Kaunas apšvietė dar daugiau architektūros objektų

LED žibintai nakties metu apšviečia greta Kauno pilies esantį Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblį, vadinamą vienu vertingiausių Kauno architektūrinių statinių. Penkis šimtmečius skaičiuojantis ansamblis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių tiek mažai pakitusių gotikos periodo kompleksų. 

Kunigaikščiui Kazimierui Jogailaičiui pakvietus bernardinų vienuolius į Kauną, 1471 m. buvo pradėta statyti nauja didžiulė bažnyčia ir vienuolynas. Manoma, kad statybos buvo užbaigtos pirmajame XVI a. dešimtmetyje. 

„Tai buvo pirmas mūrinis gyvenamasis pastatas Kaune, kuris savo apimtimi tarp vienaaukščių medinių pastatėlių atrodė kaip dabartinis „Akropolis“, – interviu „bernardinai.lt“ yra sakiusi architektė Asta Prikockienė. – Tai buvo viso Kauno mūrinės architektūros pradžia. Iš jo miestiečiai ėmė pavyzdį, mokėsi ir statė kitus namus.“

Dabar šviesos kontrastai išryškino apatinę komplekso fasado dalį, langų nišas ir toliau besidriekiančią plytų sieną.

Pasak Sauliaus Rimo, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, XX a. pradžioje ant vienuolyno pastačius trečiąjį aukštą, jo ir bažnyčios santykis pasikeitė. Išaugęs tūris pradėjo konkuruoti su aplinka. Pasirinkta apšvietimo koncepcija leidžia sutemus pamatyti ir suprasti pirminį – aukštos bažnyčios ir prie jos prisiglaudusio žemo vienuolyno – vaizdą.

Matomi iš skirtingų vietų

Nušvito ir Kauno arkivyskupijos kurija Rotušės aikštėje bei gretimi pastatai Papilio gatvėje.

„Projektuodami šių pastatų apšvietimą, siekėme išryškinti jų monumentalumą ir sukurti tam tikrą paslaptingumo įspūdį. Šilta, gelsva šviesa nušviestos langų nišos primena žvakių liepsneles, sklindančias iš patalpų vidaus. Ši šviesa matoma ne tik esant prie pastato, bet ir iš tolimesnių rakursų“, – idėjos koncepciją aiškina S. Rimas.

Tamsiu paros metu švyti ir Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčia. Pietiniai jos bokštai bei fasadas gerai matyti ir keliaujantiems Marvele, kylant į Aleksoto kalną ar iš Aleksoto apžvalgos aikštelės.

Per paskutinius kelerius metus Kaune apšviesta 12 religinės paskirties pastatų. Tarp jų – Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilika, Karmelitų, mažoji Kristaus Prisikėlimo bei Vytauto bažnyčios.

Naktimis iš toli šviečia Aleksoto funikulieriaus statinių kompleksas, pastatai Laisvės alėjoje, Gedimino bei A. Juozapavičiaus prospektuose, Vilniaus gatvėje.

Pasak Kauno savivaldybės, fasadų apšvietimo įrengimas finansuotas per „Kauno akcentų“ ir Paveldotvarkos programas. 

Šeštus metus veikianti iniciatyva „Kauno akcentai“ – idėjų konkursas, suteikiantis galimybę kūrėjams savo darbais puošti miesto erdves. Per visą projekto gyvavimo laikotarpį miesto galeriją po atviru dangumi papildė daugiau kaip pusšimtis gatvės meno piešinių. Idėjas vertina ir atrenka komisija, jų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė.

Menininkai iš visos Lietuvos kviečiami teikti savo sumanymus projekto interneto platformoje.