Taivaną apėmė „Lietuvos manija“

Pasak Ričardo Sedinkino, Taivanui Vilniuje atidarius savo de facto ambasadą, jam žmonės restoranuose pradeda ploti, kai padavėjai supranta, iš kur jis yra. Ir visai nesvarbu, kad šis 41-erių bokso instruktorius ir maždaug dvi dešimtys kitų Taivane gyvenančių lietuvių niekaip neprisidėjo prie Lietuvos sprendimo.

„Žmonėms patinka rodyti dėkingumą – jie vertina, kad kažkas remia Taivaną šios didžiulės šalies akivaizdoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė R. Sedinkinas.

Autoritarinė Kinija laiko demokratinį Taivaną savo teritorija ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga. Pekinas piktinasi bet kokia tarptautine parama šios salos suverenumui“, – naujienų agentūrai AFP sakė R. Sedinkinas.

Lietuva pernai žengė drąsų žingsnį ir leido Taibėjui atidaryti atstovybę Taivano pavadinimu. Šis reikšmingas diplomatinis pokytis užtraukė Pekino rūstybę – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą.

Tačiau lietuviai Taivane sako sulaukiantys nepažįstamų žmonių tostų, rankos paspaudimų, nemokamo pavežimo taksi.

„Tarsi dabar būtume įžymybės, – pasakojo R. Sedinkinas. – Sulaukiame labai daug meilės.“

Tarp kitų viešų meilės apraiškų buvo vasarį surengtas dronų šou, kai nakties danguje virš Gaosiongo miesto buvo suformuota didžiulė geltonos, žalios ir raudonos spalvų širdis.

Paklausta, kokią šalį labiausiai norėtų aplankyti po pandemijos, Taivano prezidentė Tsai Ing-wen nedvejojo: „Manau, kad Lietuva yra labai drąsi šalis. Labai norėčiau nuvykti ten.“

Lietuvą ir Taivaną skiria didžiulis atstumas, tarp šių šalių yra didelių kultūrinių skirtumų, tačiau jos turi bendrą gyvenimo komunistinės supergalios šešėlyje patirtį, sakė iliustratorius Mangirdas Riešuta.

Mažytė Lietuva, dabar priklausanti Europos Sąjungai, 1990 m. pirmoji paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Nuo tada „šalia turime visuomet mus bauginančią Rusiją“, AFP sakė M. Riešuta. 

Pekino spaudimą jaučiantis Taivanas pastaraisiais metais neteko kelių sąjungininkių, perėjusių Kinijos pusėn. Gruodį dar viena tokia šalimi tapo Nikaragva. Kita vertus, kelios Vakarų demokratijos ėmėsi veiksmų ryšiams su Taivanu stiprinti.

2019 m. Čekijos sostinė Praha atsisakė miestų draugystės susitarimo su Pekinu ir pasirašė tokį susitarimą su Taibėjumi. Sausį Slovėnija paskelbė planus dėl apsikeitimo atstovais su Taivanu.

„Jie turėtų remti demokratiją, štai kodėl turėtų paremti ir Taivaną“, – sakė lietuvių bendruomenės Taivane vadovė Aušra Andriuškaitė.

Laikytis išvien

Lietuvos tema įrengto baro prie Taibėjaus Tamsujaus upės lankytojai susidaužia juodųjų serbentų vyno „Voruta“ taurėmis, iš garsiakalbių aidint Lietuvos himnui. Lentynose išrikiuoti giros, degtinės „Ozone“ ir romo „Propeller“ buteliai – kaip kokiame Vilniaus bare.

Savininkas Davidas Yeh sako, kad jo baras „Little-One“, kurio pavadinimas tariamas taip pat, kaip Lietuvos pavadinimas mandarinų kalba „Litaowan“, daugiau dėmesio pradėjo sulaukti pernai, kai Vilnius tapo pirmąja ES sostine, padovanojusia skiepų nuo COVID-19.

„Taivaniečius apėmė Lietuvos manija, jie nori sužinoti apie šią šalį“, – sakė jis.

Geros valios banga lėmė, kad 20.000 lietuviško romo butelių, kuriuos blokavo Kinija, bet greit perėmė Taivano valstybinė alkoholinių gėrimų kompanija, buvo greit išparduoti taivaniečiams.

Pasak Irenos Marazaitės-Lin, vokiečių ir mandarinų kalbų vertėjos, augant susidomėjimui jos tėvyne ji pirmą kartą gauna vertimo darbų, susijusių su jos gimtąja lietuvių kalba. Ji dirba ir vienai vyriausybinei agentūrai, ir vienai vietos kompanijai, svarstančiai apie maisto produktų importą iš Lietuvos.

„Kinijai lengva bauginti tokią mažą šalį kaip Lietuva, bet tai nebus taip lengva, jei visos demokratinės šalys galės laikytis išvien“, – sakė L. Marazaitė-Lin.