Istorikas, dizaineris ir heraldikos specialistas: kaip buvo kuriama Lietuvos kariuomenės atributika

Publikuota: 2022-05-08
Istorikas Norbertas Černiauskas (kairėje), dizaineris ir uniformų rekonstruktorius Giedrius Paulauskas ir Lietuvos kariuomenės heraldikos specialistas Nerijus Treinys. LNM nuotr.
svg svg
Istorikas Norbertas Černiauskas (kairėje), dizaineris ir uniformų rekonstruktorius Giedrius Paulauskas ir Lietuvos kariuomenės heraldikos specialistas Nerijus Treinys. LNM nuotr.
 

Prieš kelerius metus Henrio Gaidžio (JAV) Lietuvai padovanotos ir šiuo metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LNM) eksponuojamos kolekcijos reikšmingą dalį sudaro tarpukario Lietuvos karininkų relikvijos. Istorijos dr. Norbertas Černiauskas su H. Gaidžio kolekciją tyrinėjusiu dizaineriu ir uniformų rekonstruktoriumi Giedriumi Paulausku bei Lietuvos kariuomenės heraldikos specialistu Nerijumi Treiniu kalbasi apie padovanotą kolekciją bei tarpukario ir dabartinės Lietuvos kariuomenės atributikos kūrimą.

Nerijau, atkūrus nepriklausomybę reikėjo atkurti ir Lietuvos kariuomenę. Jūs dirbote su vaizdine, labiausiai visuomenei matoma to puse – kūrėte skiriamuosius kariuomenės ženklus, atributiką. Ar lengva tai buvo užduotis?

Įstojęs į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą gavau užsakymą – greitai padaryti Lietuvos savanorių skiriamąjį ženklą jau sukurtoms uniformoms. Tuo metu dar buvau Vilniaus dailės akademijos studentas, tik vėliau buvau priimtas etatiniu darbuotoju – vykdžiau ir kario funkcijas, budėjau, su ginklu vaikščiojau aplink Seimą, o laisvu metu piešiau naują kariuomenės simboliką: karinių dalinių vėliavas, antsiuvus, antpečius.

Vis dėlto man labai rūpėjo, kokia buvo Lietuvos kariuomenės simbolika iki karo, juk ji tuomet viską jau turėjo. Ir uniformas, ir kepurių ženklus, ir visas detales. Ieškojau, kas yra išlikę, norėjau palaikyti rankose, pajausti, pamatuoti – tai būtų padėję rengti techninius brėžinius gamybai. Deja, muziejai tuo metu buvo daug uždaresni, ne visi eksponatai buvo prieinami. Per laimingą atsitiktinumą susipažinau su Henriu Gaidžiu, pradėjome susirašinėti ir tai tapo proveržiu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Bendravimas atnešė rezultatų?

Henry Gaidis mielai bendravo, siuntė man knygas apie NATO, Amerikos kariuomenę. Lietuvoje mes to nebuvom nei matę, nei girdėję, interneto tuo metu nebuvo. Ir štai gauni informaciją, kaip tie dalykai pasaulyje sutvarkyti. Tai tikrai buvo labai svarbu.

Parodoje „Išpakuojam“ eksponuojama viena didžiausių kada nors Lietuvai padovanotų muziejinių kolekcijų.  Gedimino Trečioko / LNM nuotr.
Parodoje „Išpakuojam“ eksponuojama viena didžiausių kada nors Lietuvai padovanotų muziejinių kolekcijų.  Gedimino Trečioko / LNM nuotr.

 

Vėliau, jau 1994 m., aš pats nuvykau į Ameriką pas Henrį, susipažinau su jo kolekcijoje esančiais tarpukario Lietuvos atributais. Niekas Lietuvoje okupacijos sąlygomis nebūtų galėjęs sukaupti tokio turinio kolekcijos, jeigu ne Henry, mūsų praeitį liudijančios relikvijos būtų pradingusios. Negana to, daug dalykų, kurie šiuo metu yra eksponuojami parodoje „Išpakuojam!“, man tapo įkvėpimu, jie buvo prikelti naujam gyvenimui jau dabartinės kariuomenės atributikoje.

Kaip tie, tuomet dar daiktai, šiandien jau eksponatai, atsidūrė Amerikoje?

Juos išsivežė tarpukario Lietuvos karininkai, traukdamiesi į Vakarus. Ženklai, medaliai, net uniformos jiems buvo labai brangūs, todėl pasiėmė kartu. Kaip jie patys yra pasakoję, nuo milinių nuėmus antpečius buvo galima ir laivu plaukti, ir kasdien praktiškai naudoti. Daug jų buvo ir išmesta, bet iš esmės tai brangios relikvijos, todėl šeimose kai kurie daiktai buvo išsaugoti. Henry rado būdą juos surinkti, padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui ir šiandien galime džiaugtis išsaugota istorija.

Giedriau, mėnesį dirbote parodoje tyrėju, galėjote prisiliesti prie Lietuvos kario istorijos. Kas patį labiausiai nustebino?

Giedrius Paulauskas (G. P.): Henrio Gaidžio kolekcijoje gausu originalių išlikusių tarpukario Lietuvos karininkų, karių uniformų detalių, ekipuotės detalių, tai ir tapo mano tyrimo objektu. Mane labiausiai nustebino puiki jų būklė. Pavyko atrasti išlikusią karininko, leitenanto Vytenio Statkaus kepurę ir dvi palaidines, viena jų unikali – paskutinio pagal įsakymą 1940 m. patvirtinto palaidinės modelio pavyzdys. Kolekcijoje esanti milinė su įsiūtu kailiu taip pat unikali ir vienetinė ir išlikusi labai puikios būklės. Sunku patikėti, kad kolekcijoje esantis diržas netgi nepraradęs natūralaus odos blizgesio. Dažniausiai tokie dalykai susidėvi, jeigu ir išlieka, tai tikrai ne tokios geros būklės.

Nerijus Treinys (N. T.): Viešėdamas Amerikoje 1994 m. buvau susitikęs su Giedriaus paminėtu Vyteniu Statkumi. Pamenu, tuomet klausiau jo, kodėl vežėsi ir brangino šias uniformas, jų detales. Atsakymas buvo labai aiškus: „Mes kiekvieną akimirką galvojome, kad grįšime. Apsivelkam uniformą ir vėl grįžtame į Lietuvą.“ Jie tikėjo, kad grįš ir grįš su uniformomis, matyt, dėl to jos taip brangintos ir saugotos.

Lieka pasidžiaugti, jog uniformos grįžo kaip eksponatai, kaip Henrio Gaidžio dovana Lietuvai. Šiandien turime išsaugotą istoriją ir konkrečius jos herojus.

G. P. Ši kolekcija būtent tuo maloniai džiugina. Eksponatai, kurių priklausomybė yra žinoma, dažnai pasakoja ir jų savininkų istoriją. Štai vienos iš palaidinių kišenėje aptikau nuotrauką, kurioje užfiksuotas Vytenio Statkaus sūnus, dėvintis būtent tą tėvo palaidinę, kepurę ir diržą. Panašu, kad ta nuotrauka joje gulėjo jau kurį laiką.

Kaip ta nuotrauka atsirado palaidinės kišenėje? Ar tai naujas eksponatas, atrastas tiriant kolekciją?

N. T. Ko gero, tai vienas iš triukų, kuriuos labai mėgo Henry. Su savo kolekcija jis dalyvaudavo visuose lietuvių festivaliuose Amerikoje. Į juos atvykdavo išsamiai sudėliojęs savo pasakojimą. Jis paimdavo karininko uniformą, medalį, šautuvą, tikrą, veikiantį ir dar šaudantį, pridėdavo originalią 1937 m. kuprinę su gertuve, kad galėtų pademonstruoti, kaip atrodė karys. Į kišenes pridėdavo tikrų litų, monetų ar tų laikų pasą. Tai buvo jo edukacijos forma, nes apsilankius šeimai galėjo sudominti visus. Vyrus ir vaikus dažniausiai sudomindavo ginklai, o moteris – kiti kišenėse paslėpti laikmečio atributai. Taip jis rasdavo priėjimą prie visų, užuot tiesiog padėjęs daiktą, kad jį stebėtų.

Vertingiausia H. Gaidis kolekcijos dalis yra karinės tematikos. Gedimino Trečioko / LNM nuotr.
Vertingiausia H. Gaidis kolekcijos dalis yra karinės tematikos. Gedimino Trečioko / LNM nuotr.

Jis akcentuodavo, kad tik stipri tauta gali išlikti, todėl per karybą jis išeivijos atstovams papasakodavo apie visą Lietuvą. Matyt, ir minėta nuotrauka kišenėje bus taip užsilikusi.

Giedriau, jūsų tyrimo istorija panašėja į tam tikrą detektyvą?

Man pasisekė, kad, kitaip nei Nerijus pirmaisiais nepriklausomybės metais, galėjau palyginti ne tik Gaidžio kolekcijoje, bet ir Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklose esančius eksponatus. Jie puikiai papildo vienas kitą. 

Pradėjau nuo mažos detalės – kolekcijoje esančių pulkininko leitenanto Motiejaus Karašos antpečių. Į mano rankas jie pateko įrėminti rėmelyje, negalėjau matyti kitos pusės. Išėmęs pastebėjau, jog trūksta tam tikrų detalių – nėra antpečio kitos pusės dugno, liežuvėlio ir ąselės, per kurią persiveria liežuvėlis. Ar dingo per laiką, ar nuimant nuo uniformos? Tada pastebėjau, kad įsegtos dvi žvaigždutės. Vėl kėliau sau klausimą, ar paaukštinus laipsnį jis siuvosi naują uniformą? Skylučių neradau, taigi čia ir atsakymas – pakeltas pulkininku leitenantu Karaša pasisiuvo naują uniformą. Taip visiškai pasinėriau į tyrimą ir tapau kone detektyvu.

Mažas eksponatas pamažu atskleidžia savo paties istoriją, kuri pereina į jo savininko istoriją, o gal netgi turi ką papasakoti apie visą epochą?

G. P. Be abejo. Štai kad ir tie patys antpečiai, kurie būdavo įsiuvami. 1935 m. buvo priimtas patikslinimas, jog antpečiai gali būti ir prisegami. Tai palengvinimas karininkams, kadangi turint vieną uniformą galima išsisegti paprastus antpečius ir įsisegti paradinius. Nereikia siūtis naujų uniformų, nes audiniai keliavo iš Anglijos, jos buvo siuvamos individualiai, pas meistrus, nebuvo serijinės gamybos. Taigi nors ir rodytas dėmesys kokybei, bet tai nebuvo pigus malonumas.

Dar vienas istoriškai gal ir nereikšmingas atradimas, bet jis parodo, jog kariams buvo svarbu jų įvaizdis, jie siekė atrodyti reprezentatyviai. Ir jį padariau tirdamas būtent Henrio Gaidžio kolekciją, anksčiau nieko panašaus nebuvau matęs. Kalbu apie palaidines su nugaroje įsiūtomis gumomis. Tos palaidinės priklausė tam pačiam karininkui, matyti, kad jis jas siuvosi pas siuvėjus, kurie pritaikė tokią technologiją. Ji leidžia iš nugaros per juosmenį sujuosus diržą gražiai paskirstyti audinį, taip nesusidaro didelis klostas. To istorikas neužfiksuotų, tik su siuvimu susijęs žmogus.

Tarpukario kariuomenė buvo išties reprezentatyvi?

G. P. Kariuomenė buvo viršūnėlė, todėl ir uniformose galima įžvelgti geriausius tuometinės mados pavyzdžius ir tendencijas, geriausi dalykai būdavo perimami. Išskirtinis Lietuvos kariuomenės akcentas – unikali žalsva, samaninė spalva. Mane ši spalva žavi, nors iš dalies ir apsunkina rekonstrukcijos darbą, nes nė viena kariuomenė tokio atspalvio neturi, jos visos naudoja rudą spalvą. Atkuriant tenka ieškoti atitikmenų, artimiausia šiai spalvai yra Olandijos kariuomenės uniforma.

Nerijau, kūrėte dabartinius ženklus, domėjotės analogais pasaulyje, ieškojote tarpukario Lietuvos ženklų. Turite visą paveikslą. Kaip apibendrintumėte Lietuvos kariuomenės atributiką?

Dabartinės Lietuvos kariuomenės antsiuvai yra profesionalūs, sukomponuoti pagal visus heraldikos principus ir taisykles, atėjusias iš viduramžių. Kitose valstybėse, ypač Amerikoje, yra visiška laisvė. Ženkluose galima aptikti drakonų ir slibinų, skrendančių bombų. Mes esame išlaikę ženklų tęstinumą ir tradiciją ir tik minimaliai stilizavę, adaptavę. Pavyzdžiui, dabartinis kepurės ženklas yra 1934 metų modelio, tik tuomet skyde būdavo komponuojamas Gedimino pilies siluetas. Dabar jį pakeitė Vytis, dabartinis herbas, nes atkūrus Lietuvą Vilniaus problemos neturėjom.

Pokalbis yra Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Išpakuojam!“ dalis. Visą pokalbį galima peržiūrėti čia

Parodoje eksponuojama viena didžiausių kada nors Lietuvai padovanotų muziejinių kolekcijų. Ją Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei pusę amžiaus kaupė išeivijos lietuvis Henry Lazarus Gaidis, ilgą laiką dirbęs FTB agentu, o laisvalaikiu medžiojęs lietuvišką praeitį. Vertingiausia beveik toną sveriančios kolekcijos dalis yra karinės tematikos. 

 

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium 1

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
2022.05.20
Trakuose – ukrainos menininko J. Grigorovičiaus paroda „Karo spalvos“

Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“ (Vytauto g. 69) atidaryta kino dailininko Jurijaus Grigorovičiaus...

Laisvalaikis
2022.05.20
Kanuose T. Cruise‘ui įteikta „Garbės auksinė palmės šakelė“

Holivudo aktorius Tomas Cruise'as, trečiadienį pirmą kartą po 30 metų pertraukos apsilankęs Kanų kino...

Laisvalaikis
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku