Vilniaus klubas sostinei dovanoja Gedimino laišką

Skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtą paminklą – „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakus Vilniui ir Lietuvai“ miestui padovanojo Vilniaus klubas, jo mecenatai – Ina ir Darius Zubai. 

Idėją įamžinti praeitį ir ateitį siejančius Gedimino priesakus inspiravo Vilniaus klubo tradicija miesto gimtadienį kasmet minėti skaitant laišką, kurį sostinei ir jos gyventojams rašo ir dedikuoja iškilūs asmenys. 

„Kadangi nė vieno laiško originalas nėra išlikęs ir Lietuvoje neturime nė vieno nuorašo, norisi, kad jie visgi būtų įamžinti ir prisimenami. Kad kiekvienas praeivis galėtų prisiliesti prie Gedimino laiškų, tapusių miesto istorijos ir architektūros dalimi. XIV a. valdęs didysis kunigaikštis Gediminas buvo labai pažangus valdovas, o Vilnius – laisvas ir liberalus miestas. Tą norime priminti tiek Lietuvai, tiek pasauliui ir įamžinti Vilniaus klubo dovanojamame paminkle“, – pranešime cituojami paminklo mecenatai I. ir D. Zubai.   

„Gedmino priesakai“ sumontuoti simbolinėje vietoje – Pilies kalno vakarinėje papėdėje, kur Gedimino pirmtakai XIII a. pabaigoje pastatė pirmąją ir tuo metu vienintelę mūrinę pilį Lietuvoje, o didysis kunigaikštis Gediminas ją rekonstravo, sustiprino, pastatė galingą rezidencinį donžoną, kuris ir yra tikrasis Gedimino bokštas. 

Būtent šioje pilyje 1323–1324 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas padiktavo garsiuosius laiškus popiežiui Jonui XXII, Hanzos miestams ir pranciškonų bei dominikonų vienuolijoms. Tiriant Valdovų rūmų teritoriją, archeologai atkasė bokšto, kuriame gyveno valdovas, pamatus, bei vieną iš aukštų. 

Dabar jie eksponuojami Valdovų rūmų muziejuje, o paminklas pritvirtintas prie granito sienelės, kuri dengia išlikusią Gedimino bokšto dalį.

Papildė nuolatinę ekspoziciją

Vilniaus 700 metų sukakties proga Valdovų rūmų muziejaus nuolatinę ekspoziciją papildė virtualus pasakojimas apie XIV a. pr.–XV a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų istoriją, valdovų ir kitų dvaro gyventojų kasdienybę nuo Gedimino iki Žygimanto Augusto laikų. 

Lankytojai galės virtualiai nusikelti į XIII a. pabaigos Vilnių, kai į valdžią atėjus Gediminaičiams dėl valdovų inovatyvumo būsimos Žemutinės pilies teritorijoje „išaugo“ vienintelės to meto Lietuvoje Ankstyvosios mūrinės pilies Apvalusis bokštas. 

Žiūrovai patirs, kaip, Vilniui tampant Lietuvos sostine, Apvalusis bokštas buvo perstatomas į vis dar „ikigotikinį“ gyvenamąjį-reprezentacinį Aštuonkampį bokštą. Būtent jame Gediminas galėjo padiktuoti savo laiškus, vėliau čia rezidavo Vytautas ir Kazimieras Jogailaitis. 

Patirdamas kelionę laiku nuo Ankstyvojo mūro laikų ir Gotikos iki pat Renesanso ir ankstyvojo Baroko, žiūrovai pamatys, kaip buvusio bokšto vieta buvo transformuota į XVI a.–XVII a. pirmos pusės rūmų virtuvę ir koks likimas rūmų laukė XVIII a. ir XIX a. pradžioje.

Sausio 25 d. šalia išlikusių Gedimino bokšto pamatų muziejuje atidaroma paroda, kurioje lankytojai sužinos apie „Vilnių iki Vilniaus“ – Valdovų rūmų muziejaus archeologai ir restauratoriai atveria iki šiol mažai pažįstamą istorijos laikotarpį, Vilniaus gimimo kontekstą, supažindina su unikaliausiais išlikusiais daiktais ir net mediniu namu, statytu XIII a. pabaigoje. 

Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (gimė apie 1275, valdė 1316–1341) šaltiniuose dažnai vadinamas „lietuvių ir daugelio rusėnų karaliumi“. Tęsdamas Rusios žemių prijungimo politiką, kviesdamas į Lietuvą žmones iš Vidurio ir Vakarų Europos, jis tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – europinės didvalstybės, arba „nepasiskelbusiosios imperijos“, – kūrėju. 

Gedimino Lietuva įvairių tautų ir tikėjimų žmonėms tapo namais, čia gyvavo tiek bizantiškoji Rytų, tiek lotyniškoji Vakarų kultūrinės tradicijos. Būtent jo valdymo metais Lietuva tapo europinės politikos žaidėja.

Gedimino vardu buvo pavadinta ir nauja valdančioji Lietuvos dinastija – Gediminaičiai. Jos atstovai (Jogailaičiai) vėliau valdė ne tik Lietuvą, bet ir Lenkijos, Vengrijos, Čekijos karalystes. Vilnius tapo Gedimino ir jo dinastijos kilties vieta, o Lietuvos sostinės pilis – svarbiausia, gimtąja Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos rezidencija, iš kur jos atstovai atėjo į Europos monarchų sostus. 

Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus informaciją.