Istorikai – apie tarpukario Lietuvos karo laivyną ir laivo vadą P. Labanauską

Publikuota: 2022-06-05
„Prezidentas Smetona“ – vienintelis tarpukario Lietuvos karinis laivas. H. Gaidis kolekcija / LNM nuotr.
svg svg
„Prezidentas Smetona“ – vienintelis tarpukario Lietuvos karinis laivas. H. Gaidis kolekcija / LNM nuotr.
 

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) tęsia pokalbių ciklą, susijusį su Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) eksponuojama paroda „Išpakuojam! Henrio Gaidžio dovana Lietuvai“. Šįkart istorikai dr. Kęstutis Kilinskas, dr. Jonas Vaičenonis ir dr. Inga Zakšauskienė aptarė, ką naujo atskleidžia K. Kilinsko tyrimas apie vienintelio Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitoną Povilą Labanauską (1908–1999) ir mūsų valstybės karinį jūrų laivyną. Diskusiją moderavo dr. Norbertas Černiauskas.

Norbertas Černiauskas: Jonai, tarpukario Lietuvos karo laivynas. Kai kurie sako, koks čia laivynas su vienu laivu? Ir kaip visame šiame kontekste atsiranda Povilas Labanauskas, kuris, kaip žinome, vėliau tampa karo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonu?

J. Vaičenonis: Jūra ir laivyba Labanausko galvoje sukosi nuo pat mažens. Kartu su bičiuliu Vytautu Kuizinu, būdami paaugliai, apie 1923–1924 m., jie tampa jūrų skautais. Tai formavo abiejų vyrų tapatybę ir turėjo didžiulę įtaką jų gyvenimams.

1928 m. Lietuva siunčia gabiausius savo karininkus mokytis į Vakarus. Valdžios atstovai jau svarsto apie karo laivo poreikį ir ruošiasi siųsti du asmenis jūrų laivybos studijoms į Italiją. Kandidatų atrankai vadovauja Petras Jurgėla, vienas iš skautybės lyderių šalyje. Jis guldo galvą už du vaikinus – Labanauską ir Kuiziną, kad būtent jie yra tinkamiausi kandidatai. Ir jiedu išsiunčiami mokytis. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Čia verta paminėti unikalų dalyką – nors valstybė dar net neturi savo laivyno, vaikinams pasiuvama karinio jūrų laivyno uniforma. Vilkėdami šią uniformą, jie reprezentuoja Lietuvą studijų metais Italijoje. Mokslai baigiasi, vaikinai grįžta, o karo laivo vis dar nėra. Yra tik idėjos. Sprendimai dėl karinio laivyno galiausiai priimami 1935 m. pradžioje. Vadu paskiriamas Antanas Kaškelis, o jo dešiniosiomis rankomis tampa Labanauskas, Kuizinas ir Antanas Darginavičius. Atsiranda ir laivas.

Istorikai (iš kairės) N. Černiauskas, I. Zakšauskienė, K. Kilinskas, J. Vaičenonis Lietuvos nacionaliniame muziejuje. S. Samsono nuotr. / LNM nuotr.
Istorikai (iš kairės) N. Černiauskas, I. Zakšauskienė, K. Kilinskas, J. Vaičenonis Lietuvos nacionaliniame muziejuje. S. Samsono nuotr. / LNM nuotr. 

1937 m. prasideda Lietuvos kariuomenės reformų laikas, gynybiniai planai modeliuojami labiau sausumoje nei jūroje. Nepaisant to, visuomenei nuolat pabrėžiama, kad turime jūrą, o Lietuvos jūrų laivyną reprezentuoja 100 jūreivių ir vienas karo laivas „Prezidentas Smetona“. 1939 m. šio laivo vadui Kaškeliui pasitraukus, naujuoju laivo kapitonu tampa Labanauskas, kuris dar prieš metus kartu su bičiuliu Kuizinu parengė planą, kaip ateinančių dešimties metų perspektyvoje turėtų keistis ir stiprėti Lietuvos karinis laivynas. Buvo kalbama, kad laivą galima pastatyti per dvejus metus, bet jūrų karininkui paruošti reikia septynerių metų.

N. Č.: Ar sutiktumėte, kad Labanauskas yra ne tik vienas iš Lietuvos kaip jūrinės valstybės idėjos mąstytojų, bet ir jos įgyvendintojas?

J. V.: Sutikčiau. Iš visų laiškų, atsiminimų ir turimų duomenų ryškėja būtent jo lyderystė. Apskritai lyderyste, kad ir kitose karybos srityse, pasižymėjo skautai. Skautybės pradmenys įskiepija labai daug.

N. Č.: Labanausko gyvenimą galima skelti į dvi dalis: gyvenimas Lietuvoje iki 1940 m. ir gyvenimas JAV nuo 1941-ųjų. Tačiau, Kęstuti, kas vyksta tarp 1940 ir 1941-ųjų? Kaip jis atsiduria Niujorke?

K. Kilinskas: Pirmiausia pasakysiu, kad inspiracija imtis šio tyrimo parodoje „Išpakuojam“ išplaukė iš mano susidomėjimo karybos istorija. Labai norėjau sužinoti, kaip lietuviai įsivaizduoja jūrinę karybą, kaip jie suvokia mūšį jūrose. Deja, kai tyrinėjau šią temą, mažai ką teradau. Lietuvių santykis su jūra, pasirodo, daug paprastesnis, nei įsivaizdavau. Tačiau ką pavyko padaryti – tai aiškiai įrėminti Labanausko emigracijos, arba patekimo į Ameriką istoriją.

N. Č.: Kokia ji?

K. K.: Istorijos pradžia – 1940 m., liepa. Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ stovi Palangos uoste, uostas po žiemos užneštas smėliu, laivas negali išplaukti. Tai dar bevykstančios okupacijos pirmosios dienos. Laivo įgula lieka laive, o Labanauskas su Ričardu Naku ir su kolega iš studijų Italijoje Kuizinu, sovietų prižiūrimi, maža jachta buriuoja Baltijos jūroje, prisidengdami tenorį palaikyti formą. 

Laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonas Povilas Labanauskas. H. Gaidžio kolekcija, LNM nuotr.
Laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonas Povilas Labanauskas. H. Gaidžio kolekcija, LNM nuotr.

Ir taip vieną dieną vyrai „išburiavo“ į Vokietiją. Čia Labanauskas atsiduria Gleisgarbeno pabėgėlių stovykloje. Po mėnesio – jis jau kariniame fabrike Berlyne, kur apsinuodijęs švinu guli ligoninėje. Iš Berlyno jis rašo laišką JAV karinio laivyno atašė su prašymu tapti šios valstybės laivyno nariu. Aiškėja, kad Labanauskas nori patekti į Jungtines Valstijas. Čia ir prasideda jo emigracijos istorija. Kitas pėdsakas veda į Portugaliją, iš kurios Labanauskas atsiduria Rio de Žaneire. Iš čia emigrantų laiveliu plaukia į šiaurę, bet laivas sulaikomas ir Labanausko kelionė baigiasi Trinidado saloje. Jis nenuleidžia rankų, galiausiai nusiperka laivo bilietą ir po mėnesio išlipa Niujorke. Tačiau ir atvykus į JAV jam nepavyksta patekti į karinį laivyną, nes tam reikia bent dešimt metų būti JAV piliečiu. Pilietybę Labanauskas gauna tik 1947 m. Jis studijuoja, baigia elektros inžinerijos magistrantūrą ir pradeda dirbti „General Electric“ kompanijoje, o galiausiai pradeda rengti radijo „Amerikos balsas“ transliacijas į okupuotą Lietuvą.

Atsidūrus emigracijoje, jo tapatybėje išsiskiria dvi linijos – palaikoma tarpukario Lietuvos karininko tapatybė: jis pasisiuva uniformą su lietuviškais simboliais, atsispausdina vizitinę kortelę ir blanką, kur prisistato laivo kapitonu. Ir kartu  įsitvirtina kaip gerą išsilavinimą turintis, kvalifikuotas darbuotojas.

N. Č.: Kęstutis jau užsiminė apie vieną Labanausko gyvenimo etapų, kuris ypač ryškus jo biografijoje gyvenant emigracijoje – tai darbas „Amerikos balso“ radijuje. Inga, kokia organizacija buvo „Amerikos balsas“, kaip į ją pateko Labanauskas, kuris, kaip žinome, nebuvo žurnalistas?

I. Zakšauskienė: „Amerikos balsas“ – tai JAV valstybės departamento radijas, na, įsivaizduokime – mūsų prezidentūra turėtų savo radijo stotį. Tai štai, 1942 m. Labanauskas rašo laišką „Amerikos balso“ direktoriui, kuriame teigia, kad šio radijo transliacijos reikalingos lietuvių kalba ir jos turi būti transliuojamos į Lietuvą. 

K. Kilinskas tyrė P. Labanausko archyvą, kuris yra muziejui padovanotos H. Gaidžio kolekcijos dalis. S. Samsono / LNM nuotr.
K. Kilinskas tyrė P. Labanausko archyvą, kuris yra muziejui padovanotos H. Gaidžio kolekcijos dalis. S. Samsono / LNM nuotr. 

Iš kur Labanauskui kilo tokia idėja? Laiške jis nuogąstauja, kad okupuotoj Lietuvoj vykdoma aktyvi sovietinė propaganda, kuri neigiamai pristato JAV, ir tam reikia atsvaros. „Amerikos balsui“ Labanauskas rašo periodiškai ir vis siūlo atidaryti lietuvišką radijo redakciją. 

Atsakymas visada neigiamas, iki pat 1951 m., kai pagaliau JAV valstybės departamentas patvirtina, kad tikrai reikia radijo laidų Lietuvai lietuvių kalba. Tik iš kur paimti žmonių? Tą srautą, kuris 1948–1949 m. į JAV atvyko iš Lietuvos, reikėjo patikrinti, kad tik kokio komunisto neatrinktum radijo transliacijoms vesti. 

Taip Labanauskas atsiranda lietuviškoje „Amerikos balso“ redakcijoje ir čia dirba iki pat 8-ojo dešimtmečio.

Klausant Labanausko vedamų laidų aiškėja, kad jis buvo labai profesionalus, visada įsigilinęs į temą, o temų spektras – labai platus. Jis kalbina jūrų skautus, lietuvių kilmės kino aktorius, „Metropolitan Opera“ solistus ir t. t. Jis buvo įsitraukęs į radijo laidų rengimą ispanų kalba į Lotynų Ameriką, prancūzų kalba į Afriką ir ukrainiečių kalba į Europą.

Visą pokalbį apie Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitoną P. Labanauską ir tai, ką pavyko išsiaiškinti istorikui K. Kilinskui, nagrinėjusiam šio kapitono archyvą, galima peržiūrėti čia.

Parodoje „Išpakuojam!“ eksponuojama viena didžiausių kada nors Lietuvai padovanotų muziejinių kolekcijų. Ją Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei pusę amžiaus kaupė išeivijos lietuvis Henry Lazarus Gaidis, ilgą laiką dirbęs FTB agentu, o laisvalaikiu medžiojęs lietuvišką praeitį. Vertingiausia beveik toną sveriančios kolekcijos dalis yra karinės tematikos. 

 

 

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Į ką investuoja Z karta: nuo metaverslo iki vyno Premium

Įvairūs tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis Z kartos žmonių, užuot investavę į tradicinius investicinius...

Laisvalaikis
2022.06.29
Kultūros ir kūrybinėms industrijoms – beveik 15 mln. Eur

Netrukus Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorių pasieks beveik 15 mln. Eur, skirtų...

