Kaune – kiaurai sienas einanti M. Abramovič

„Aš nesu tas žmogus, kuris tiesiog stovės prieš sieną, – aš ją sugriaunu. Už jos yra kita, paskui dar kita. Neužtenka nugriauti vieną sieną, kad atsidurtum laisvėje. Reikia peržengti daug sienų – fizinių, mentalinių, emocinių“, – yra sakiusi serbų kilmės menininkė M. Abramovič (g. 1946).

Beje, vienas naujausių M. Abramovič darbų irgi susijęs su siena – tai 2021 m. spalį Kyjive, Babin Jare, sukurta skulptūra-instaliacija „Kristalinė raudų siena“, ją atidarant dalyvavo Vokietijos, Ukrainos ir Izraelio prezidentai. 

Tuo metu paroda, kurią Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) organizuoja Kauno galerija „Meno parkas“, pristatys M. Abramovič kūrybinę biografiją, garsųjį „Menininko manifestą“ bei unikalų kūrybos metodą, joje bus rodomi interviu su menininke bei kita dokumentika. 

Be to, kovo 31 d. 18 val. Kaune, Žalgirio arenoje, vyks M. Abramovič paskaita „Performansas. Praeitis, dabartis, ateitis“, ji vadinama vienu svarbiausių „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ renginių.

Su performanso praeitimi, dabartimi, ateitimi galima susipažinti ir parodos Kaune proga išleistame M. Abramovič kūrybos kataloge „Valytoja“ („The Cleaner“, išleido galerija „Meno parkas“) bei drąsioje, dramatiškoje ir itin atviroje jos autobiografijoje „Eiti kiaurai sienas“, kurią būtų itin pravartu paskaityti prieš keliaujant į Kauno paveikslų galeriją. 

„Aš neturiu paslapčių. Aš parašiau savo biografiją, kai buvau 70-ies ir papasakojau kiekvieną savo gyvenimo paslaptį. Todėl pusė mano draugų su manimi nesikalba, nes to jiems buvo per daug, ir aš skyriau knygą priešų draugams“, – apie „Eiti kiaurai sienas“ sakė M. Abramovič. 

Dar viena pravarti knyga, leidžianti pabandyti suprasti menininkės asmenybės bei jos kūrybos ryšius, performanso meną bei žmogaus psichikos galimybes – psichoanalitikės Jeannette Fischer parengta „Psichoanalitikė kalbasi su Marina Abramovič“ (abi išleido leidykla „Kitos knygos“). 

M. Abramovič paroda „Būties atmintis“ pristatoma kaip vientisas, iš 22 vaizdo ir garso instaliacijų sukurtas įspūdingas opusas, sujungiantis į vieną paveikslą visą M. Abramovič kūrybinės galios spektrą. Pasak pačios menininkės, tai turėtų būti „kažkas panašaus į operą“. 

„Būties atmintis“ veiks iki liepos 31 d.

Pasitikėjimo galia

Jeigu kam kiltų klausimas, kaip KEKS projekto rengėjams pavyko pasikviesti tokio kalibro pasaulio garsenybę, – Virginija Vitkienė, KEKS projekto direktorė, VŽ yra sakiusi, jog tai „nebuvo sudėtinga“. 

Pirma, Europos kultūros sostinės statusas yra aukščiausia kartelė ir dalyvauti jos programoje menininkams yra garbė. Antra, labai daug priklauso nuo to, kas kviečia. 

„Kažin, ar tik atsidariusi, nė vienos tarptautinės parodos nesurengusi galerija galėtų kviesti M. Abramovič. O galerija „Meno parkas“, kuri veikia Kaune beveik 30 metų, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuri dalyvavo rengiant M. Abramovič parodą Torunėje, ją pažįsta ir pasikvietė“, – VŽ sakė V. Vitkienė. Anot jos, tai pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįsti dalykai, panašiai buvo ir su W. Kentridge’u, kurio paroda tebevyksta Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje. Pagaliau, ir pati V. Vitkienė, ilgametė Kauno bienalės vadovė ir kuratorė, irgi kvietė menininkus, ir tai jiems buvo garantas. 

 

Pati M. Abramovič, spaudos konferencjijoje paklausta, kaip kilo mintis surengti parodą Kaune, sakė: 

„Pirmiausia – aš matau menininką kaip visuomenės tarną. Menininkai eina ten, kur yra kviečiami, – tai nėra mano pasirinkimas. Aš buvau pakviesta į Europos kultūros sostinę. Pamačiau erdvę, pasikalbėjau su žmonėmis. Niekada nebuvau surengusi jokios parodos Lietuvoje, o sutikusi Joną Meką, visada norėjau čia atvykti. Taigi, vien geros priežastys atvykti, todėl ir esu čia“.

Anot projekto rengėjų, paroda „Būties atmintis“ – svarbus meno renginys ne tik Kaune, Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. 

Vienas iš jos kuratorių Waclawas Kuczma (Lenkija) sako, kad M. Abramovič „menas toks paveikus dėl jame slypinčios pasaulio vizijos ir fatališkų ateities nuojautų“. Anot kito parodos kuratoriaus Arvydo Žalpio, galerijos „Meno parkas“ vadovo, dar nuo sovietinės „geležinės uždangos“ laikų Lietuvos menininkai ieškojo informacijos apie M. Abramovič kūrybą – ji simbolizavo drąsų ėjimą į laisvę peržengiant baimę ir nusistovėjusias klišes, nevaržomą menininko asmenybės raišką veržiantis iš sovietinės sistemos gniaužtų. Todėl dabartinis publikos ir autorės susitikimas Kaune yra toks svarbus.