VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį ir ne tik

Paskutinio sekmadienio proga VŽ primena, jog prie pabaigos artėja Nacionalinės dailės galerijos (NDG) didžiausia sezono paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“.

Tie, kurie myli ir J. Meką, ir jo kūrybą, parodą tikriausiai jau seniai matė. Bet ją labai verta apžiūrėti ir tiems, kurių jo kūryba tiesiog nejaudina, – dėl bendro išsilavinimo, supratimo, kaip plačiai jis užgriebė su savo veikla.  VŽ rašė, kad parodoje aprėpiami ne tik J. Meko filmai, bet ir intelektinis bei organizacinis darbas steigiant ir vadovaujant daugybei institucijų bei puoselėjant naują požiūrį į kiną, kaip meno rūšį. Pagrindinis dėmesys skiriamas pirmiems trims J. Meko veiklos Niujorke dešimtmečiams – nuo 1949 m., kai jis čia atvyko iš karo pabėgėlių stovyklos, iki jo tapimo pagrindiniu Amerikos avangardinio kino kūrėju, propagavusiu, kūrusiu, platinusiu ir išsaugojusiu nepriklausomą kiną. 

Paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ NDG veiks iki vasario 20 d.

Kaune vyksta „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiai. 

Vardijant parodas: Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia Williamo Kentridge'o (Pietų Afrika) paroda „Tai, ko nepamename“, vadinama viena iš svarbiausių KEKS parodų.

Kauno centriniame pašte, vadinamame modernizmo architektūros ikoniniu pastatu, veikia paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“. Joje dalyvauja per 20 menininkų ir architektų iš 5 šalių, kalbančių apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose, tarp jų ir Kaune. 

Lietuvos banko Kauno skyriaus (Maironio g. 25), kito žymaus Kauno tarpukario architektūros pastato pagrindinėje operacijų salėje, atidaryta menininkės Yoko Ono instaliacija „Ex It“. 1997 m. sukurtą instaliaciją sudaro 100 skirtingo dydžio medinių karstų su iš jų augančiais medžiais bei sklindantis gyvosios gamtos garso įrašas. Kaip sako pati menininkė, „Ex It“ – tai gyvenimas kaip tęsinys“.

Visa „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programa skelbiama čia. 

Sausio 28 d. prasideda prancūziško kino festivalis „Žiemos ekranai“.

Jo programos sudarytoja Eglė Čepaitė sako, kad net pandeminiais laikais prancūzų kinas išsiskiria gyvybingumu bei tvirtumu, o neseniai laimėti Kanų ir Venecijos kino festivaliai byloja apie įdomų ir intensyvų prancūzų kino gyvenimą, kuriame savo vietą randa ne tik garsūs vardai, bet ir nauji, dar nežinomi kino kūrėjai.

Festivalio programoje – 11 puikių filmų, atspindinčių šiuolaikinės prancūzų kinematografijos įvairovę. 

Švenčiant prancūzų kino legendos Simone Signoret gimimo šimtmetį pristatoma jos filmų retrospektyva. Programą papildo filmo „Žmogus iš Rio“, kuriame vaidino neseniai miręs aktoriaus Jeanas-Paulis Belmondo, seansai. 

Festivalis truks iki vasario 11 d., jo programa skelbiama čia. 

Vilniuje, Polocko g. 52, šį savaitgalį galima apžiūrėti gražiausią Vilniaus medinės architektūros statinį, kuriam medine drožyba neprilygsta joks kitas medinis namas Vilniuje. 

Restauruojant XIX a. pabaigoje statytą medinuką buvo išsaugoti autentiški architektūriniai elementai ir konstrukcijos – langai su langinėmis, durys, pertvaros, grindys antrame aukšte, medžio drožiniai, įvairūs pastato apdailos elementai.

Šis medinis namas ilgą laiką buvo apleistas ir negyvenamas, jo priežiūra rūpinosi Užupio bendruomenė.

Vilniaus memorialinių muziejų direkcijai perduotą paveldo objektą restauravo UAB „Ekstra statyba“ kartu su „Vilniaus plano“ projektuotojais, medžio meistrų Sauliaus Sakalo ir Romo Valančio komandomis, polichromijos tyrėja Neringa Šarkauskaite-Šimkuviene bei Vytauto Dzindziliausko polichromijos restauratorių komanda. Pastato restauravimo projekto bendra vertė – apie 1,2 mln. Eur. Jis finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės ir ES fondų lėšomis.

