Kas yra nešiojamosios sistemos MANPAD ir kuo „Stinger'iai“ skiriasi nuo „Starstreak'ų“

Publikuota: 2022-04-10
Karys paleidžia raketą „Stinger“, naudodamas nešiojamąsias oro gynybos sistemas (MANPAD) „ZUMAPRESS.com / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
Karys paleidžia raketą „Stinger“, naudodamas nešiojamąsias oro gynybos sistemas (MANPAD) „ZUMAPRESS.com / „Scanpix“ nuotr.
 

Balandžio 9 d. Ukrainoje lankęsis Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras, nuo Rusijos agresijos besiginančiai šaliai pažadėjo papildomos karinės pagalbos. JK pagalbą UKrainai tiekia beveik nuo pat karo pradžios, o kovo viduryje ją sustiprino naujausios kartos priešlėktuvinėmis raketomis „Starstreak“, kurios yra šio karo debiutantės.

Nešiojamosios oro gynybos sistemos (angliškas trumpinys MANPAD) vaidina neįtikėtinai svarbų vaidmenį Ukrainoje vykstančiame kare, teigia „The Economist“. 

Šios nuo peties paleidžiamos raketos, kurių amerikietiškasis atitikmuo yra „Stinger'iai“, veiksmingos tik prieš žemai skrendančius orlaivius ir tik kelių kilometrų spinduliu. Nepaisant to, jomis jau  pavyko sunaikinti nemažai priešininko karių ir jos smarkiai trikdo Rusijos oro operacijas.

Kovo viduryje Ukrainos pajėgos buvo susitiprintos naujausiomis MANPAD kartos JK gamybos „Starstreak“ raketomis, kovo 16 d. BBC agentūrai tai patvirtino Benas Wallace'as, JK gynybos ministras, patikslinęs, kad „ši technologija atitinka gynybinių ginklų apibrėžtį“. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Dabar skelbiama, kad naujosios raketos „jau atlieka savo užduotį“. 

Antai „Ukrainform“, remdamasis „Telegram“ agentūros pranešimu, kuri cituoja Ukrainos gynybos ministerijos spaudos tarnybos pranešimą su nuoroda į Ukrainos oro atakos pajėgų vadovybę, balandžio 10 d. paskelbė, jog 95-osios oro gynybos brigados oro gynybos padalinys sunaikino rusišką bepilotį orlaivį "Orlan-10", naudodamas JK pagamintą nešiojamąją oro gynybos sistemą "Starstreak".

„Charkovo srityje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 95-osios oro desanto brigados priešlėktuvinės gynybos dalinys panaudojo Didžiojoje Britanijoje pagamintą rankinę priešlėktuvinę gynybos sistemą „Starstreak“ ir sėkmingai sunaikino dar vieną rusišką nepilotuojamą orlaivį "Orlan-10", – sakoma pranešime.

Dar anksčiau „euronews.com“ skelbė, jog, karo ekspertų įsitikinimu, filmuotoje medžiagoje, kurioje užfiksuota, kaip Ukrainoje raketos numuša Rusijos sraigtasparnį, matyti, kaip veikia JK pagaminta ginklų sistema.

Pasaulio žiniasklaida aiškinasi, kodėl MANPAD sistemos yra gyvybiškai svarbios Ukrainos gynybai ir kaip naujosios britų raketos gali pakeisti Ukrainos gynybinius pajėgumus. 

Pasak „The Economist“, karo analitikai suglumo, kai karo pradžioje Rusija nesugebėjo išvesti iš rikiuotės Ukrainos ilgojo nuotolio radarais valdomų raketų „žemė-oras“ sistemų S-300 tinklo. Nors kai kurios jų buvo sunaikintos, kiti S-300 kompleksai toliau veikia, taip priversdami Rusijos orlaivius skristi nedideliame aukštyje, kad nebūtų aptikti radarų. 

Be to, ant NATO sraigtasparnių yra įmontuoti taikikliai, leidžiantys šaudyti valdomomis raketomis iš didelio nuotolio, o Rusijos atakos sraigtasparniai paprastai skraidina tik nevaldomas raketas ir primena lėtesnius antžeminio puolimo orlaivius, kurie puolimo metu privalo skirsti toliau.  Dėl šių dviejų veiksnių Rusijos orlaiviai atsiduria MANPAD’ų taikiklyje.

Sukurtos XX a. 6-ąjį dešimtmetį MANPAD sistemos naudoja infraraudonųjų spindulių ieškiklius, kuriais aptinka įkaitusius reaktyvinių variklių išmetamuosius vamzdžius. Dėl šios priežasties lėktuvai ir sraigtasparniai šaudo lyg vėduokles išsisklaidančias signalines raketas, kuriomis, kaip ryškesniais ir patrauklesniais šilumos šaltiniais, siekia nukreipti tokių besitaikančių raketų dėmesį. 

Ankstyvosios MANPAD sistemos galėjo užfiksuoti orlaivius tik iš galo. Prie jų priskirtinos ir sovietmečiu naudotos „Strela“ (arba, kaip NATO jas vadina, SA-7), kurias Vokietija tiekia Ukrainai iš savo senųjų Rytų Vokietijos atsargų. Modernesnes raketas, tokias, kaip „Igla“ (arba SA-18) ir „Stinger“ (sukurtas XX a. 9-ajame dešimtmetyje), iš orlaivio galima iššauti bet kuria kryptimi. Tačiau jos gali būti nepakankamai greitos pasivyti tolstantį orlaivį prieš jam išnykstant iš jų veikimo nuotolio.

Ne be trūkumų

Šiuolaikinės šilumos šaltinį aptinkančios raketos taip pat turi trūkumų. „Stinger“ ieškiklius reikia aušinti, o akumuliatoriaus baterija maitinimą tiekia tik 45 sekundes, todėl jos negali veikti nuolatinėje parengtyje. Ieškiklio galvutė nuo įjungimo momento veikimo temperatūrą pasiekia per 3– 5 sekundes, o kai esi puolamas, ši laiko trukmė tampa kankinamai ilga. Kai „Stinger“ aktyvuota ir parengta naudoti, ginklui lieka aptikti  orlaivio variklio skleidžiamą šilumą ir užfiksuoti orlaivį. 

Paleidus raketą, jai gali sukliudyti signalinės raketos ar kitos kontrpriemonės arba orlaivio, į kurį nusitaikyta, lakūnui gali pavykti išvengti raketos, atlikus staigų posūkį. 

„Stinger“ raketa skrenda maždaug dvigubai didesniu nei garso greičiu ir neša kilogramo svorio sprogstamąją galvutę, sujungtą taip, kad sprogtų smūgio metu. To ne visada pakanka orlaiviui sunaikinti, bet beveik neabejotinai pakanka, kad jis būtų priverstas grįžti į bazę.

Anot ekspertų, „Stinger“ raketos veiksmingumas mūšio lauke ginčytinas. Daugiausiai jas naudojo mudžahidai Afganistane, kovodami prieš Sovietų Sąjungą. Savo ataskaitomis, kuriose nurodydavo, jog šių raketų sėkmės rodiklis  siekia 79%, jie galėjo siekti įtikinti amerikiečių rėmėjus toliau tiekti ginklus. Iš tikrųjų, labiau tikėtina, kad šis rodiklis tesiekia 20%.

Mūšio lauke – debiutantė

„Starstreak“ nuo „Stinger“  smarkiai skiriasi. Pirmąją tokią raketą Ukraina gavo kovo viduryje. Jei „Stinger’iai“ jau yra išbandyti kovose, „Starstreak’ui“ šis karas taps debiutu. 

Pasak „euronews.com“, „Starstreak“ gamintojas „Thales“, teigia, kad šis ginklas „optimizuotas gynybai nuo oro grėsmių, įskaitant naikintuvus ir atakuojančius sraigtasparnius“.

Ginklas sukurtas XX a. 9-ajame dešimtmetyje, tačiau naujausia versija – „Starstreak II“ – pirmą kartą buvo pademonstruota 2008-aisiais. 

„Starstreak“ raketa neįprasta savo veikimo principu – ji ne aptinka šilumą, o veda spindulį: operatorius mato taikinį taikiklyje, o raketa seka paskui jį, vedama lazerio spindulio.  Pagrindinis trūkumas yra tas, kad operatorius turi sekti taikinį, tačiau ji atspari dėmesį atitraukiančioms priemonėms, kontrpriemonėms ir apėjimui. Taigi, jeigu matai taikinį, reiškia, gali jį numušti.  

„Starstreak“ gamintojai vadina ją „didelio greičio raketa“, siekdami atkreipti dėmesį į jos daugiau kaip 3 machų greitį, dėl kurio jos išvengti kur kas sunkiau, nei kitų raketų. 

O vietoje vienos kovinės galvutės, kaip „Stingeryje“, „Starstrek“ paleidžia tris po 900 gramų sveriančias volframo strėles. Jos išsisklaido ir skrenda rikiuote, sekdamos lazerio nurodymus ir didindamos pataikymo tikimybę. Strėlės gali pramušti sraigtasparnio šarvą ir sprogti tik prasiskverbusios pro jį, taip sukeldamos daug didesnę žalą nei sprogimas paviršiuje.

Gali būti, kad šis itin modernus ginklas per daug sudėtingas ir nepateisins keliamų lūkesčių, svarsto „The Economist“. Tačiau, pasak pranešimų iš Ukrainos, „Starstreak“ jau numušė rusų sraigtasparnį „Mi-28“. Ukrainos vyriausybė ne kartą prašė NATO paskelbti virš šalies neskraidymo zoną, bet beveik nekyla abejonių, kad tai nebus padaryta. Vis dėlto, raketos „Starstreak“ ir apskritai MANPAD sistemos galėtų padėti Ukrainos pajėgoms neutralizuoti Rusijos oro pajėgas net be naujų reaktyvinių lėktuvų ar tiesioginio kitų šalių įsikišimo.

 

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Patriotų gastrolės Rusijoje – už 100 milijonų Premium

Dar iki įsiverždama į Ukrainą Rusija negailėjo lėšų vadinamajai minkštajai galiai, t. y. savo kultūros...

Laisvalaikis
21:35
Valdovų rūmų vadovui prof. V. Dolinskui – prestižinė Lenkijos kultūros premija

Prestižinė kultūros premija, prof. Aleksanderio Gieysztoro vardo apdovanojimas, įteiktas Nacionalinio...

Laisvalaikis
20:19
Iš Kanų festivalio: „Mariupolis 2“, rusiškas skandalas, geriausia sezono komedija Premium

Kanuose vyksta 75-asis kino festivalis, paženklintas skaudžiausia mūsų dienų tema. Rusijos karas Ukrainoje...

Laisvalaikis
19:28
Baltarusijos opozicijos lyderė: Lietuvos pagalba neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu

Lietuvos pagalba baltarusiams neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu, sako Sviatlana Cichanouskaja,...

„Time“ įtakingiausių menininkų viršūnėje – „Marvel“ žvaigždė Simu Liu

Naujausią „Time“ žurnalo, paskelbusio 2022-ųjų šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, viršelį puošia...

Laisvalaikis
2022.05.23
Ką A. Navalnas „Time“ parašė apie Putiną, o J. Bidenas – apie Zelenskį

Žurnalas „Time“ į įtakingiausių 2022 m. žmonių sąrašą įtraukė Volodymyrą Zelenskį, Ukrainos prezidentą, ir...

Laisvalaikis
2022.05.23
Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Eutanazijos vartai. Kaip suplanuoti mirties datą Premium

Kelionių maršrutuose netikėta kryptis – paskutinė gyvenimo stotelė. Žmonės, įpratę viską planuoti ir iki...

Laisvalaikis
2022.05.22
Už 135 mln. Eur parduotas 1955-ųjų „Mercedes“

1955-ųjų laidos „Mercedes-Benz“, viena iš vos dviejų egzistuojančių tokio modelio mašinų, šį mėnesį aukcione...

Automobiliai
2022.05.22
Nacionalinėje dailės galerijoje – fotografijų paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Meno lauke randasi vis daugiau liudijimų, pasiekiančių mus iš Rusijos užpultos Ukrainos. Vienas tokių –...

Laisvalaikis
2022.05.21
Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium 1

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
2022.05.20
Trakuose – ukrainos menininko J. Grigorovičiaus paroda „Karo spalvos“

Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“ (Vytauto g. 69) atidaryta kino dailininko Jurijaus Grigorovičiaus...

Laisvalaikis
2022.05.20
Kanuose T. Cruise‘ui įteikta „Garbės auksinė palmės šakelė“

Holivudo aktorius Tomas Cruise'as, trečiadienį pirmą kartą po 30 metų pertraukos apsilankęs Kanų kino...

Laisvalaikis
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku