šeimų yra bent vienas žmogus, manantis, kad glitimas kenkia sveikatai. Be to, apklausos rodo, kad 8% Didžiosios Britanijos gyventojų vengia glitimo dėl „sveikesnės gyvensenos“, o kuo aukštesnė socioekonominė klasė, tuo šis procentas didesnis. Taigi galima manyti, kad mityba be glitimo dažnai suvokiama kaip stilingo gyvenimo dalis.

Visuotinis tikėjimas glitimo žala jau yra virtęs didžiuliu verslu. 2015 m. produktų be šio baltymo Didžiojoje Britanijoje nupirkta už 210 mln. svarų (288,82 mln. Eur), šiemet, prognozuojama, suma sieks 561 mln. svarų (771,56 mln. Eur).