2022 m. architektūros „Oskaras“ skirtas Francisui Kere

Pasak „The Guardian“, „nedaug architektų pasaulyje patyrė tokį staigų pakilimą kaip Francisas Kere. Gimęs Vakarų Afrikoje, atokiame Burkina Faso kaime be vandens ir elektros, savo karjerą jis pradėjo statydamas mokyklą iš molio plytų savo bendruomenei, o po mažiau nei 15 metų buvo pakviestas projektuoti šalies nacionalinį parlamentą. Dabar jis tęsia savo neprilygstamą skrydį, įvertintą 2022 m. Pritzkerio prizu, aukščiausiu tarptautiniu architektūros apdovanojimu“, – rašo „The Guardian“.

F. Kere – architektas, pedagogas, socialinis aktyvistas, daugiausia dirba srityse, kuriose apstu suvaržymų ir sunkumų, naudodamas vietines medžiagas ir statydamas šiuolaikiškus objektus, kurių vertė dažnai viršija pačią struktūrą ir kurie tarnauja ištisoms bendruomenėms bei stabilizuoja jų ateitį, – rašo „archdaily.com“. 

Pritzkerio premija, garbingiausias cecho įvertinimas, nėra vienintelis F. Kere pripažinimo ženklas: 2004 m. jo darbai įvertinti Aga Khan architektūros apdovanojimu, kas treji metai teikiamu projektams, kurie brėžia naujus architektūros, planavimo praktikos, istorijos išsaugojimo ir kraštovaizdžio architektūros meistriškumo standartus. 

2017 m. jam buvo patikėta sukurti Serpentino paviljoną Londone, Kensingtono soduose. 

Dauguma F. Kere projektų įgyvendinta Afrikoje, tokiose šalyse kaip Beninas, Burkino Fasas, Malis, Kenija, Mozambikas, Togas ir Sudanas. Taip pat – Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

„Projektuodamas pastatus, kurie demonstruoja grožį, kuklumą, drąsą ir išradingumą, taip pat savo architektūros tikslingumu ir vientisumu Kere grakščiai laikosi šios premijos misijos“, – rašoma Pritzker architektūros prizą teikiančio „The Hyatt Foundation“ pranešime. 

Pritzkerio žiuri šiemet pirmininkavo Čilės architektas Alejandro Aravena. 

Eiti savo keliu

„Tai neįtikėtina“, – sakė architektas iš savo biuro Berlyne, „The Guardian“ paklaustas, kaip jaučiasi gavęs Pritzkerį. – Nežinau, kaip visa tai atsitiko. Visų pirma, esu laimingas ir priblokštas, tačiau prizas užkrauna ir didelį atsakomybės jausmą. Mano gyvenimas nebus lengvesnis“.

Jis yra pirmasis juodaodis architektas, pripažintas per 43 metų prestižinio apdovanojimo istoriją, atspindinčią šios profesijos baltųjų, dažniausiai vyrų, ir viduriniosios klasės šališkumą – sisteminės diskriminacijos, kuri iki šiol persekioja architektūros sritį, rašo „The Guardian“. 

„Nenoriu tiesiogiai kalbėti apie rasizmą, – sakė F. Kere leidiniui, – bet tai sritis, kurioje reikia daug išteklių. Turi būti stiprus ir lydimas sėkmės, nes varžybos ne visada būna sąžiningos ir atviros. Tikiuosi, kad jauni žmonės Afrikoje mane pamatys ir žinos, kad tas kelias galimas ir jiems.“

1965-aisiais Gando kaime gimęs F. Kere ėjo savo keliu. Jis buvo vyriausiasis bendruomenės vado sūnus – buvusį privilegijuotą statusą primena saulės spindulius vaizduojantys randai jo veide. Jis pirmasis iš savo bendruomenės vaikų lankė mokyklą, vėliau laimėjo stipendiją studijuoti medžio apdirbimo mokslus Vokietijoje. Tačiau dailidės karjeros perspektyvos šalyje, turinčioje mažai medienos, buvo menkos, tad F. Kere pasirinko studijuoti architektūrą Berlyno technikos universitete. 

Baigiamajam darbui jis suprojektavo pradinę mokyklą savo gimtajame kaime ir pradėjo rinkti lėšas, telkti draugus bei šeimos narius projektui įgyvendinti. Mokykla už maždaug 20.000 GBP buvo pastatyta 2001 metais. 

Vokietijoje ir Burkine Fase dirbantis Francisas Kere yra 51-asis 1979 m. įsteigto apdovanojimo laureatas. Pernai ši premija skirta prancūzų architektų porai Anne Lacaton ir Jeanui-Philippe’ui Vassalui. Premiją jiedu laimėjo už 34-erius metus kurtas naujas ir, tas buvo pabrėžiama, – įperkamas erdves esamose konstrukcijose.

VŽ apie tai rašė čia.