Valstybė saugos dar du kultūros paveldo objektus Vilniuje

Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanos yra senamiestyje, Žydų gatvėje. Šio objekto vertingosios savybės – archeologinė, architektūrinė, istorinė, memorialinė ir sakralinė, rašoma Kultūros ministerijos pranešime. Kultūros paveldo objektus paskelbus valstybės saugomais, randasi daugiau galimybių gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį jiems saugoti ir tvarkyti.

Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinius tyrimus, vykstančius nuo 2011 metų, finansuoja Izraelio senienų tarnyba, Kultūros paveldo Išsaugojimo pajėgos, „Geros valios fondas“ ir Vilniaus savivaldybė.

Didžioji Vilniaus sinagoga kasinėjimų vietoje pastatyta 1633 metais gavus karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegiją Vilniuje įkurti žydų kvartalą ir ten pastatyti mūrinę sinagogą. Laikantis reikalavimų, sinagoga negalėjo būti aukštesnė nei bažnyčios, todėl 12 metrų aukščio statinys buvo įkastas į žemę du metrus. Vėliau aplink sinagogą pradėjo formuotis Šulhoifas – sinagogos kiemas su religinės, ritualinės ir edukacinės funkcijos pastatais.

Tuo metu sinagoga buvo didžiausia to meto Abiejų Tautų Respublikoje. 

Per Pirmąjį pasaulinį karą dauguma meno vertybių iš sinagogos išvežta į Rusiją. Per Antrąjį pasaulinį ji smarkiai apgriauta: liko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. 

1955–1957 m. Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos sulygintos su žeme, o 1964-aisiais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis-darželis. 

2020 m. Vyriausybė Didžiosios sinagogos bei mikvių liekanas perdavė valdyti „Geros valios fondui“. Šiuo metu Vilniaus žydų bendruomenė su valstybės institucijomis kuria sinagogos atgaivinimo koncepcijas. Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių  pastato liekanų komplekso paskelbimu saugomu yra pritarusi Valstybinė kultūros paveldo komisija.

XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje statytame namų komplekse J. Basanavičiaus (tuomet – Didžiosios Pohuliankos) gatvėje (16, 16A) 1915 m. buvo įsteigta pirmoji Vilniaus lietuviška gimnazija. Įkūrėjai ją pavadino „Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokos“. Nuo 1921 m. ši gimnazija vadinosi Vytauto Didžiojo vardu.

Gimnazijos kūrėjai ir mokytojai buvo aktyvūs Didžiojo Vilniaus seimo (1905) dalyviai, jie organizavo ir 1917 m. rugsėjo 19–21 d. vykusią Vilniaus konferenciją. 

Penki gimnazijos darbuotojai tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarais – Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Jokūbas Šernas, Aleksandras Stulginskis, Antanas Smetona. 

Be jų, gimnazijoje dėstė Antanas Žmuidzinavičius, Konstantinas Šakenis, broliai Vaclovas ir Viktoras Biržiškos, Juozas Naujalis, Teodoras Brazys, Vytautas Kairiūkštis, Adomas Varnas, Paulius Galaunė, Mečislovas Reinys. 

1925 m. viename iš šio komplekso butų buvo įkurtas  Žydų mokslo institutas YIVO, šiuo metu savo veiklą tęsiantis Niujorke.