V. Putino reitingai nekrenta, bet rusai nerimauja

Praėjus mėnesiui nuo V. Putino „specialiosios operacijos“ Ukrainoje pradžios, nevyriausybinė apklausų organizacija „Levados centras“ atliko apklausą, siekdama įvertinti visuomenės požiūrį į konfliktą. Rezultatų laukta su tam tikru nerimu. Kai kas manė, kad jie parodys visuomenės nepasitenkinimą vadovybe, o prezidento reitingai kris. Kiti abejojo, „The Guardian“ skelbiamame straipsnyje svarsto A. Levinsonas. 

Anot jo, precedentų buvo. Po trumpo Rusijos karo su Gruzija 2008 m. V. Putino reitingas pakilo iki 88%. 2014-aisiais po Krymo aneksijos buvo tas pats: V. Putino vadovavimui, pasak apklausos, pritarė tiek pat Rusijos piliečių. Abiem atvejais neigiama pasaulinė reakcija tik sustiprino rusų įsitikinimą, kad jie buvo teisūs. Sankcijos padarė mažai žalos.

Ženklai nevienareikšmiai

Šį kartą viskas kitaip: kariniai veiksmai pasirodė esą nei greiti, nei nekruvini. Tai supranta net tie, kurie klausosi tik balsų, sklindančių iš televizorių. Šį kartą su nerimu laukiama sunkmečio, ekonominės blokados.

Iš sovietinių laikų atkeliavusi minties mokykla teigia, kad šaldytuvas galingesnis už televizorių. Ar šį kartą tai irgi bus teisinga, klausia A. Levinsonas.

Pasak jo, kol kas ženklai nevienareikšmiai. Kaip ir 2014 m., pakilo operacijos ir jos vado pritarimo reitingas – V. Putiną vėl palaiko daugiau nei 80% apklaustųjų, t. y. 12 punktų daugiau nei vasarį. 

Vyriausybė ir ministras pirmininkas vertinami taip pat gerai. Netgi valstybės Dūma, paprastai vertinama neigiamai, gali džiaugtis teigiamais reitingais.

Tačiau ne visos naujienos Rusijos politinei klasei yra teigiamos: dauguma, t. y. 55%, apklaustųjų tikisi, kad politinis gyvenimas artimiausiais mėnesiais pagerės. Vadinasi, A. Levinsono teigimu, jie negali nusivilti, ir Rusijos valdžiai tai reikės sukurti. Jei ne realiame, tai virtualiame pasaulyje.

O tiems, kurie žvelgdami į daugiau nei 80% palaikančiųjų balsus skelbia, kad televizorius pagaliau nugalėjo šaldytuvą, A. Levinsonas sako, jog čia ne viskas taip. Nes yra niuansų. 

„Levados centras“ Rusijos piliečių klausė, kokias emocijas jiems kelia karinė operacija Ukrainoje? Vos 2% negalėjo atsakyti, o 8% teigė, kad apskritai nejaučia jokių ypatingų jausmų. Kiti respondentai savo jausmams apibūdinti rinkosi iš daugybės žodžių.

Šie žodžiai iš esmės buvo suskirstyti į keturias kategorijas – teigiami, neigiami, politiniai, apolitiški. Teigiamą politinę emociją galima apibūdinti kaip nacionalinį pasididžiavimą; neigiamos politinės emocijos labiau priminė pyktį ir gėdą; teigiami apolitiški žodžiai apėmė tokias emocijas kaip džiaugsmas ir jaudulys; neigiamos apolitiškos emocijos buvo baimė, nerimas, siaubas ir šokas.

Anot A. Levinsono, plačiau pažvelgus į teigiamų ir neigiamų emocijų procentinę išraišką, ji yra lygiavertė – 51% prieš 49%. Tačiau šiuose skaičiuose slypi įdomūs pasiskirstymai: teigiamos emocijos žmonėms dažniausiai reiškė nacionalinį pasididžiavimą (40%). Tik nedaugelis (11%) išreiškė teigiamas apolitiškas emocijas, pavyzdžiui, džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Tarp neigiamų jausmų pasiskirstymas buvo maždaug priešingas – tik 10% jautė neigiamas politines emocijas, pavyzdžiui, pyktį, pasibjaurėjimą ir gėdą dėl Ukrainos užpuolimo. Net 39% nurodė nerimo, baimės, šoko emocijas.

Ir parama, ir nerimas

A. Levinsonas iš šių skaičių daro išvadą, kad Rusijos visuomenės parama armijai ir jos vadovybei koegzistuoja kartu su dideliu nerimu.

Be to, pažvelgus į pasiskirstymą pagal kartas, akivaizdu, kad jauni ir vyresni žmonės šiuos įvykius vertina skirtingai – tarp jaunesnių nei 35 m. žmonių vyrauja neigiami jausmai, tik 33% jų jaučia nacionalinį pasididžiavimą, 37% – nerimą ir baimę.

Tuo metu vyresni nei 65-erių asmenys kas pozityvesni: 90% jų palankiai vertina  V. Putiną, o baimę ir nerimą jaučia nedaugelis.

Jauni ir vyresni žmonės taip pat labai skiriasi vertindami, kas paskatino antikarinius protestus, vykusius praėjus kelioms savaitėms po vasario 24-osios. Vyresnieji buvo linkę pritarti aiškinimui, kad žmonėms buvo sumokėta už protestus. Jaunesnieji labiau linkę protestus aiškinti nuoširdžiu pasipiktinimu dėl įvykių.