Laisvalaikis
2022.06.29
Pilkos biuro juokelių, komplimentų ir replikų zonos: gali padėti vienas puslapis Premium

Savaime suprantamų taisyklių, kaip bendrauti komandoje, nėra – taip sutartinai sako organizacijų, kurios turi...

Vadyba
2022.06.29
A. Avulis pasisamdė garsų biurą „Zaha Hadid Architects“ Premium 9

Šiemet sostinėje patvirtinta išimtis dėl privalomų architektūros konkursų atvėrė kelią nekilnojamojo turto...

Statyba ir NT
2022.06.29
Naujoji nuošliauža Gedimino kalnui grėsmės nekelia

Naujausia Gedimino kalno nuošliauža, susidariusi dėl itin smarkios liūties birželio 21-ąją, vėl sujudino...

Laisvalaikis
2022.06.29
E.Stankevičius: Esame vienintelė sporto šaka, kuri tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą Verslo tribūna

Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus.„Esame...

Finansai
2022.06.29
Istorijos prof. A. Novakas: tai yra imperinės Rusijos politikos schema

„Šiandien sprendžiame ne Vladimiro Putino ar šiuolaikinės Rusijos elito problemą. Turime reikalą su...

Laisvalaikis
2022.06.28
Kaunas apšvietė dar daugiau architektūros objektų

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą pretenduojantis Kaunas tamsiuoju paros metu apšvies dar keletą sakralinių...

Laisvalaikis
2022.06.28
Poilsio ir pramogų tandemas „NoriuNoriuNoriu“ bei „Laisvalaikio dovanos“ – jau ir „Ozo“ prekybos centre Verslo tribūna

Poilsio ir pramogų elektroninė parduotuvė „NoriuNoriuNoriu“ žengia į didžiuosius prekybos centrus. Nuo šiol...

Prekyba
2022.06.28
Robotai, „atimsiantys jūsų darbą“ – ne toks jau ir baubas Premium

Robotizacija ir, kalbant plačiau, DI, tebėra daugybės mitų gaubiamos technologijos ir tendencijos. Galima...

Inovacijos
2022.06.26
„Amazon“ planas: „Alexa“ galės atkartoti bet kieno balsą

Technologijų bendrovė „Amazon“ teigia, kad jos kuriamas balsu valdomas skaitmeninis asistentas „Alexa“ galės...

Inovacijos
2022.06.25
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Ukraina pranešė atgavusi vertingą senienų kolekciją, pavogtą iš Krymo muziejų

Ukraina penktadienį pranešė, kad, surengus virtinę policijos reidų, Kyjive konfiskuota didžiulė kelių...

Laisvalaikis
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
Misija – prikelti miegantį futbolo milžiną Premium 2

Žiūrint istoriškai, „AC Milan“ yra tikrų tikriausia Europos futbolo grietinėlė, pagal UEFA Čempionų lygos...

Laisvalaikis
2022.06.23
Per karą Ukrainoje sunaikinta per 150 kultūros ir istorijos paveldo objektų

Jungtinių Tautų ekspertai patvirtino, kad nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šioje šalyje buvo visiškai...

Laisvalaikis
2022.06.23
„The Economist“: Viena – tinkamiausias gyventi pasaulio miestas

Austrijos sostinė Viena susigrąžino pirmąją vietą tinkamiausių gyventi pasaulio miestų sąraše, rodo...

Laisvalaikis
2022.06.23
Nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams

Trečiadienį nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams.

Laisvalaikis
2022.06.22
„Kanų liūtuose“ – karšta lietuvių sėkmė

Didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“ vaizdo meno gamybos...

Rinkodara
2022.06.22
D. Muratovas pardavė Nobelio premijos medalį už 103,5 mln. USD, lėšas skirs ukrainiečių vaikams 1

Dmitrijus Muratovas, neseniai uždaryto nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius, aukcione...

Laisvalaikis
2022.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku