Kovidas: į oficialųjį sąrašą britai įtraukė devynis naujus simptomus

Pasak BBC, tai padaryta praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo pandemijos pradžios ir praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Jungtinėje Karalystėje (JK) baigtas nemokamas asmenų testavimas ir sykiu užfiksuotas rekordinis užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius – 4,9 mln. asmenų (maždaug vienam iš 13) nustatytas teigiamas viruso rezultatas. 

(Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, balandžio 4 d. nustatyta 1.911 naujų COVID-19 atvejų.)

Pirminiai COVID-19 infekcijos požymiai, „užskaitomi“ Jungtinėje Karalystėje, buvo karščiavimas, staiga prasidėjęs kamuojantis nuolatinis kosulys, kvapo ar/ir skonio pojūčio praradimas. Tačiau nuo pat pirmųjų pandemijos dienų buvo žinoma, kad šie trys požymiai – tik ledkalnio viršūnė. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kitos šalys kurį laiką rėmėsi ilgesniu simptomų sąrašu.

Pavyzdžiui, Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) nustatyti dažniausi COVID-19 ligos simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis. 

ULAC skelbiamas sunkios COVID-19 ligos simptomų sąrašas ilgesnis – tai dusulys, apetito praradimas, sumišimas, nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje, aukštesnė nei 38°C temperatūra. Be šių, yra ir krūva rečiau pasitaikančių simptomų. 

Pasak BBC, kovido simptomų sąrašas JK buvo išplėstas kilus diskusijoms dėl to, kurie tiksliai simptomai turėtų būti atpažįstami ir dėl kurių galima atlikti COVID-19 testą.

Padiskutavę, simptomų sąrašą britai papildė dar devyniais: dusulys, nuovargio ar išsekimo jausmas, kūno skausmas, galvos skausmas, gerklės skausmas, užsikimšusi arba varvanti nosis, apetito praradimas, viduriavimas, prasta, ligota savijauta.

Tačiau Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) įspėja, kad daugelis naujų simptomų „labai panašūs“ į peršalimo ir gripo simptomus.

Londono Karališkojo koledžo virusologijos prof. Timas Spectoras, remdamasis duomenimis, gautais iš žmonių, stebinčių savo simptomus programėlėje „Zoe Covid-19“, agitavo už išplėstą simptomų sąrašą.

Pasak jo, „po dvejų metų lobizmo pagaliau pasikeitė pagrindiniai koronaviruso simptomai... Pagaliau!".

Ir liekamieji reiškiniai

Vėlgi, medikai primygtinai atkreipia dėmesį ne tik į kovido simptomus, bet ir į liekamuosius ligos reiškinius. 

Prof. Raimondas Kubilius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, VŽ yra pasakojęs, jog prieš dvejus metus pasauliui susidūrus su Sars-Cov-2 virusu, visas dėmesys ir ekonominiai resursai buvo skirti apsaugoti visuomenę nuo ūminio susirgimo kovidu. Deja, netrukus medikai pamatė, kad įvairiose populiacijose vidutiniškai kas dešimtam pacientui ūminė ligos fazė pereina į lėtinį pavidalą. 

Trys vyraujantys, būdingi 30–40% sergančiųjų pokovidiniu sindromu, yra sumažėjęs fizinis aktyvumas, didžiulis nuovargis ir kognityvinių funkcijų sutrikimas. Jų išraiška arba intensyvumas gali skirtis, vis dėlto prof. R. Kubilius pabrėžia kognityvinių funkcijų sutrikimą. 

Ketvirtas labai dažnas pokovidinis simptomas – uoslės praradimas arba susilpnėjimas. 

Reabilitacijos klinikos mokslininkų atliekamo tyrimo duomenimis, apie 17% pacientų vargina nuotaikų svyravimai, toliau rikiuojasi lig tol nejausti širdies skausmas, padidėję pulsas, kraujospūdis, cholesterolio koncentracija. Dalis pacientų pastebi slenkant plaukus, kai kurie tvirtina, kad „plaukai krenta pluoštais“.

Visą pokalbį su prof. R. Kubiliumi apie pokovidinį sindromą galima pasiklausyti VŽ podkaste.