Sausio 28 d. Vilniuje, industrinėje erdvėje „gallery 1986”, vakarėlį rengia elektronikos brolių didžėjų duetas Tiga ir Thomas „von Party” Sontag (Kanada).

Prie vakaro programos garso takeliais prisidės ir vietiniai grojikai Gemayel, Roe Deers, Mario Moretti ir Pinigai.

Vienu įdomiausių atlikėjų techno pasaulyje vadinamas Tiga išgarsėjo 2001 m. su Corey Hart dainos „Sunglasses At Night“ koveriu. Jo kūryba išsiskiria unikaliu dualumu: viena vertus, jis yra pogrindinio techno mylėtojas, sykiu rašo jausmingas pop dainas, tampančias hitais. 

Thomas Von Party – pagrindinis įrašų kompanijos „Multi Culti“ 32veikėjas“, svarbi dj persona Monrealio klubuose, ir pats ten atidaręs klubą „Datcha“. 

Plačiau apie renginį – „gallery 1986” feisbuko paskyroje.

Sausio 28 d. Vilniuje, Vilniaus muziejuje (Vokiečių g. 6), atidaroma paroda „Vokiečių gatvė“. 

Joje parodos kuratoriai Vilniaus universiteto ir Vilniaus muziejaus istorikai bei menotyrininkai Martynas Jakulis, Viktorija Kurienė, Jurgita Verbickienė, Aelita Ambrulevičiūtė, Rasa Antanavičiūtė, Povilas Andrius Stepavičius kviečia naujai, kitaip pažvelgti į vieną svarbiausių miesto gatvių. 

Skirtingais laikotarpiais ją kūrė čia gyvenę, dirbę ir pramogavę žmonės. Parodoje gyvenimas Vokiečių gatvėje pristatomas laisvalaikio, kultūros, komercijos, nusikaltimų ir kitokiais pjūviais.

Sausio 31 d., pirmadienį, 16 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) rengiami „Romualdo Ozolo skaitymai“.

Renginys skirtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, parlamentaro (1990–2000), Pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojo, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Seimo, Seimo tarybos nario, filosofo Romualdo Ozolo (1939–2015) atminimui.

Skaitymuose dalyvaus politologas, socialinių mokslų daktaras Algimantas Jankauskas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas, poetas, literatūrologas, filosofijos daktaras Vytautas Rubavičius, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys, R. Ozolo bendražygiai, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentai.

Norintieji dalyvauti gyvai kviečiami registruotis arba stebėti tiesioginę transliaciją Seimo „YouTube“ paskyroje.

Sausio 24 d. – vasario 7 d. Seimo lankytojų centre eksponuojama paroda „Romualdas Ozolas  – filosofas politikoje“, kurioje per vizualinį pasakojimą pristatoma šios iškilios asmenybės veikla ir gyvenimo istorija. Parodą apžiūrėti galima darbo dienomis 9–16 val., vasario 5 d., šeštadienį, 11–15 val.

Vasario 1 d. Vilniuje, VDA galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1), atidaroma Arūnės Tornau darbų paroda „Ligoninė“.

Ji skirta atminti pirmajai Vilniaus ligoninei, 1702 m. pradėtai kurti šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios domininkonų vienuolyne. Vieta per daugelį metų keitė savo pavadinimą ir paskirtį – buvo ligoninė, vaisių ir daržovių sandėlis, Operos ir baleto teatro dekoracijų saugykla, o nuo 1940 m. tapo Pirmąją tarybine ligonine. Su šia vieta A. Tornau susijusi asmeniškai: čia gimė ir ji pati, ir dvi jos dukros. 56-erius metus čia dirbo jos mama, taigi didelę dalį vaikystės A. Tornau praleido ligoninės kieme, stebėjo ten vykstantį gyvenimą. Iki šiol gyvus įspūdžius menininkė įprasmino parodoje, atspindinčioje ligoninės veiklos laikotarpį nuo senųjų iki sovietinių laikų ir uždarymo 2003 metais.