Profesija: someljė

Publikuota: 2015-10-09
Atnaujinta 2015-10-13 17:35
„Norint tapti tikru someljė, reikia įdėti žiauriai daug pastangų, laiko, pinigų. Be to, reikia labai daug mokytis, daug skaityti. Kita vertus, pamatai daug pasaulio, sužinai labai daug dalykų“, – sako tituluotas someljė Narimantas Miežys. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
„Norint tapti tikru someljė, reikia įdėti žiauriai daug pastangų, laiko, pinigų. Be to, reikia labai daug mokytis, daug skaityti. Kita vertus, pamatai daug pasaulio, sužinai labai daug dalykų“, – sako tituluotas someljė Narimantas Miežys. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

„Ar įmanoma pakeisti save, gyvenimo tėkmę, viską pradėti iš naujo“, – klausė Michelangelo Antonioni 1975 m. sukurtame puikiame savo filme „Profesija: reporteris“. Joks kitas pavadinimas, galvojant apie someljė Narimantą Miežį, neatėjo į galvą, kai automobiliui riedant įstabiosios Šampanės keliais kalbėjomės apie jo pasirinktą Lietuvoje vis dar retą, kartais nesuprantamą profesiją.

Pradėti reikėtų nuo to, kad Narimantas Miežys, laimėjęs 2015 m. atvirojo Lietuvos someljė čempionato pagrindinį – „Pol Roger Grand Prix“ – apdovanojimą, laimėjo ir galimybę apsilankyti Epernė (Épernay) mieste, Šampanės regione, veikiančiuose šampano namuose „Pol Roger“. Čempioną „lydėjo“ dvi personos – Rasa Starkus, „Vyno klubo“ direktorė ir bendraturtė, Someljė mokyklos dėstytoja, viena iš Lietuvos someljė asociacijos (LSA) steigėjų, ir šių eilučių autorė. Apsilankėme pas „Pol Roger“ – įspūdingi namai, puikūs jų šampanai, ne mažiau puiki istorija, apie visa tai bus papasakota lapkričio „De Luxe“ numeryje.

Kitądien pietavome nedideliems, nišiniams šampano namams priklausančiame vynuogyne: drauge su keliomis dešimtimis vynuogių skynėjų, namų savininkais, jų svečiais ir keliais „oficialiais asmenimis“, tačiau oficialu visai nebuvo – juk derliaus rinkimo pabaigtuvės, o mums kaip aklai vištai grūdas tądien pasitaikė laimė užvažiuoti į tuos namus. Vienam iš namiškių padėjęs išpilstyti pabaigtuvėms skirtą šampaną p. Narimantas tarstelėjo: jei ne someljė profesija, vargu ar turėtų galimybę čia patekti.

Apie motyvaciją

Kalbantis p. Narimantas buvo apimtas euforijos: pietavome su žmonėmis, kurie gamina šampaną keliasdešimt metų, bet ne tai jam svarbu. Svarbu, kad jie surengė šventę savo darbininkams, – juk ne veltui vyndarys derliaus rinkėjams pilstė 2003 m. derliaus vyną, kurio buvo padaryta vos 300 įprastų butelių ir keliolika magnum, jie net nepateko į rinką!

„Lygiai taip pat tie paprasti žmonės, skindami vynuoges, prisideda prie produkto, kuriuo jie tiki, kūrimo. Žmogus, darantis vyną, taip pat tiki tuo, ką daro. Parduodantysis jį irgi tiki produktu – tai visa tikinčiųjų grandinė. Ir ką supranti? Kad sukurtum ir pateiktum geriausią produktą, turi tikėti ir mėgautis tuo, ką darai“, – kalba p. Narimantas. Iš pradžių dingteli, kad plakatinėmis frazėmis.

Paskiau pasvarstau: įdomu, kokia dirbančiosios žmonijos dalis šitaip tiki savo profesija.

