„Šturmų žuvis“ keičia „Caif Cafe“

Publikuota: 2015-12-19
„Autentiškų vietų Gedimino, Pilies gatvėje tikrai nedaug, ir mes ten neiname. Aš irgi kartais nesuvokiu, kaip galima mokėti tokias nuomas, kurios dabar egzistuoja kad ir Pilies gatvėje. Jos tokios, kad iš savo verslo net kaip tinklas, kitąkart – juo labiau kaip tinklas, negebėtume mokėti", – sako Gintaras Rutkauskas, UAB „Delano“, valdančios kavinių tinklą „Caif cafe“, vykdomasis direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Autentiškų vietų Gedimino, Pilies gatvėje tikrai nedaug, ir mes ten neiname. Aš irgi kartais nesuvokiu, kaip galima mokėti tokias nuomas, kurios dabar egzistuoja kad ir Pilies gatvėje. Jos tokios, kad iš savo verslo net kaip tinklas, kitąkart – juo labiau kaip tinklas, negebėtume mokėti", – sako Gintaras Rutkauskas, UAB „Delano“, valdančios kavinių tinklą „Caif cafe“, vykdomasis direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

„Kiekvieną rytą, kai atidarau parduotuvės duris ir pasisveikinu su Angelu, apima geras savininko jausmas: ateini į savo parduotuvę, bundi kartu su Užupiu. Į piceriją ir parduotuvę greta atveža prekių, mes atsivežame žuvų“, – 2011 m. rugpjūtį VŽ „Savaitgaliui“ sakė Česlovas Žemaitis, UAB „Šturmų švyturys“ šeimininkas, ką tik atidaręs šviežių žuvų parduotuvę Vilniuje. Tą pačią, kurioje po ketverių veiklos metų netrukus bus atidaryta viena tinklo „Caif cafe“ kavinių.

Kai lygiai prieš metus, taip pat lapkritį, buvo uždaryta 150 metų nugyvenusi Užupio „100 metų vaistinė“, aktyvistai dar bandė šiauštis, gelbėti ją. Dabar jau nebe. Nes žuvų parduotuvė neturi nei šimtametės tradicijos, nei tiek pinigų, kad galėtų mokėti, VŽ žiniomis, nuo 1.000 iki beveik 2.000 Eur pakeltą nuomą. Pagaliau, verslas yra verslas, ir virkauti čia nėra ko. Gali tik tikėtis, kad ir jame kada nors pradės veikti susisiekiančiųjų indų principas.

Net tinklams per brangu?

Pasak Gintaro Rutkausko, UAB „Delano“, valdančios kavinių tinklą „Caif cafe“, vykdomojo direktoriaus, kavinė Užupyje bus 10-oji Vilniuje. Atidaroma ji beveik priešais buvusią „100 metų vaistinę“, kurioje dabar veikia „Vaisinė“, t. y. sulčių baras ir kavinukė. Čia, reikia pasakyti, buvo pasielgta labai etiškai: patalpų savininkų reikalavimu, palikti senieji vaistinės baldai ir, regis, visas interjeras. Žuvų dorojimo stalų naujoje „Caif cafe“ kavinėje, be abejo, nebus, tačiau, sako p. Rutkauskas, prie vietos autentiškumo jie taikėsi nuo projekto pradžios. Kaip ši kavinė įsipaišys į tinklams, sakytum, visai netinkamą miesto rajoną, parodys laikas, tačiau ir p. Rutkauskas sutinka, kad Vilniuje autentiškų vietų, t. y. priklausančių ne tinklams, o individualiems savininkams, nedaugėja.

„Autentiškų vietų Gedimino, Pilies gatvėje tikrai nedaug, ir mes ten neiname. Aš irgi kartais nesuvokiu, kaip galima mokėti tokias nuomas, kurios dabar egzistuoja kad ir Pilies gatvėje. Jos tokios, kad iš savo verslo net kaip tinklas, kitąkart – juo labiau kaip tinklas, negebėtume mokėti. Kartais sunku suprasti, kaip išsilaiko tie, kurie ten veikia. Nebent tos patalpos yra savininkų nuosavybė“, – svarsto p. Rutkauskas. Ir prisipažįsta, kad ir pats, nuvažiavęs į Kauną, kur autentiškų maitinimo įstaigų daugiau nei Vilniuje, mielai nueinąs į senąją spurginę – prisiminti studentiškų dienų.

Kol senamiestis – miegamasis

VŽ „Savaitgalio“ nuomone, senamiestyje kurtis šeimos (ar individualiam) verslui padėtų jo, kaip miegamojo rajono, statuso panaikinimas. Kitaip tariant, senamiestyje gyvenantis ar būstą besirengiantis įsigyti pilietis turėtų žinoti, kad tai rajonas, kuriame iki vėlumos veikia barai, restoranai, ir jis neturės tiek teisių, kiek turi dabar, dėl įvairiausių leidimų šokdinti tų įstaigų savininkus. Yra prielaidų, jog tai sumažintų nuomos kainą.

Bet juk ne Paryžius čia ir ne bet kuris kitas Vakarų ar Vidurio Europos miestas, kur kiekviename rajone apstu „savų“ krautuvėlių, iki paryčių veikiančių barų, užeigų, dėl kurių ten nuvažiavę svaigstame. Nes dažnam mūsų, kad ir kokius sarkazmo spyglius būtum užsiauginęs ir šitai neigtum, norisi pastovumo – prie to paties staliuko ryte išgerti kavos, iš tos pačios vaistininkės, kuri žino apie visas tavo vaikų ligas, nusipirkti vaistų ar vakare nuėjus į barą paprašyti „to paties kaip visada“... Tas pastovumas tikriausiai yra tai, apie ką sakoma „vietos aura“.

Ir p. Česlovas tuosyk, prieš gerus ketverius metus, pasakojo Užupį savo žuvų krautuvei pasirinkęs dėl auros, kuri labiausiai priminė tų mažų Paryžiaus parduotuvėlių dvasią. Apie uždarymą jis teigia kalbėti dar nenorįs. Dirba sau savo „Šturmų švyturio“ restorano virtuvėje ir kol kas sako galvojąs ne apie naują žuvų krautuvę, o apie Šturmus. Jo Tėvynė ten.

Realybėje – kitaip nei kine

Ar Lietuvoje randasi pakankamai sąlygų išsilaikyti tiems pastovumo generatoriams: mažoms krautuvėlėms – duonos, žuvų, gurmanų, arba netinklinėms kelių staliukų maitinimo įstaigoms, VŽ „Savaitgalis“ paklausė Editos Skripkaitės, „Užupio krautuvės“ krautuvininkės (ji pati save taip vadina). Kelis sykius bandžiusi iš Užupio plėstis tolyn į senamiestį ir galiausiai susitelkusi tik šiame rajone, p. Edita žiūri optimistiškai: jos manymu, Vilniuje ar bet kurioje kitoje Lietuvos vietoje prielaidų rastis mažoms krautuvėlėms, kurios ilgainiui veiks iš kartos į kartą, tikrai yra.

„Užupio krautuvė“ veikia nuo 2008-ųjų spalio ir yra pirmoji „butikinė“ maisto parduotuvė šiame miesto rajone.

„Svarbiausia čia, – sako p. Edita, – paties savininko užsispyrimas ir noras. Užsispyrei, tiki tuo, ką darai, manai, kad to reikia, tad dirbk toje vietoje, ir viskas bus gerai.“

Pašnekovė sutinka: taip, krautuvėlių daugėja, bet ir uždaroma nemažai. „Man atrodo, kad kai kurios atidaromos iš jaunatviško entuziazmo, iš romantizmo: turėsiu nedidelę krautuvėlę, čia bus jauku ir smagu. Bet dažnai žmonės neįvertina, kad tai – fasadinė pusė, o iš tiesų čia yra labai daug darbo, fizinio taip pat. Ir nematyti tos galybės popierių, dokumentų, kuriuos privalai tvarkyti.“

Ponia Edita juokiasi: apie nuosavą krautuvėlę ji irgi pradėjo svajoti pažiūrėjusi filmą „Šokoladas“: „Sakiau, kaip smagu, ir aš tokios noriu. Ir tik tada, kai atidarėme, supratome, kad filmas ir realybė stipriai skiriasi. Galbūt tai – viena priežasčių, dėl ko mažos krautuvės atidaromos ir uždaromos“, – svarsto krautuvininkė.

Kainą kelia populiarumas

Kad ir kaip būtų, sėkmingą parduotuvės, kavinės ar bet ko kito veiklą lemia ne vien savininko užsispyrimas, bet ir minėtoji patalpų nuomos kaina, jei nesi jų savininkas. O ji kyla kartu su rajono prestižu. Ir nors visai nesena, lapkritį nekilnojamojo turto įmonės „Eika“ užsakyta ir tyrimų bendrovės SIC atlikta Vilniaus gyventojų apklausa rodo, kad vilniečiai visai nesiveržia gyventi Užupyje (prioritetą kaip gyvenamajai vietai jam teiktų 4% apklausos dalyvių), per tuos aštuonerius metus, sako p. Edita, Užupis tapo „fantastišku rajonu“ – jis įgyventas, į jį praminti pirkėjų takai, o tai – ir rajone veikiančių parduotuvių nuopelnas.

„Apsipirkęs pas mus, žmogus užeina pas žuvininką, tada nusileidžia pas mėsininką, pakeliui kepyklėlėje išgeria kavos. Rajonas tapo patrauklus, čia norėtų būti ir kiti, bet nuomojamų plotų kiekis ribotas“, – kalba p. Edita. Anot jos, nuomos kainų kilimas – skaudi tema: „Jeigu visi savininkai pradės jas kelti, tų krautuvėlių nebeliks. Atsiras daugiau tinklinių kavinių, ir rajonas neteks savo žavesio, dalies savo veido.“

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kodėl restoranuose visiems reikia cepelinų Premium

Tiek konsultantai, tiek patys verslininkai pataria išsiskirti iš kitų ir daryti tai, ko konkurentai nedaro.

Gazelė
2020.01.19
Legendinio šefo P. Bocuse restoranas neteko „Michelin“ žvaigždės

Gurmaniškąją Prancūzijos gyventojų dalį sukrėtė žinia: legendinio prancūzų virtuvės šefo Paul Bocuse...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vieni restoranai jau bumbtelėjo ant žemės, kiti nusileidimui dar tik ruošiasi Premium

Maitinimo įstaigos, gruodį skaičiavusios gerokai išaugusias apyvartas, sausį ieško būdų, kaip prisikviesti...

Gazelė
2020.01.15
Virtuvės meistrai D. Praspaliauskas ir T. Rimydis apie restoranų tendencijas: tvaru ir lokalu Premium

Avokadai, burokėliai, Benedikto kiaušiniai, mėsainiai, sezoninės daržovės ir vaisiai, atsakingas vartojimas –...

Laisvalaikis
2020.01.14
Vynas veganams – misija įmanoma

Turint galvoje, jog vynas yra produktas iš vynuogių ir mielių, galima manyti, kad visi vynai yra tinkami...

Laisvalaikis
2020.01.12
Jūrų gėrybių restorane – ir cukrus iš vandenyno

Ispanas virtuvės meistras Angelas Leonas sakosi pasišventęs misijai skatinti tvarumą ir atsakingą vartojimą.

Laisvalaikis
2020.01.09
Lietuvos vyndariai: pagaminti sunku, o parduoti – dar sunkiau Premium

Lietuviško vyno pardavimai, sumenkę dėl 2017 m. padidinto akcizų mokesčio, pernai stabilizavosi. Vis dėlto...

Pramonė
2020.01.09
„Impossible Foods“ pristatė augalinę kiaulieną 2

Augalinės kilmės proteinus kurianti bendrovė „Impossible Foods“, rinkai siūlanti „Impossible Burger“, Las...

Pramonė
2020.01.07
Brangiausio vyno butelis kainavo 30.000 Eur

Išgirdę apie reto, kolekcinio, aukcionuose parduodamo vyno kainas, pečiais gūžčioja ne vienas – toks butelis...

Laisvalaikis
2020.01.06
Pasaulinė vyno pramonė subrendo transformacijai Premium 1

Vyndarystė nuo seno laikoma vienu iš transformacijos simbolių. Ir nors šis gėrimas skaičiuoja jau 9.000...

Pramonė
2020.01.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau