Itališki vynai: kai vertė viršija kainą

Toskana

Kol vyno kolekcininkai tyko „Brunello di Montacino“, „Vino Nobile di Montepulciano“ ir „Chianti“ pavadinimais pažymėto ‚Sangiovese‘ vynuogių vyno, verta atkreipti dėmesį į „Morellino di Scansano“. Tai vynas iš tų pačių regione karaliaujančių ‚Sangiovese‘ vynuogių, tačiau augančių kiek piečiau, Maremos zonoje Tirėnų jūros pakrantėje. Vulkaninės kilmės dirvožemis, dideli nakties ir dienos temperatūrų skrtumai lemia sodraus skonio, bet puikaus rūgšties balanso vyną, kuriame dominuoja vyšnių skonis. Scansano apylinkėse gaminamas vynas vis dažniau sulaukia kritikų dėmesio, tad verta suskubti jo paragauti.

Žymiausias (ir brangiausias) Toskanos baltasis vynas gaminamas iš ,Chardonnay’ bei ,Trebbiano’ vynuogių. Tačiau ieškantys geros vertės džiaugiasi vis didėjančiu ‚Vermentino‘ vynuogių vyno populiarumu. Tirėnų jūros pakrantėje derančių ,Vermentino’ vynuogių vynai įprastai būna švelnaus vaisiško skonio su subtiliu gėlių ir medaus aromatu. Žvalgantis po Toskanos stendus vyno parodose atrodo, kad vyksta masinė „vermentinizacija“ – jei seniau vos vienas kitas gamintojas galėjo pasiūlyti šių vynuogių vyno, tai dabar jų vis daugiau ir daugiau. Tinka derinti prie lengvo skonio užkandžių su jūros gėrybėmis ir žuvimi.

nuotrauka::1

Pjemontas

Nors pjemontiečiai, paklausti apie savo regiono vyną, dažniausiai ims vardinti garsiuosius ,Nebbiolo’ vynuogių vynus, visgi jų pačių taurėse kur kas dažniau teliuskuoja „Barbera“. Tai sodresnės spalvos ir intensyvesnio vyšnių bei gervuogių skonio vynas. Deja, didelė barolų ir barbareskų sėkmė lėmė, kad dauguma geriausių vynuogynų buvo užsodinti ,Nebbiolo’ vynuogėmis, o ,Barbera’ veislei liko tik mažiau dėkingi priešlaičiai ir lygumos, kuriose uždera daug, bet blankaus skonio uogų. Tačiau padėtis pamažu keičiasi ir vis dažniau galima užtikti sodraus ir koncentruoto skonio vyno (14–15% alk. tūrio), pagaminto iš šių pjemontietiškų vynuogių.

„Langhe Nebbiolo“ – taip ženklinamas bazinis Pjemonto raudonasis vynas iš žymiųjų (ir brangiųjų) ‘Nebbiolo‘ vynuogių. Pasižymi panašiu skoniu, kaip ir Barolo ir Barbaresko apeliacijose gaminami garsiausi Pjemonto vynai, tačiau yra kiek lengvesnio, mažiau sudėtingo skonio. Švelnesnis vyno skonis lemia, kad ir ragauti jį bus galima anksčiau – nereikės ilgai brandinti parsinešus iš parduotuvės. Žymiųjų regiono vyndarių „Langhe Nebbiolo“ dažnai gaminamas iš tų pačių garsiųjų vynuogynų, kaip ir itin brangūs pagrindiniai vynai, tačiau naudojant jaunesnių vynmedžių derlių. Tai puikus variantas pažinti raudonąjį Pjemonto vyną. Kadangi ,Nebbiolo’ vynuogių vynai skoniu ir aromatu stipriai primena ‘Pinot Noir’ vyną, tad rekomenduojama ragauti iš plačių burgundiškam vynui skirtų taurių.

Venetas

Neabejotinai žinomiausias Veneto vynas yra „Amarone della Valpolicella“, gaminamas iš ‚Corvina‘, ‚Corvinone‘, ‚Molinara‘ bei ‚Rondinella‘ vynuogių, kurios, nurinkus derlių, keletą mėnesių vytinamos specialiose patalpose. Tai stiprus, itin sodraus ir ryškaus skonio vynas. Amaronė yra pačioje Valpoličelos vyno skirstymo viršūnėje, tad nenuostabu, kad šis vynas brangus. Dažnai pamirštami keli irgi geri, bet ne tokio koncentruoto skonio vynai – „Valpolicella Ripasso“ bei tiesiog „Valpolicella“. Abu jie gaminami iš tų pačių vynuogių, tik šios nėra vytinamos. Tai kur kas lengvesnio stiliaus vynas, nei amaronė, bet tikrai ne mažiau įdomus. Gaminant „Ripasso“, paprastas Valpoličelos raudonasis vynas yra darsyk fermentuojamas su džiovintų vynuogių išspaudomis, likusiomis po amaronės gamybos. Tad to paties vyndario ripaso visada bus šiek tiek stipresnis ir turės intensyvesnį vyšnių skonį nei įprastas Valpoličelos raudonasis.

Soavės apeliacijos baltasis vynas yra turbūt žinomiausias regione, tačiau jo kainos vis dar ganėtinai nedidelės. „Soave Classico“ skonį formuoja ‚Garganega‘ vynuogės, augančios vulkaniniame dirvožemyje netoli Veronos esančiuose šlaituose aplink Soavės miestelį. Šiuose vynuose dominuoja kaulavaisių, melionų ir citrusų žievelės aromatai. Jei etiketėje rašoma tik „Soave“, be „Classico“, tai reiškia, kad naudotos vynuogės ir iš atokiau nuo Soavės miestelio esančių plokštesnių vynuogynų – vynas bus blankesnio skonio ir pigesnis. Soavės vynai dera prie ant grotelių keptų jūros gėrybių ir žuvies patiekalų.

nuotrauka::2

Sicilija

Sicilija yra tikras gero, bet nebrangaus vyno lobynas. Bene unikaliausias, tik vis dar mažai žinomas salos raudonasis yra „Nerello Mascalese“. Ant stačių vis dar veikiančio Etnos ugnikalnio šlaitų augantys seni vynmedžiai dera negausiai, bet derlius – ypatingos kokybės. Tai viena pagrindinių vulkaninio dirvožemio vynuogių veislių pasaulyje. Dėl lengvo stoto ir braškes, vyšnias bei odą primenančio intensyvaus aromato, vynas dažnai gretinamas su ‚Pinot Noir‘ vynuogių vynais, tad ir taures jam ragauti vertėtų pasirinkti platesnes. Šių vynų taninai neaštrūs, tad atvėsinti jie tiks su ant grotelių kepta žuvimi. Kur kas populiaresni deriniai – su Sicilijos gyventojų mėgstamais vištienos ir kiaulienos patiekalais. Tinka ragauti iš karto įsigijus, tačiau geresni buteliai gali būti brandinami rūsyje 5–15 metų.

Baltojo vyno fanai, dairydamiesi po sicilietiško vyno lentynas, tikrai turės iš ko pasirinkti – tiek autentiškų sicilietiškų ‚Grillo‘ ir ‚Carricante‘ vynai, tiek ir ne vien saloje auginamų ‚Fiano‘ bei ‚Grecanico‘ (šiaurinėje Italijos dalyje žinoma kaip ‚Garganega‘) vynuogių vynas yra sąlyginai nebrangus, bet unikalaus, ilgai išliekančio skonio. Svarbiausia, žinoma, išsirinkti patikimo geros reputacijos gamintojo vyną.