Kai tiesiai klausiu, ar pirmyn p. Narimantą stumia galimybė užsidirbti krūvas pinigų ir tapti garsiausiu pasaulyje Lietuvos someljė, jis prisimena epizodą, kai prieš 6 metus dirbo Vilniaus restorane „Saint Germaint“. Po ten vykusios vokiečių vyninės „Weingut P. J. Valckenberg“ degustacijos jos atstovas patarė vaikinui „rimtai pagalvoti ir apsigalvoti“ dėl pasirinktos profesijos, nes, pirmas dalykas, – dirbdamas someljė, jis niekada netaps milijonieriumi. Antrasis: jis dirbs 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, vakarais ir naktimis, bendraus su žmonėmis, kuriems reikės patarimo ne dienos metu, o po darbo.

Ir trečias, svarbiausias, dalykas – jis sutiks tiek įdomių ir gerų žmonių, kad niekada nesigailės pasirinkęs someljė profesiją.

„Bent jau kol kas taip ir yra: nesu milijonierius, dirbu vakarais, naktimis ir susitinku be galo įdomių žmonių. Ir tie žmonės mane veža“, – juokiasi pašnekovas. Paklaustas, kas dar jį veža, p. Narimantas sako, jog galimybė mokytis – tobulėti, pamatyti ir suprasti, eiti į priekį. Kad tai ne tušti žodžiai, įsitikinu savo akimis: vos sėdęs į lėktuvą anksčiausią rytmetį jis išsitraukia knygą „Wine and Spirits“. Aišku, kad tai ne romanas.

Karjeros laiptais

Narimantas Miežys, ketverius metus iš eilės tapęs Lietuvos someljė čempionu, ketvirtus metus dirba viešbučio „Kempinski Hotel Cathedral Square“ restorane „Telegrafas“ (restorano vyno korta – jo kūrinys), yra pagrindinis šio restorano someljė, restorano ir baro vadovas.

Karjeros posūkius jis vardija glaustai, nors šiaip jau žodžius beria kaip riešutus iš maišo. Baigęs Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje įstojo į verslo vadybos specialybę Gedimino technikos universitete (VGTU). Tik baigęs mokyklą ėmė ieškotis darbo. Sykį akis užkliuvo už pavadinimo „Saint Germain“, tai buvo viena pirmųjų vyninių Vilniuje. Vaikinas užėjo vidun, pasikalbėjo su jos vadovu Dainiumi Vasiliausku (2006 m. vykusio pirmojo Lietuvos someljė čempionato nugalėtoju) ir šis pakvietė pabandyti.

Visą studijų laiką p. Narimantas mokslus derino su darbu vyninėje. Dainius domėjosi someljė veikla, į ją įklimpo ir Narimantas – pradėjo studijuoti Someljė mokykloje, o visus teorinius darbus universitete (baigęs verslo vadybą VGTU, ten pat įstojo į tarptautinį verslą) rašė apie vyną, jo gamybą, pardavimą. Baigiamasis jo darbas buvo apie tarptautinę prekybą vynu.

Pirmąsyk Lietuvos someljė čempionate p. Narimantas dalyvavo 2009 m., nors toji mintis, sako, brendo seniai. „Kodėl nusprendžiau dalyvauti?“ – perklausia pašnekovas. Patraukė pavyzdys. Sykį Arminas Darasevičius, penkiskart iš eilės Lietuvos čempionas, ir Dainius atėjo ruoštis Baltijos someljė čempionatui – pasiėmė dekanterius, žvakes, mokėsi dekantuoti vyną. Arminas tuomet ir pasakė: „O dabar eik tu.“ Taigi Narimantui teko eiti prie svečių stalelio ir dekantuoti vyną.

„Tada ir pamaniau, Arminas eina, dekantuoja, o aš ką – negaliu?“ – šypteli pašnekovas. Prieš savo pirmąjį čempionatą jis mokėsi Someljė mokykloje, žinios buvo šviežios ir, visų nuostabai, užėmė trečią vietą ir gavo galimybę dalyvauti Baltijos someljė čempionate Rygoje.

„Ne vienus metus mes ten nieko gero nepasiekdavom, bet stebėti finalą buvo nuostabu – niekad nemaniau, kad someljė darbas yra toks, kokį mačiau scenoje, o ne toks, koks buvo pas mus, – atkemši svečiui butelį – „į sveikatą“ ir eini prie kito staliuko“, – prisimena p. Narimantas. Paskiau someljė varžybose jis pamatė, kaip dirba latviai, estai, nuo kurių mes vis dar atsiliekame, tose varžybose dalyvavo ir švedas Sorenas Polonius, daugybę metų jis buvo antras po pasaulio čempiono Andreaso Larssono. Pamatęs, kaip dirba Sorenas, p. Narimantas sako pamanęs: „Čia tai bent, ir aš taip norėčiau.“

„Tas noras stiprėjo, supratau, kad ir Arminą galima įveikti. Pasitaikė progų išvažiuoti į kelis čempionatus, dalyvauti degustacijose, seminaruose. Kuo daugiau įgijau žinių, tuo dar daugiau jų norėjau. Galop tapo aišku, kad jomis galiu dalintis su kitais, pradėjau vesti degustacijas vesti. Kilau Lietuvos čempionate: trečia, antra vieta ir galiausiai – pirma“, – kalba p. Narimantas. Dabar jau išsipildė kelios jo svajonės: laimėti Lietuvos čempionatą ir užimti prizinę vietą Baltijos someljė čempionate, dalyvauti pasaulio čempionate. 2013 m. pavasarį jis varžėsi pasaulio čempionate Japonijoje, 2013 m. rudenį – Europos čempionate Monake ir San Reme (Italijoje), 2016 m. dalyvaus pasaulio čempionate Argentinoje.

Investuoti verta

Iš šalies žiūrėdamas pasakysi, kad someljė gyvenimas rožėmis klotas: ragauji puikiausius vynus, keliauji, spaudi ranką garsiausiems vyno ir maisto pasaulio žmonėms. Bet visam tam pasiekti, sako p. Narimantas, reikia žiauriai daug pastangų, laiko, pinigų. „Sunkiausia yra ilgos darbo valandos. Be to, reikia labai daug mokytis, skaityti. Kita vertus, pamatai daug pasaulio, sužinai labai daug dalykų, – šypteli jis. – O pinigai kaip grąža už visa tai, ką įdedi, ateina vėliau. Vėlgi, jei iš tiesų myli savo profesiją, jie nėra pirmoje vietoje. Jeigu darai tai, ką mėgsti, ir nuoširdžiai stengiesi, jie galop ateis, ir būsi vertinamas dėl to, kas esi.“

Pašnekovas svarsto, kad, kalbant apie bet kurią profesiją, Lietuvoje susiduriama su problema: didelių pinigų norima „čia ir dabar“, – nedaug tokių, kurie sutiktų padirbėti už mažesnius ir sykiu – už galimybę kaupti patirtį, kuri vėliau generuoja tas trokštamas didesnes pajamas. „Neretai manoma, kad neapsimoka investuoti tūkstančio ar kelių į mokslus, nes tai nieko neduos. Toli gražu. Man džiugu, kad galėjau studijuoti Someljė mokykloje, bet už WSET mokslus susimokėjau iš savo kišenės ir puikiausiai suprantu, kad turėjau tai padaryti, kitaip smarkiai atsilikčiau teorinėmis žiniomis“, – kalba p. Narimantas.

Kiek kainuoja vynas

Bešnekėdami prisimename, jog dar prieš kokius 5 metus žodis „someljė“ kėlė pašaipą: a, tai tas, kuris geria daug vyno. Restoranų savininkai tuomet jau suprato, kad įmonei jis padeda parduoti gėrimų, tačiau investuoti į profesionalus neskubėjo. Pernelyg neskuba ir dabar, nors Lietuvoje profesijos prestižas keičiasi ir su tarptautinių tinklų viešbučių restoranų atėjimu, ir su LSA čempionatais. Rasa Starkus, „Vyno klubo“ vadovė, priduria, jog dabar restoranai daug noriau siunčia žmones į įvairius LSA kursus nei anksčiau, tačiau ryškėja ir kita tendencija: jauni žmonės patys investuoja į save, jie pradeda tikėti profesija.

„Tikrai, – šypteli p. Narimantas, – ta profesija tokia... keista, bet smagu, kad tampa vis labiau žinoma. Žmonės, ypač tie, kurie neina į restoranus, kartais nesiorientuoja: ar tai vyno žinovas, vertintojas, ar kritikas, bet žodis „someljė“ jau lygu žodžiui „vynas“.

Paklaustas, ar dažnai jis susiduria su požiūriu į someljė kaip į siekiantį įsiūlyti restorano svečiui kuo brangesnio vyno (o gal taip ir yra?), p. Narimantas šypteli: „Už kitus nekalbėsiu, visokių esti. Tačiau, pakartosiu, someljė darbas nėra įsiūlyti jums brangiausio vyno.“ Anot jo, yra puikių produktų už 20, 50 Eur, didžioji jo parduodamų vynų dalis kainuoja 30–100 Eur, o brangiausi vynai parduodami tik retkarčiais.

„Tačiau yra kitas dalykas, – juk perkamas ne vien vynas. Perkamos ir emocijos – žinios, malonumas, vyno retumas ir pan. Apskritai vyno kainą sudaro suma daugelio dalykų, kurie kartais nėra suprantami ar vertinami“, – kalba pašnekovas. Jis priduria, kad žmonės turi savo nuomonę ir ją reikia gerbti, bet, logiškai mąstant, kiekvienas, dirbantis paslaugų sferoje, turėtų siekti parduoti brangiau bet kokį produktą, uždirbti kuo didesnes pajamas savo įmonei.

„Padavėjas lygiai taip pat turi norėti pasiūlyti kuo brangesnį mėsos ar žuvies patiekalą, brangesnę sriubą, kavą ir pan. Bet klausimas, kaip jis bus vertinamas, ar pateisins kliento lūkesčius, ar šis norės sugrįžti“, – dėsto p. Narimantas.

Pas jį klientai sugrįžta, ir ne kartą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Michelin“ restoranų rojus – Azija 1

„Michelin“ žvaigždutė prie restorano pavadinimo gurmanams sufleruoja kokybę ir išskirtines patirtis.

Laisvalaikis
2018.12.09
„Stiklių“ restorane – revoliucija

Gera žinia tiems, kurie nekantrauja išbandyti, kuo nustebins vilniškio „Relais & Ch?teaux Stikliai Hotel“...

Laisvalaikis
2018.12.07
Lietuvos virėjai iš pasaulio čempionato parsivežė bronzą 1

Liuksemburge vykusiame pasaulio kulinarijos čempionate „Culinary World Cup 2018“ Lietuvos nacionalinė šefų...

Laisvalaikis
2018.12.03
Vyno verslas mokys skaičiuoti suvartojamo alkoholio kiekį 3

Pernai lapkritį Lietuvos someljė mokykla (LSM) tapo tarptautinės nepolitinės, atsakingą verslą vienijančios...

Laisvalaikis
2018.12.02
Investicinio vyno kaina auga dešimtimis procentų

Daugiau kaip pusę milijono dolerių – tiek spalio 13 d. anonimu norėjęs likti Azijos vyno kolekcininkas...

Laisvalaikis
2018.11.25
Šalia paminklo tautos patriarchui atidaro restoraną su „Basanavičiaus sale“

Sostinės Senamiestyje, šalia paminklo tautos patriarchui Jonui Basanavičiui, penktadienio vakarą duris...

Laisvalaikis
2018.11.23
Gastronomijos scenos naujokai laimėjo dar vieną konkursą

Savaitės pradžioje Vilniuje vykusiame viename įdomiausių Lietuvoje ir, ko gero, vieninteliame pasaulyje...

Laisvalaikis
2018.11.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau