Kaunas filtruoja sovietmečio paminklus, Raseiniai – „slepia“

Pasak Kauno miesto savivaldybės, K. Baršausko gatvėje nuspręsta atsisakyti paminklinio akmens, žyminčio keturių komunarų sušaudymo vietą. 

Svarstoma ir dėl paminklinio akmens, žyminčio karo belaisvių palaidojimo vietą šalia VI forto teritorijos, likimo. Jis neįtrauktas į kultūros paveldo registrą, jame nėra sovietinių simbolių ar nepriimtino teksto, tačiau abejonių kelia galimai hiperbolizuotas mirusiųjų skaičius.

Abejonių Kaunui kelia ir Aukštųjų Šančių karių kapinėse stovinčios skulptoriaus Konstantino Bogdano (1926–1995) skulptūros „Motina tėvynė“ ir „Karys“ bei nacistinės Vokietijos stovyklos Sovietų Sąjungos karo belaisvių palaidojimo vieta Aleksote, Europos prospekte.

Aukštųjų Šančių sovietinių karių kapinės 2016 metais įtrauktos į kultūros vertybių registrą. Kultūros paveldo departamentas taip siekė apsidrausti nuo Rusijos mėginimų kapinėse statyti naujus ar perdarinėti esamus paminklus, koreguoti ar kaitalioti užrašus, apie tai VŽ pasakojo ir Vidmantas Bezaras, Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos vadovas. 

Pasak specialisto, daugumai tokių laidojimo vietų visoje Lietuvoje buvo suteiktas kultūros paveldo statusas, kuris reglamentuoja, kad bet kokie tose vietose atliekami darbai būtų derinami su institucijomis. To prireikė pamačius, kai prieš 15–20 m. ne vienoje laidojimo vietoje buvo padaryta drastiškų žingsnių – Rusijos ambasada pati ar per tarpininkus sutvarkydavo kapus, prirašydavo būtų ir nebūtų dalykų, prikabindavo įvairių simbolių. 

Todėl, anot V. Bezaro, „buvimas Kultūros paveldo registre buvo savotiškas tokių veiksmų filtras“.

Minėtosios K. Bogdano skulptūros „Motina tėvynė“ ir „Karys“ nėra saugomos kaip kultūros paveldo objektai, šiuo metu ant jų sovietinės simbolikos nėra. Savivaldybės iniciatyva gegužės 9-ąją šie objektai pasitiks nešdami žinią apie palaikymą Ukrainai.

Nuodugniai analizuos

„Nuodugniai išanalizavus sąrašus, atitinkamai bus imtasi kategoriškų sprendimų ir dėl kitų objektų nukėlimo ar perkėlimo, pavadinimo keitimų bei kitokių veiksmų“, – rašoma savivaldybės pranešime. 

Anot jo, Kaunas didžiąją dalį savo viešųjų erdvių desovietizavo netrukus po nepriklausomybės atgavimo. Iš aikščių buvo iškelti ir į Grūto parką perduoti tarybinių veikėjų paminklai, panaikinti sovietiniai gatvių, aikščių, mokymo įstaigų pavadinimai, o „mūsų laikus pasiekė tik pavieniai tarybinių laikų ideologiniai reliktai, kuriuos saugojo kultūros paveldo statusas, tačiau ir jie baigia išnykti iš miesto erdvių“.

Pernai, restauruojant Vytauto Didžiojo tilto prietiltį, uždengtos tarybinės penkiakampės žvaigždės, iš Vaikų literatūros muziejaus kiemo iškeltas P. Cvirkos biustas, į rekonstruotą Vienybės aikštę negrąžintos dekoratyvinės stelos“, – apsivalymo aktus vardija Saulius Rimas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Pasak pranešimo, toliau nuosekliai peržiūrimi Kauno skulptūrų ir paminklų registrai bei atminimo lentų tekstai, vietovardžių pavadinimai, galimai susiję su Rusija, okupaciniu režimu ar tarybine ideologija. Tokių diskutuotinų vietų Kaune likę tik vienetai. Jų likimas bus nuspręstas jau vykstančiuose darbiniuose pasitarimuose.

Tarp svarstytinų klausimų – Kaune esančių įstaigų ir gatvių pavadinimų keitimas. Atsižvelgus į vietos bendruomenės siūlymus, planuojama rasti tinkamesnį pavadinimą Aleksandro Puškino progimnazijai, kuri neturi jokių tiesioginių sąsajų su šiuo Rusijos poetu, o „rusų mokyklos“ etiketė seniai neatitinka realybės, – joje mokosi 30 skirtingų tautybių mokiniai iš Ukrainos, Irano, Afganistano, Venesuelos, Filipinų, Rumunijos, Meksikos, JAV ir kitų šalių.

Skelbiama, jog rekomendacijas dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo turės pateikti savivaldybės Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės.

Kaune gatvių pavadinimais ar atminimo lentomis įamžinti ir Kaune gyvenę bei dirbę rusų tautybės asmenys: Mstislavas Dobužinskis, Levas Karsavinas, Vladimiras Dubeneckis, Aleksandras Timinskis. Šie asmenys buvo lojalūs mūsų šaliai, todėl jiems skirti atminimo ženklai išliks. Nesikeis ir Rusų gatvės pavadinimas, kadangi rusai nuo seno yra viena iš tautinių mažumų Kaune ir visoje šalyje.

Raseiniai paminklus „paslėps“

Laukdama valstybės sprendimų dėl Raudonosios armijos karių paminklų ir kitų jiems skirtų atminimo ženklų likimo, Raseinių savivaldybė ėmėsi iniciatyvos juos laikinai „paslėpti“.

BNS agentūros pranešimu, po juodu uždangalu pirmadienį „paslėpta“ sovietinio kario, laikančio rankoje ginklą ir vainiką, skulptūra Vilniaus gatvėje Raseiniuose.

Pasak savivaldybės Komunikacijos, kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiosios specialistės Živilės Brazauskaitės, tas pats bus padaryta ir su kitais rajone esančiais sovietų karių atminimo ženklais. Iš viso jų yra penki.

„Yra oficialus mero raštas, kreiptasi į seniūnijas, į įstaigas, kad tose vietose, kur yra tokie paminklai, iki balandžio 15 dienos jie būtų uždengti“, – BNS sakė savivaldybės atstovė.

Ž. Brazauskaitės teigimu, paminklai stovės uždengti, kol valstybės lygiu bus nuspręsta, ką su jais daryti.

Pasak BNS, Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registro duomenimis, Raseinių rajone, Girkalnio kaime, yra 715-os Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta. Čia stovi gelžbetonio paminklas iš stačiakampio plano postamento su laipteliais ir piramidės formos obelisko.

Ariogaloje stovi Sovietų Sąjungos kario su ginklu skulptūra, čia palaidota per 500 sovietų karių, tikslus jų skaičius nežinomas.

Raseiniuose esančioje kapavietėje įrengta Sovietų Sąjungos kario su ginklu, vienoje rankoje laikančio vainiką, kitoje – šalmą, skulptūra, čia palaidota per tūkstantis sovietų karių.

Viduklėje palaidota dar 119 sovietų karių, čia įrengtas obeliskas jiems atminti. Dar viena obelisku pažymėta per 100 karių kapavietė yra Šiluvoje.