Zalcburgo festivalio atidarymą aptemdė toksiški rusų pinigai

Zalcburgo muzikos festivalis seniai tapo luxury klasės prekių ženklu. 1920 m. jį įkūrė kultūrininkai Richardas Straussas, Maksas Reinchardas, Hugo von Hofmannsthalis, nusprendę, kad Mozarto gimtinė – geriausia vieta teatro ir muzikos kūrybinėms idėjoms įgyvendinti. Nedidelis barokinis Zalcburgas idealiai tinka festivaliui, kuriame dera opera, koncertai ir teatras.

Vienu svarbiausių pasaulyje klasikinės muzikos festivalių vadinamą renginį šiemet sukrėtė skandalas – „Salzburger Festspiele“, kurį remia artimais ryšiais su Kremliumi susijęs fondas, kultūros apžvalgininkai apibūdina kaip „atsidūrusį Vladimiro Putino įtakos gniaužtuose“. 

Esą šis festivalis, kaip ir kiti klasikinės muzikos renginiai regione, tapo abejotinos ir dažnai neskaidrios kultūros ir verslo partnerystės rojumi, pagrįstu vadinamuoju „toksiniu rėmimu“.

Pasak „The Guardian“, daugiausiai dėmesio čia teko Teodorui Currentziui, graikų ir rusų dirigentui, kurio vadovaujamas ansamblis „musicAeterna“ iš Sankt Peterburgo grojo festivalio atidarymo koncerte liepos 18-ąją. Reikalas tas, kad ansamblį finansuoja Rusijos VTB bankas, kurio didžioji dalis akcijų priklauso valstybei ir kuris kartais vadinamas Putino „privačiu banku“. Dėl karo Ukrainoje jam taikomos Vakarų sankcijos.

Ansamblio „musicAeterna“ fondo narė yra Rusijos centrinio banko vadovė ir operos mėgėja Elvyra Nabiullina, o Rusijos valstybinė dujų monopolininkė „Gazprom“ neseniai parėmė jo nacionalines gastroles.

Be to, iki rugpjūčio 31 d. vyksiantį festivalį, į kurio 174 operos ir dramos spektaklius parduodama 225.000 bilietų, iš dalies remia oligarcho Leonido Michelsono, kuriam sankcijas taiko Jungtinė Karalystė ir Kanada, fondas.

Gina sprendimą

Markusas Hinterhäuseris, „Salzburger Festspiele“, vadovas, atkakliai gynė savo sprendimą neatšaukti koncerto, į kurį bilietai buvo išparduoti, nors pastarosiomis savaitėmis kitos Miuncheno, Paryžiaus ir Vienos scenos atšaukė T. Currentzio koncertus. 

Pasak „The Guardian“, M. Hinterhäuseris, kurio vadovaujamame festivalyje T. Currentzis dalyvauja nuo 2017 metų, dirigentą apibūdino kaip „žvaigždę“ ir „Putino priešingybę“. 

„Visą jo gyvenimo būdą vertinu kaip Putino priešingybę“, – sakė jis Austrijos žiniasklaidai ir pridūrė, kad „musicAeterna“ ansamblyje groja „įvairių šalių muzikantai, daugiausia rusai, bet taip pat ir ukrainiečiai“.

M. Hinterhäuzeris yra sulaukęs kritikos, kai pakvietė Putiną į 2020 m. „Gazprom“ remiamos Modesto Musorgskio operos „Borisas Godunovas“ premjerą, kuri galiausiai neįvyko dėl dirigento Marisso Jansono mirties.

Anot festivalio vadovo, T. Currentzis yra nesąžiningai verčiamas stoti į vieną ar kitą pusę, o nusistatymas prieš Putiną ir jo invaziją į Ukrainą gali būti pavojingas dirigento ir jo vadovaujamo ansamblio muzikantų gyvybei. 

M. Hinterhäuzeris tikino, jog „Currentzis yra išreiškęs savo antikarinę poziciją, nes neseniai planavo surengti labdaros koncertą ukrainiečių pabėgėliams Vienos „Konzerthauze“. 

Koncertas buvo atšauktas, kai Ukrainos ambasadorius Austrijoje Vasylis Chymynezas apkaltino T. Currentzį, kad jis yra „Putino sistemos dalis“. 

Bando skalbti mundurą

Pasak „The Guardian“, prieš vadinamąją „Currentzio aferą“ Zalcburgo festivalis buvo tikrinamas dėl jo ryšių su kitais rėmėjais. Šveicarijoje veikianti kalnakasybos bendrovė „Solway“, priklausanti Rusijos milijardieriui Aleksandrui Bronšteinui, taip pat buvo festivalio rėmėjų sąraše. 

Bendrovė buvo kaltinama dėl žmogaus teisių pažeidimų Gvatemalos nikelio kasykloje, tačiau neigė padariusi kokių nors nusižengimų. Vis dėlto, kai „Solway“ nesilaikė festivalio prezidentės Kristinos Hammer nustatyto termino atsakyti į kaltinimus ir pateikti „išsamią, objektyvią ir skaidrią apžvalgą“, šio mėnesio pradžioje ji paskelbė nutraukianti ryšius su bendrove, kuri rėmė festivalio vaikų programą.

Be to, festivalis laikinai nutraukė ryšius su dviem ankstesniais pagrindiniais atlikėjais – rusų operos sopranu Anna Netrebko ir dirigentu Valerijumi Gergijevu dėl jų artimų ryšių su V. Putinu.

Ilgamečiai klasikinės muzikos pasaulio stebėtojai teigia, kad problemos Zalcburgo festivalyje, kurio apie 75% finansavimo sudaro rėmėjų lėšos, „yra tik ledkalnio viršūnė“.

Antai kompozitorius ir rašytojas Alexanderis Strauchas paragino užtikrinti didesnį rėmimo skaidrumą ir imtis politinių veiksmų.

„Mes žinome, kad Putinas kultūrą naudoja kaip propagandinį ginklą“, – sakė jis interviu transliuotojui NDR.

Austrijos vyriausybė, reaguodama į prestižiškiausio šalies kultūros kalendoriaus renginio kritiką, pareiškė, kad rengia naujas kultūros renginių rėmimo gaires, jos bus paskelbtos šį rudenį, o Užsienio reikalų ministerija praėjusį mėnesį paskyrė 27-erius metus festivaliui vadovavusią Helgą Rabl-Städler naująja specialia patarėja užsienio kultūros klausimais.