A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei
Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos visuomeniškai aktuali publicistika, ugdanti visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančią meilę ir ištikimybę Lietuvai.
Buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė, eksparlamentarė yra penktoji šios premijos laureatė.
Dalia Kuodytė istorikė, politikė, visuomenės veikėja, viena pirmųjų pradėjusi Lietuvos partizaninio karo mokslinius tyrinėjimus. Baigusi studijas, pradėjo dirbti Kauno IX forto muziejaus moksline darbuotoja, nuo 1990-ųjų Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos istorijos sekcijos vadovė.
Su kolegomis Kaune įkūrė pirmąjį Tremties ir rezistencijos muziejų, pradėjo leisti ir redaguoti periodinį leidinį Laisvės kovų archyvas.
19901997 m. su komanda apvažiavo ir užrašė arba nufilmavo šimtus išlikusių gyvų partizanų ir ryšininkų prisiminimų. Vertingiausi iš jų saugomi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Buvo viena pirmųjų KGB archyvų tyrėja, darbavosi Amerikos lietuvių archyvuose.
D. Kuodytė buvo viena iš Genocido muziejaus Vilniuje steigėjų. Seimui paskyrus, nuo 1997 m. ėmė vadovauti LGGRTC. Inspiravo daugelį centro veiklų periodinio leidinio Genocidas ir rezistencija bei daugybės knygų leidybą.
Mokslinėje spaudoje paskelbė studijų ir straipsnių apie Lietuvos partizanų ginkluotą kovą su sovietiniu okupaciniu režimu, partizanų junginius ir vadus, KGB veiklą.
A. Ramanausko-Vanago premija skiriama asmenims, labiausiai pasižymėjusiems už iniciatyvas ieškant ir atrandant partizanų žuvimo, palaidojimo vietas, partizanų atminimo įamžinimą, patriotizmo ir pilietiškumo skatinimą bei rėmimą. Pernai ji įteikta partizanui Juozui Jakavoniui-Tigrui (19252021).
1.000 Eur premiją svarbiausiam Pietų Lietuvos partizanų vadui atminti įsteigė Varėnos rajono savivaldybė, ji kasmet skiriama siekiant skatinti Lietuvos visuomenę puoselėti Lietuvos laisvės idėją, branginti ir įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, puoselėjančias ir ugdančias visuomenės pilietiškumą.
Aktyvus partizaninis karas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko 19441953 metais. Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50.000 partizanų, per 20.000 partizanų ir jų rėmėjų žuvo.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti